Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Skvernelis turės paaiškinti, kaip krizės tyrimas paveiks regionų gyventojus

56
(atnaujinta 15:07 2019.04.18)
Pasak Andriaus Kubiliaus, artėjant rinkimams ministras pirmininkas ėmė piktnaudžiauti finansinės krizės tema

VILNIUS, balandžio 18 — Sputnik. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Andrius Kubilius ir Mykolas Majauskas kreipiasi į ministrą pirmininką Saulių Skvernelį prašydami paaiškinti, kokie bus tolimesni veiksmai "Vilibor" byloje, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Konservatoriai nori išsiaiškinti, kaip bus apginti regionuose gyvenančių žmonių, kurie tariamai gavo neteisėtas pajamas už indėlius litais ir gali būti priversti grąžinti šias pajamas bankams, interesai, jei Generalinė prokuratūra nustatys, kad "Vilibor" finansų krizės metu buvo didinamas neteisėtai.

Pasak politikų, premjeras, kreipdamasis į Generalinę prokuratūrą dėl finansų krizės metu permokėtų palūkanų už paskolas litais, nuslėpė nuo visuomenės, kad minėtus praradimus turės kompensuoti tuo metu indėlius litais bankuose laikę asmenys.

Konservatoriai aiškina, kad tiek paskolų, tiek indėlių palūkanos skaičiuojamos remiantis tais pačiais "Vilibor" parametrais, tad pripažinus, kad dalis bankų klientų permokėjo už paskolas litais, lygiagrečiai turės būti konstatuota, kad dalis tų pačių bankų indėlininkų gavo neteisėtas pajamas.

Preliminariais skaičiavimais, daugiau kaip milijonas Lietuvos gyventojų padidėjus "Vilibor" gavo daugiau kaip 265,9 mln. eurų papildomų pajamų 2008–2011 metų laikotarpiu. Prasidėjus teismo procesams, kiekvienam asmeniui, banke indėlius laikiusiam litais, tektų priklausomai nuo gautų palūkanų grąžinti tą sumą bankui.

Konservatoriai atkreipė dėmesį, kad skirtumas tarp fizinių asmenų indėlių ir paskolų minimu laikotarpiu buvo didžiausias Lietuvos regionų centruose: Utenoje, Alytuje, Panevėžyje, Šiauliuose, Marijampolėje, Tauragėje ir Telšiuose. Tai reiškia, kad būtent šių miestų gyventojai santykinai gavo daugiausiai naudos iš didesnių indėlių palūkanų ir remiantis premjero kreipimosi pagrindu būtų priversti santykinai grąžinti daugiausiai.

Pasak Kubiliaus, artėjant rinkimams Skvernelis ėmė piktnaudžiauti finansinės krizės tema.

"Siekdami minimizuoti tokį piktnaudžiavimą galimomis neigiamomis pasekmėmis ir rūpindamiesi, kad visuomenė turėtų visas galimybes susidaryti objektyvią nuomonę dėl dabartinės Vyriausybės politizuotų sprendimų, susijusių su buvusia krize, prašome ministro pirmininko patikslinti, kokiu būdu bus apginti regionuose gyvenančių žmonių interesai", — teigia Kubilius.

Iš bankų daugiausia skolinosi fiziniai asmenys, gyvenantys Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno apskrityse, ir jie tariamai galėtų tikėtis santykinai didžiausios kompensacijos už tuo metu nustatytas palūkanų normas.

Balandžio 15 dieną Vyriausybė nusprendė kreiptis į Lietuvos generalinę prokuratūrą dėl krizės tyrime surinktos informacijos. Prokuratūros prašoma įvertinti Parlamentinio ekonominės krizės tyrimo metu gautą informaciją dėl galimo "Vilibor" indekso staigaus augimo 2008-2009 metais ir paskolų valiutą pakeitusiems asmenims ženkliai didesnių kredito maržų nustatymo. Vyriausybė paprašė prokuratūros inicijuoti veiksmus, siekiant apginti viešąjį interesą dėl šios visuomenės dalies nuostolių atlyginimo.

56
Tegai:
Andrius Kubilius, Saulius Skvernelis, krizė
Dar šia tema
Konservatoriai ragina nušalinti krizės tyrimo komisijos pirmininką nuo pareigų
Lietuvos vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė ir Lenkijos vidaus reikalų ministras Mariuszas Kamińskis

Lietuvos ir Lenkijos vidaus reikalų ministrai pasirašė bendradarbiavimo susitarimą

(atnaujinta 22:02 2020.07.13)
Susitikimo metu taip pat buvo aptartas ir ES civilinės saugos pajėgumų "rescEU" centro (CBRN) steigimo respublikoje klausimas

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Šiandien Lietuvos vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė susitiko su Lenkijos vidaus reikalų ministru Mariuszu Kamińskiu, praneša Vidaus reikalų ministerija.

Pažymima, kad dvišalio susitikimo metu buvo pasirašytas memorandumas dėl bendradarbiavimo vidaus reikalų srityje.

Jame numatomas Lietuvos ir Lenkijos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos bendradarbiavimas.

Tuo pačiu bus teikiama pagalba krizinėse situacijose ir pasienio teritorijose įvykus nelaimei, pavyzdžiui, kilus gaisrui.

"Man malonu su Jumis susitikti, džiaugiuosi, kad esate kartu itin sudėtingomis sąlygomis ir mums pavyko daug klausimų labai operatyviai išspręsti", — teigė Tamašunienė.

"Labai džiaugiamės bendradarbiavimu, tikimės, kad jis ir toliau bus toks sėkmingas. Esame pasiruošę dalytis žiniomis ir teikti pagalbą, nes žinome, kad taip pat iš Lietuvos galime jos sulaukti", — teigė Lenkijos vidaus reikalų ministras Mariuszas Kamińskis.

Pabrėžiama, kad siekiant palengvinti praktinį abiejų šalių gelbėjimo tarnybų bendradarbiavimą teikiant pasienio regionų paslaugas ir tokiu būdu užtikrinant gyvybių gelbėjimą, aplinkos ir turto apsaugą, abiejų šalių priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos artimiausiu metu ketina pasirašyti detalų savitarpio pagalbos susitarimą.

Taip pat šalys teiks abipusiškai suderintą operatyvinę pagalbą ir tais atvejais, kai reikia organizuoti pasienio kontrolės priemones, esant koronaviruso pandemijai ar kitoms ypatingoms aplinkybėms. Taip pat partneriai teiks vieni kitiems informaciją ir konsultacijas, kurios bus reikalingos sustiprinti tarpusavio bendradarbiavimą bei nustatyti bendrus iššūkius, galimas grėsmes, taip pat keisis patirtimi ir geriausia praktika užtikrindami išorės ir vidaus sienų saugumą.

"Mūsų tikslas — nuoseklus partnerystės stiprinimas ir savalaikė abipusė pagalba, kad įvykus nelaimei tarnybos galėtų teikti viena kitai paramą, siekdamos susidoroti su kylančiais iššūkiais", — teigė Rita Tamašunienė.

Šio susitikimo metu taip pat buvo aptartas ir ES civilinės saugos pajėgumų "rescEU" centro (CBRN) steigimo respublikoje klausimas.

Tegai:
ES, bendradarbiavimas, Lenkija, Lietuva
Dar šia tema
URM: Lietuva prisideda prie JAV pastangų kovoje su koronavirusu
Lietuvos prezidentas sveikina Dudą su pergale Lenkijos prezidento rinkimuose
Lietuvos generalinės prokuratūros pastatas, archyvinė nuotrauka

Nutrauktas ikiteisminis tyrimas Panevėžio mero atžvilgiu

(atnaujinta 21:57 2020.07.13)
Dalį ikiteisminio tyrimo metu surinktos informacijos prokuratūra numato pateikti įvertinti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ir Viešųjų pirkimų tarnybai

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Panevėžio apygardos prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą, kuriame įtarimai dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų buvo pareikšti Panevėžio miesto savivaldybės merui Ryčiui Mykolui Račkauskui, jo patarėjai Gintarei Maskoliūnienei ir verslininkui Gintarui Jurgėlai. 

Apie tai praneša Generalinės prokuratūros spaudos tarnyba.

Tokį sprendimą tyrimui vadovavusi prokurorė priėmė įvertinusi Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų byloje surinktus duomenis. 

Dalį ikiteisminio tyrimo metu surinktos informacijos prokuratūra artimiausiu metu numato pateikti įvertinti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ir Viešųjų pirkimų tarnybai.

Minėtas ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2018 metų gegužės mėnesį, gavus pirminius duomenis apie galimai padarytas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Tyrimo metu buvo atliktos įtariamųjų ir liudytojų apklausos, iš įvairių institucijų gauti ir tirti dokumentai, skirtos užduotys specialistams ir gauti jų atsakymai. Bylos medžiagą sudaro 46 tomai, apklausta apie 50 asmenų.

Iš šio didelės apimties ikiteisminio tyrimo anksčiau buvo atskirtos dvi baudžiamosios bylos, kurios šiuo metu nagrinėjamos pirmos instancijos teismuose. Šiaulių apygardos teismas nagrinėja bylą, kurioje Panevėžio miesto meras ir jo patarėja kaltinami piktnaudžiavimu tarnyba. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla dėl kyšininkavimo vykdant savivaldybės projektą, kur kaltinimai dėl kyšininkavimo pareikšti vienos bendrovės vadovui V. S.

Tegai:
tyrimas, Panevėžys
Dar šia tema
Vilniaus meras papasakojo, ko pandemija turėtų išmokyti Lietuvą
Maskvos meras įvardijo "tikrąjį" užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičių
Klaipėdos meras apsidžiaugė dėl ligoninės patikros COVID-19 fone
Statybininkas, archyvinė nuotrauka

Darbo rinka po karantino: augo ir paklausa, ir pasiūla

(atnaujinta 22:48 2020.07.13)
Praėjusį mėnesį darbo ieškantys asmenys galėjo rinktis iš 27,1 tūkst. pasiūlymų, tuo tarpu darbuotojų poreikis augo 26,3 proc. ir priartėjo prie 2019 metų lygio

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Po ekstremalios situacijos ir karantino paskelbimo drastiškai smukusi darbo jėgos paklausa vėl įgauna pagreitį, praneša Užimtumo tarnyba. 

Palyginti su geguže, birželį darbuotojų poreikis augo 26,3 proc. ir priartėjo prie 2019 m. lygio. Darbo ieškantys asmenys galėjo rinktis iš 27,1 tūkst. pasiūlymų, pernai — iš 29,8 tūkst.

Daugiausia pasiūlymų registravo paslaugų sektoriaus darbdaviai — 63 proc. Kas ketvirta (20,3 proc.) darbo vieta — pramonėje, statybos sektoriuje — 12 proc., žemės ūkyje — 4,7 proc.

Pasak Užimtumo tarnybos direktorės Ingos Balnanosienės, nuo pradžios balandžio paskirtos subsidijos 23,4 tūkst. Lietuvos darbdavių, kurie prašė finansinės paramos už 185,7 tūkst. darbuotojus, esančius prastovose. Taip pat išmokas gavo 83 tūkst. savarankiškai dirbančių asmenų. 

"Auganti darbo paklausa pasibaigus karantinui rodo, kad valstybės suteikta finansinė parama darbdaviams ir savarankiškai dirbantiems asmenims buvo savalaikė ir reikalinga. Ji labai prisidėjo stabilizuojant darbo rinką", — teigė Balnanosienė.

Be to, dabar sudarytos galimybės kreiptis dėl darbo paieškos išmokos — daugiau nei 32 proc. registruotų Užimtumo tarnyboje klientų jau pateikė prašymus ją gauti.

Pirmąjį vasaros mėnesį paklausiausi specialistai darbo rinkoje buvo reklamos ir rinkodaros specialistai, administravimo ir vykdomieji sekretoriai, sandėliavimo tarnybos tarnautojai, jaunesnieji socialiniai darbuotojai, apskaitos ir buhalterijos tarnautojai, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojai, buhalteriai ikimokyklinio ugdymo mokytojai, socialiniai darbuotojai ir konsultantai. 

Tarp kvalifikuotų darbininkų ir paslaugų sektoriaus darbuotojų galima išskirti sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojus, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojus, parduotuvių pardavėjus, virėjus, statybininkus, dažytojus, vandentiekininkus ir vamzdynų montuotojus, dailides ir stalius, suvirintojus, siuvėjus.

Palyginti su geguže, labiausiai augo nekvalifikuotų augalininkystės darbininkų, namų valytojų ir pagalbininkų bei pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų poreikis.

Birželį didėjo ir sezoninių darbuotojų poreikis — darbdaviai įregistravo 1,9 tūkst. terminuoto darbo pasiūlymų — 21,4 proc. daugiau nei gegužę. 

Įdarbinimas padidėjo 30 proc.

Palyginti su geguže, birželį įdarbinimas padidėjo net 30,1 proc. (4,4 tūkst.). Per mėnesį tarpininkauta įsidarbinant 18,9 tūkst. asmenų — tai 42,3 proc. daugiau nei pernai birželį. Dauguma — 16,6 tūkst. pradėjo dirbti neterminuotai. Daugiausiai — apie 64,9 proc. — darbo ieškančių asmenų įsidarbino paslaugų sektoriuje. Kituose sektoriuose įsidarbinusiųjų dalis, palyginti su geguže, mažėjo. Įsidarbinusieji pramonėje sudarė 19,8 proc., statybose — 10,5 proc., žemės ūkyje — 4,7 proc.

Moterys tarp įdarbintųjų sudarė 48 proc., vyrai — 52 proc., jaunimo iki 29 m. — 34,3 proc., vyresni kaip 50 m. — 24 proc., ilgalaikių bedarbių — 8,4 proc.

Darbo neturi 12,1 proc. Lietuvos darbingo amžiaus gyventojų

Liepos 1 dieną šalyje registruota 208,1 tūkst. darbo neturinčių asmenų — 69,6 tūkst. daugiau nei prieš metus ir 4,4 tūkst. daugiau nei šių metų birželio 1 dieną. Registruotas nedarbas siekė 12,1 proc. 

Praėjusį mėnesį į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius kreipėsi 28 tūkst. darbo neturinčių žmonių — tai 31,4 proc. daugiau nei gegužę.

Liepos 1 dieną buvo registruota 40,6 tūkst. jaunuolių iki 29 m. Per mėnesį darbo neturinčio jaunimo skaičius augo 1,3 tūkst.,  palyginti su 2019 m. liepos 1 d. — beveik 18 tūkst. Darbo ieškojo 81,9 tūkst. vyresnių kaip 50 m. asmenų — tai 14,9 proc. šalies tokio paties amžiaus gyventojų.

Daugiausia nedirbančių gyventojų buvo registruota Lazdijų r. (18,3 proc.), Kalvarijos (17,6 proc.), Zarasų r. (17,4 proc.) ir Ignalinos r. (17,3 proc.) savivaldybėse. Mažiausias nedarbas išlieka šalies pajūryje — Neringoje (3,5 proc.), Klaipėdos r. (6,7 proc.) bei Kretingoje (7,7 proc.).

Tarp didžiausių šalies miestų mažiausiai darbo neturinčių asmenų buvo Šiauliuose (9,6 proc.), daugiausiai — Panevėžyje (12,9 proc.).

Iš viso koronaviruso infekcijos Lietuvoje atvejų nustatyta 1874. Iki šiol mirė 79 žmonės. Pasveikusiųjų — 1571.

Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia panaikino karantiną, tačiau galioja nepaprastoji padėtis. Karantino režimas buvo įvestas nuo kovo 16 dienos.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 12,5 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 561 tūkst. žmonių.

Tegai:
darbo rinka