Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Skvernelis kaip prezidentas "karo atveju" nedelsiant skelbtų karo padėtį

75
(atnaujinta 11:35 2019.04.19)
Ketvirtadienį visi kandidatai į Lietuvos prezidento postą susitiko antruosiuose rinkimų debatuose ir visi atskleidė, ką darytų, jei Lietuvą užpultų "žalieji žmogeliukai"

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Ketvirtadienį visi devyni kandidatai į Lietuvos Respublikos prezidento postą susitiko antruosiuose debatuose, kurių metu jiems buvo užduoti devyni klausimai — nuo hipotetinio karo, iki to, koks turėtų būti Lietuvos šaulių sąjungos vaidmuo. Debatus tiesiogiai transliavo LRT.

Debatų vedėjas Edmundas Jakilaitis kandidatų klausė, kaip jie išspręstų hipotetinę "žaliųjų žmogeliukų" scenarijaus krizę. 

Vedėjas taip apibrėžė "hipotetinį puolimą": teisėsaugos ir saugumo institucijos prezidentui praneša, kad dešimtys nenustatytų asmenų kirto mažomis grupėmis Lietuvos-Baltarusijos sieną Varėnos rajone. Švenčionių rajono savivaldybę užėmė galimai ginkluoti asmenys ir joje užsibarikadavo, o pasienio kameros fiksuoja, kad kitame Nemuno krante, ties Pagėgiais, atgabentas pontoninis tiltas, greta fiksuotas didelis nenustatytų asmenų aktyvumas.

Kandidatų buvo paklausta, kokių veiksmų jie, kaip Lietuvos prezidentas, imtųsi šioje situacijoje.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatas Saulius Skvernelis sakė, kad pirmiausia jo, kaip šalies vadovo veiksmai, būtų "nedelsiant skelbti karo padėtį, nes būtų kilusi reali grėsmė valstybės vientisumui". Jei tai būtų ginkluotas užpuolimas, o kandidatas įsitikinęs, jog tai būtų būtent ginkluotas užpuolimas, jis "skelbtų dekretą ir nedelsiant dėl to kreiptųsi į Seimą".

"Tarnybos, kurios yra atsakingos už tiek konvencinį, tiek nekonvencinį mūsų saugumą žino, kaip reaguoti. Tokiu atveju savo funkcijas atliktų pasieniečiai, policija, krašto apsaugos sistema. Įsijungia aktyvūs planai, kurių pagalba kiekviena institucija privalo sureaguoti. O toliau, jei siena kertama ir prasideda konvencinis karas, yra kreipimasis į NATO aktyvuoti penktąjį sutarties straipsnį. Tikiuosi, kad iki to laiko būsime pasiekę ir suderinę mūsų gynybos planus, NATO pajėgų reagavimą", — tvirtino Skvernelis.

Valdemaras Tomaševskis sakė, kad pirmiausia sureaguotų atitinkamos tarnybos, esą klausime minėtose Rytų Lietuvos teritorijose yra sutelktos gausios karinės pajėgos. Vėliau susirinkusi Valstybės gynybos taryba turėtų imtis įgyvendinti iš anksto parengtą planą. Tada turėtų prisidėti sąjungininkai.

Vytenis Povilas Andriukaitis sakė, kad pirmiausia turėtų reaguoti susirinkusi Gynybos taryba. Vėliau turėtų reaguoti karinės pajėgos ir kitos tarnybos.

Gitanas Nausėda nurodė, kad turėtų reaguoti Lietuvos kariuomenės vadas, kuris duotų nurodymą stoti į kovą Lietuvos kariams. Kandidato teigimu, kariuomenė galėtų lokalizuoti konflikto židinius.

"Aš informuočiau mūsų sąjungininkus, kas įvyko", — sakė jis.

Vėliau kandidatas analizuotų žvalgybinę informaciją, ar nėra tolesnės konflikto plėtojimosi galimybės.

Mindaugas Puidokas sakė, kad Lietuvos greitojo reagavimo pajėgos būtų pakankamai stiprios, kad suvaldytų tokio masto krizę.

"Mūsų stiprioji pusė yra mūsų sąjungininkai NATO", — sakė kandidatas, pažymėdamas, kad nebūtų galima aktyvuoti kolektyvinės gynybos straipsnio, kol priešininko pajėgos nėra identifikuotos.

Arvydas Juozaitis pabrėžė, kad turėtų būti reaguojama itin greitai. Esą kariuomenė žino, ką turėtų daryti.

"Prezidentas turėtų panaudoti galią, kurios nepanaudojo Smetona", — sakė kandidatas.

Jo nuomone, visi šalies gyventojai turėtų stoti į kovą, kartu su ginkluotomis pajėgomis ir specialiosiomis tarnybomis.

Naglis Puteikis teigė, kad reikėtų "reaguoti aštriau". Jis iš karto skelbtų karo padėtį, mobilizaciją, skambintų Lenkijos vadovams ir kviestų į pagalbą.

Valentinas Mazuronis sakė, kad yra užtikrintas, jog Lietuvos karinės pajėgos turi parengtus scenarijus, kaip turi būti reaguojama į tokio tipo hibridines atakas. Jo nuomone, turėtų reaguoti greitojo reagavimo pajėgos, pasienio tarnyba, policija ir kitos tarnybos, nes reaguoti privaloma greitai, nelaukiant Seimo sprendimo.

Ingrida Šimonytė nurodė, kad Valstybės gynybos taryba ir kariuomenė turi paruoštus planus, kaip reaguoti į tokio tipo situacijas.

Pareiškimai apie "Rusijos grėsmę"

Pareiškimai apie "Rusijos grėsmę" periodiškai skamba iš Vakarų politikų lūpų, dažniausiai iš Baltijos šalių ir Lenkijos.

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė anksčiau ne kartą pareiškė, kad Vilnius jaučia "grėsmę" dėl "pasikartojančių Rusijos pratybų pasienyje ir Baltijos jūroje, kibernetinių atakų ir Kaliningrado srities militarizacijos".

Rusija ne kartą pabrėžė, kad Maskva neketina nieko pulti, o NATO naudojasi Vakarų keliama isterija, kad padidintų karinio kontingento ir technikos skaičių šalia Rusijos sienų.

Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai – 2019
© Sputnik /
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai – 2019
75
Tegai:
"žalieji žmogeliukai", karo padėtis, kandidatai į prezidentus
Temos:
Lietuvos prezidento rinkimai 2019 (247)
Dar šia tema
Kandidatai į Lietuvos prezidento postą įvertino Grybauskaitės dešimtmečio veiklą
Rusija, Astravas ir Noreika: kandidatai į prezidentus surengė pirmuosius debatus
Kas palankesnis Kremliui: kandidatai į prezidentus aptarė užsienio politiką