Vladimiras Putinas ir Kersti Kaljulaid

Maskva atsakė į Lietuvos kritiką Estijos vadovei dėl vizito į Rusiją

319
(atnaujinta 19:14 2019.04.20)
Senatorius Francas Klincevičius pažymėjo, kad Vilniaus valdžia pamiršta, jog Baltijos šalių vienybė turėtų būti kuriama "sveiku pagrindu"

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Lietuva elgiasi kaip kaimynus prižiūrinti vyresnioji šeimininkė, kritikuodama Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid apsilankymą Maskvoje, sakė Rusijos Federacijos tarybos Gynybos ir saugumo komiteto narys Francas Klincevičius.

"Kritikuodama Estiją dėl šalies prezidentės Kersti Kaljulaid vizito į Rusiją, Lietuva elgiasi kaip namų tvarkytoja, į kurios pareigos taip pat įeina sekti gyventojų elgesį. Matyt, tas, kas skyrė tokias funkcijas Lietuvai, tikrai baiminasi, kad Baltijos šalių rusofobijos pastatas gali įtrūkti", — rašė Klincevičius savo Facebook.

Kaip pažymėjo Rusijos senatorius, Baltijos šalių vienybė yra "didelis trijų šalių laimėjimas", tačiau ji turėtų būti kuriama sveiku pagrindu.

Kaip anksčiau pranešė Sputnik Lietuva, Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sukritikavo Estijos prezidentę Kersti Kaljulaid po jos susitikimo su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu. Linkevičius paragino Kaljulaid derinti veiksmus, kad nebūtų pakenkta Baltijos šalių vienybei.

Ketvirtadienį Kaljulaid su oficialiu vizitu atvyko į Maskvą ir susitiko su Putinu. Susitikimo metu valstybių vadovai aptarė esamą dvišalių santykių plėtrą, pasienio sutarties ratifikavimą bei rusakalbių Estijos gyventojų padėtį.

Valstybių vadovai taip pat aptarė situaciją Ukrainoje ir Gruzijoje bei konfliktų sprendimo būdus.

319
Tegai:
Rusija, Lietuva, Estija, Maskva
Dar šia tema
"Tinkamiausias laikas": Rusijos ir Estijos prezidentai susitiko Maskvoje
Estijos prezidentė atskleidė susitikimo su Putinu detales
Lietuva sukritikavo Estijos prezidentę už vizitą į Maskvą
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Nausėda pritarė Seimui ir pasirašė įstatymą dėl Lukiškių aikštės

(atnaujinta 16:35 2020.07.10)
Anksčiau Seimas priėmė įstatymą, kuriuo įtvirtinama, kad Lukiškių aikštė yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su Vyčio monumentu

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą. 

"Šiandien pasirašiau Lietuvos Respublikos Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą. Ko gero, tai vienas iš atvejų, kai svarbus ne tiek sprendimas, kiek jo paaiškinimas", — rašoma šalies vadovo socialinio tinklo Facebook įraše.

Kaip teigia Nausėda, pastaruosius 20 metų Lukiškių aikštė buvo tuščia erdvė, kurią skirtingos politinės ir pažiūrų grupės stengiasi kažkuo užpildyti pagal savo suvokimą ir įsivaizdavimą. Todėl ir Lukiškių pliažo istorijoje prezidentas įžvelgia Seimo rinkimų šešėlį.

"Kol Seimo rinkimų išvakarėse Vilniaus meras nesugalvojo perimti iniciatyvos ir sukėlė smėlio audrą pačiame sostinės centre. Tuomet veiksmą jau lydėjo Seimo atoveiksmis, įgijęs specialaus įstatymo dėl Lukiškių aikštės pavidalą", — rašo prezidentas.

Nausėda siūlo nedemonizuoti šio įstatymo — jis nepasako beveik nieko naujo, palyginti su 1999 m. Seimo nutarimu "Dėl valstybės sostinėje esančios Lukiškių aikštės funkcijų", išskyrus įnešamą Vyčio simbolį.

"Čia iš karto galima paskęsti scholastiniuose ginčuose, ar įstatymo 3 straipsnyje minimas monumentas Vytis jau nėra įgyvendintas Lukiškių aikštės vėliavoje (tiesa, tarptautinių žodžių žodyne teigiama, kad monumentas yra materialus postamentas, paminklas), ar pagal istorinę tradiciją Vytis apskritai gali egzistuoti 3D, o ne 2D formatu? Vis dėlto šiuo, kad ir netobulu, įstatymu bent jau retoriniu lygiu mėginama formuluoti kažkokią politinę valią Lukiškių aikštės klausimu", — rašoma pranešime.

Nausėda sako, kad šio įstatymo vetavimas sukeltų dar didesnę sumaištį.

"Įstatymo vetavimas reikštų, kad ši reprezentacinė aikštė toliau transformuosis į sluoksniuotą pyragą, kuriame bus truputį smėlio, truputį vandens, truputį ugnies, truputį istorinės atminties, šiek tiek geros moralės, šiek tiek — blogos, o galiausiai — nieko. Gal to sąmoningai siekiama?" — svarsto prezidentas.

Anksčiau Seimas priėmė įstatymą, kuriuo įtvirtinama, kad Lukiškių aikštė yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su Vyčio monumentu.

Memorialiniai akcentai turi atspindėti kovas už Lietuvos nepriklausomybę ir žuvusių kovotojų atminimą. Aikštės naudojimas ir jos tvarkymas negali užgožti jos memorialinės funkcijos.

Tegai:
Seimas, Lukiškių aikštė, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Nausėda žvalgų mainus su RF laiko svarbiausiu pirmųjų jo prezidentavimo metų pasiekimu
Taškentas, archyvinė nuotrauka

Lietuva skyrė 10 tūkst. eurų humanitarinės pagalbos Uzbekistanui

(atnaujinta 15:03 2020.07.10)
Kaip praneša Lietuvos URM, dėl silpnos sveikatos apsaugos sistemos Uzbekistanas nepajėgia savarankiškai įveikti COVID-19 sukeltų iššūkių

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministerija skyrė 10 tūkst. eurų humanitarinės pagalbos Uzbekistanui kovoje su COVID-19 pandemijos protrūkiu. Apie tai praneša Užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnyba. 

Lėšos bus pervestos Pasaulio sveikatos organizacijai.

"Uzbekistanas priklauso šalims, kurios dėl silpnos sveikatos apsaugos sistemos nepajėgia savarankiškai įveikti COVID-19 sukeltų iššūkių. Gegužės 1 dieną įvykusi stichinė nelaimė dar labiau apsunkino Uzbekistano galimybes veiksmingai kovoti su pandemija", — teigiama pranešime.

Birželio 1 dieną griuvo Uzbekistano rytuose esančios Sardobos užtvankos siena. Buvo evakuoti mažiausiai 70 tūkst. žmonių, daugiau kaip 50 žmonių teko hospitalizuoti.

Naujausiais duomenimis, šalyje buvo nustatyta daugiau nei 11 tūkst. koronaviruso atvejų, mirė 53 žmonės.

Lietuva humanitarinės pagalbos 2020 metais jau skyrė daugiau nei 700 tūkst. eurų, iš kurių didžioji dalis — kovai su COVID-19.

Tegai:
COVID-19, Uzbekistanas, Lietuva
Dar šia tema
URM paskelbė vaizdo įrašą, kaip Lietuvos medikai atskrido į Armėniją
Armėnijos vadovas padėkojo Lietuvos medikams už pagalbą kovoje su COVID-19
Diana Nausėdienė perdavė dovanas koronavirusu sergantiems Armėnijos vaikams
Iš Armėnijos grįžo Lietuvos medikai ir ekspertai, kurie atliko svarbią misiją
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Lietuvos prezidentas pavargo būti nominaliniu vadovu: Nausėda apibendrino metų rezultatus

(atnaujinta 15:40 2020.07.10)
Prezidentas Gitanas Nausėda apibendrino pirmųjų kadencijos metų rezultatus ir atsakė į žurnalistų klausimus apie visą Lietuvos politinio, ekonominio ir socialinio gyvenimo spektrą

Nausėda, remdamasi spaudos konferencijos metu pareikštais teiginiais, ketina vis labiau kištis į valstybės vidaus politiką, už kurią pagal Konstituciją atsakingos vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios šakos — Vyriausybė ir Seimas.

Pagal Lietuvos Konstituciją prezidentas vadinamas "valstybės vadovu" (VI skirsnis, 77 straipsnis), tačiau jo įgaliojimai yra apriboti. Valstybės vadovas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką (VI skirsnis 84 straipsnis). Tačiau pirmaisiais prezidentavimo metais Gitanas Nausėda tarptautinėje arenoje ne itin spindėjo. Visuose susitikimuose su pasaulio lyderiais jis vis kartojo mantrą apie Baltarusijos atominės elektrinės pavojų, apie "agresorių iš Rytų" ir graudžiai prašė ES struktūrų padėti nukentėjusiai nuo koronacrizės Lietuvos ekonomikai pinigais.

Gal todėl Nausėda bando sustiprinti savo autoritetą, aktyviai įsikišdamas į vidaus politiką. Jis pirštu grasina vyriausybei ir valdančiajai koalicijai, o paprastiems žmonėms sako, kad dar šiek tiek ir savo tautiečiams jis atneš dangaus manų. Juk tik jis, patirties turintis bankininkas, žino, kaip išmaitinti tautą ir kiekvieną lietuvį padaryti milijonieriumi.

Kaip žinote, Lietuvoje yra trys valdžios šakos — įstatymų leidybos (Seimas), vykdomoji (Vyriausybė) ir teisminė (Aukščiausiasis ir Konstitucinis teismai). Yra dar atseit nepriklausoma ketvirtoji valdžia — žiniasklaida.

Kaip žinote, įstatymų leidžiamąją galią žmonės renkasi per bendruosius Seimo rinkimus kas ketverius metus. Ir tada nugalėtojas formuoja valdančiąją koaliciją ir vyriausybę. Prezidentui pagal Konstituciją tvirtinant konkretų kandidatą į ministrus lieka tik patariamasis balsas. Ką jis dažnai ir išnaudoja.

"Taip, aš būsiu principingas, man nebus jokios problemos atmesti tiek kandidatūrų, kiek reikės, kad gautume tinkamą rezultatą ir tinkamą kandidatūrą. Labai tikiuosi, kad būsimoji valdančioji koalicija turės ir viziją, ir matymą, ir vertybes, nes būtų sudėtinga dirbti, jei prezidentas botagu turėtų įgyvendinti gerovės valstybės principus, o partijos galvotų, kaip čia elgtis šioje situacijoje", —  sakė Gitanas Nausėda, tarsi užsimindamas, kad dabartinė valdančioji koalicija ir vyriausybė neturi to.

"Aš norėčiau, kad būsimasis Vyriausybės vadovas būtų principingas šituo klausimu ir būtų ne atsvara, o parama prezidentui, įgyvendinant šias vertybes, nes jeigu vertybes įgyvendina vienas, du arba trys asmenys arba institucijos, tai yra vienas dalykas", — sakė prezidentas.

O čia, Jūsų Ekscelencija, šiek tiek išsamiau. Kas ir kam turėtų būti parama? Kiek mes žinome, Lietuva yra parlamentinė respublika, turinti tik prezidento valdžios elementus. Ir prezidentas nėra pats svarbiausias asmuo valstybėje, kaip, pavyzdžiui, Rusijoje, Baltarusijoje ar Prancūzijoje. Daugelyje Europos Sąjungos valstybių prezidentas atlieka tik reprezentacinį vaidmenį. Vokietijoje visa valdžia yra kanclerio, o ne prezidento rankose.

Taigi Lietuvos "valstybės vadovas" turėtų dar kartą atidžiai perskaityti Konstituciją ir sutvarkyti savo valdžios užmojus. Verta prisiminti, kad naujausioje Lietuvos istorijoje jau buvo precedentas, kai Seimas apkaltos būdu atleido prezidentą.

Taip, Nausėda nėra Paksas. Ir jo politiniai mecenatai, kurie išsiuntė Nausėdą į tokį atsakingą postą, greičiausiai neleis Seimui surinkti reikiamo balsų skaičiaus. Bei ir Nausėdos advokatai greitai pasakys, kur toji raudona linija, už kurios galima tapti Konstitucijos pažeidėju ir sulaukti apkaltos.

Kyla klausimas, kas laimės parlamento rinkimus. Jei revanšuos Gitano Nausėdos globėjai iš konservatorių-liberalų sparno, galima bus pamiršti bet kokią apkaltą.

Su valdančiąja konservatorių-liberalų ir Darbo partijos koalicija, apie kurią jau užsiminė konservatoriai, Nausėda dirbs taikiai. Bet jei dabartinė koalicija liks valdžioje, tuomet prezidentas turės elgtis atsargiau.

Nei mirktelėt nespėsi ir iš "valstybės vadovu" virsti nusikaltėliu, kuris viršijo Lietuvos Konstitucija jam suteiktus įgaliojimus. Galų gale, kaip kažkada sakė vienas TSRS vyriausiasis prokuroras, būtų žmogus, o straipsnį jam visuomet galima parinkti.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuva, Seimas, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Istorikas: Nausėda bando tapti "masinės politinės šizofrenijos" dalimi
Nausėda ragina Vyriausybę sparčiau didinti senatvės pensijas
LGBT aktyvistai gali sutrukdyti Lenkijos draugystei su Baltijos šalimis
Lietuva neatsisakys plano iki 2030 metų skirti 2,5 % BVP karinėms išlaidoms
Lietuva ir Estija susitarė susivienyti siekdamos didesnio finansavimo iš ES