Vladimiras Zelenskis, archyvinė nuotrauka

Laukia "Putino egzaminas": Lietuvos politikai įvertino Zelenskio pergalę

84
(atnaujinta 16:49 2019.04.22)
Pasak buvusio Lietuvos premjero, naujasis Ukrainos prezidentas turėtų "nenuvilti provakarietiškos krypties"

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Buvęs Lietuvos ministras pirmininkas Andrius Kubilius priminė išrinktam Ukrainos prezidentui Vladimirui Zelenskiui, kad jo laukia "Putino egzaminas". Savo įžvalgomis dėl Ukrainos prezidento rinkimų pirminių rezultatų Kubilius pasidalino Facebook.

"Naujos valdžios laukia nemaži išbandymai: visų pirma — "Putino egzaminas", antra — nepasiduoti keršto pagundai, trečia — nenuvilti provakarietiškos krypties", — rašo Kubilius.

Politikas apsilankė ir Zelenskio, ir Porošenko štabuose ir pažymėjo, jog dabartiniai Ukrainos rinkimai jam primena Lietuvos 1992-ųjų ir Lenkijos 1993 metų rinkimų rezultatus. Anot jo, tada, kaip ir dabar Ukrainoje, "pirmoji porevoliucinė valdžia po antrų rinkimų buvo nušluota".

"Rezultatai iš tiesų ispūdingi — pirmi rinkimai, kur nebebuvo totalaus skirtumo tarp Rytų ir Vakarų Ukrainos. Zelenskis sugebėjo šį barjerą panaikinti. Tai optimizmo suteikiantis ženklas", — rašo buvęs premjeras.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narys Laurynas Kasčiūnas irgi skelbia apie artėjančią Kremliaus "patikrą" Zelenskiui.

"Kremlius tikrai tikrins Zelenskį, norės jį išbandyti: tiek galimai eskaluodamas situaciją Donbase ar Azovo jūroje ar siūlydamas susitarti dėl Donbaso statuso", — rašo jis Facebook.

Kasčiūnas pažymėjo, jog Zelenskio partijai dar teks pakartoti sėkmę parlamento rinkimuose, kurie vyks spalį.

"Ukrainos parlamentas bus renkamas spalį ir jau dabar Zelenskio registruota, bet jokios veiklos ir struktūros dar neturinti politinė partija tokiu pačiu pavadinimu "Sluga narodu" pirmauja apklausose. Konkurentams tai irgi bus politinio išgyvenimo klausimas", — rašo politikas.

Tačiau, anot jo, visa tai apsunkins Ukrainos integraciją ES.

"Deja, bet susiklosčiusi situacija Vakarams taps pretekstu neskubinti ES ir Ukrainos integracijos, nors būtent aiški narystės ES perspektyva turėjo tapti tuo išoriniu veiksniu, galėjusiu galutinai pakeisti Ukrainos raidos trajektoriją. Bet nepakeitė. Ukrainiečių tauta ir toliau lieka "struktūrų persidengimo" erdvėje", — rašo Kasčiūnas.

Baltijos šalių politikai garsėja savo rusofobiniais pareiškimais. Pavyzdžiui, Kubilius anksčiau apkaltino Rusiją dėl to, kad jis negavo Europos Tarybos generalinio sekretoriaus pareigų. Pasak jo, Rusija "turi per daug įtakos" kitose šalyse. Politikos analitikas Aleksandras Nosovičius interviu Sputnik Lietuva pažymėjo, kad noras užkrauti kaltę dėl visų problemų Rusijai neleido politikui užimti generalinio sekretoriaus postą.

Savo ruožtu Kasčiūnas anksčiau pasiūlė uždrausti daugeliui žinomų Rusijos piliečių atvykti į Lietuvą. Be to, palaikomas kitų konservatorių, jis pasiūlė įtraukti žmones į nepageidaujamų asmenų, kurie išreiškia aktyvią paramą Rusijos užsienio politikai, sąrašą.

Be to, parlamentarai pasiūlė įteisinti sovietų karių paminklų nugriovimą, pripažinti Lietuvos komunistų partiją "nusikalstama organizacija" ir įspėti Lietuvos universitetų studentus apie "Rusijos agresiją".

Ukrainos prezidento rinkimai

Antrajame Ukrainos prezidento rinkimų ture lyderiauja Zelenskis. Pagal naujausius duomenis, apdorojus 99 proc. rinkimų protokolų, jis pelnė 73,21 proc. balsų, o jo oponentas, dabartinis šalies prezidentas Petro Porošenko, gavo 24,46 proc. rinkėjų paramą.

Vyriausioji rinkimų komisija galutinius rezultatus skelbs ne vėliau kaip gegužės 1 dieną. Naujo prezidento inauguracijos ceremonija turėtų vykti ne vėliau kaip gegužės 31 dieną.

Zelenskis oficialiai pradės eiti pareigas, kai iškilmingame Aukščiausiosios Rados posėdyje duos priesaiką Ukrainos žmonėms.

Anksčiau buvo paskelbta, kad tokios paramos, kurios sulaukė Zelenskis rinkimuose, dar nebuvo gavęs nė vienas Ukrainos prezidentas.

Vidaus reikalų ministerija ir Ukrainos VRK pranešė, kad nebuvo užfiksuota jokių pažeidimų, galėjusių paveikti rinkimų procesą.

84
Tegai:
Lietuva, Vladimiras Zelenskis, Ukraina
Temos:
Ukrainos prezidento rinkimai — 2019 (99)
Dar šia tema
Europos Parlamentas neįžvelgia Rusijos "įtakos" Ukrainos rinkimams
Trampas pasveikino Zelenskį su pergale Ukrainos prezidento rinkimuose
Zelenskis savo būstinėje netyčia buvo pavadintas Vladimiru Vladimirovičiumi
Protestai Minske, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Lietuva gali tapti pagrindiniu Baltarusijos opozicijos centru

(atnaujinta 10:12 2020.08.13)
Pati valstybė jau ne pirmus metus yra politinės konfrontacijos su Baltarusijos valdžia priešakyje, tikina ekspertas Eduardas Popovas

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Lietuva parengė veiksmų planą, jei padidės Baltarusijos piliečių, besikreipiančių dėl prieglobsčio, skaičius, sakė Vidaus reikalų ministerijos vadovė Rita Tamašunienė.

Ministrė pažymėjo, kad tai nėra pirmas kartas, kai Baltarusijos opozicijos atstovai siekia prieglobsčio Lietuvoje. Anot jos, jei reikės, Lietuva yra pasirengusi padėti.

Interviu Sputnik Lietuva Visuomenės ir informacinio bendradarbiavimo centro "Europa" direktorius Eduardas Popovas pabrėžė, kad politiniai emigrantai iš Baltarusijos jau seniai pasirinko Lietuvą savo prieglobsčiu.

"Būtent Lietuva, net labiau nei Lenkija, yra ta teritorija, kurioje slepiasi politiniai emigrantai iš Baltarusijos. Lietuva kelerius metus buvo politinės konfrontacijos su Baltarusijos valdžia priešakyje. Matyt, ši tendencija tik stiprės. Didelė politinė emigracija iš Baltarusijos yra ir Lenkijoje", — teigė ekspertas.

Popovas mano, kad Minsko atžvilgiu galima tikėtis konkurencijos tarp Vilniaus ir Varšuvos.

"Šiuo metu pagrindinės politinių emigrantų iš Baltarusijos pajėgos yra sutelktos Lietuvoje. Ten jie turi savo placdarmus, savo informacines platformas. Visi ten pasirengę priimti naują politinių pabėgėlių bangą. Aš linkęs manyti, kad Lietuva taps pagrindiniu opozicijos iš Baltarusijos traukos centru", — sakė jis.

Rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Remiantis preliminariais VRK paskelbtais rezultatais, dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka surinko 80,08 proc., Svetlana Tichanovskaja — antroje vietoje su 10,09 proc.

Po preliminarių rezultatų paskelbimo sekmadienio vakarą respublikoje prasidėjo protesto akcijos, kurios tęsėsi ir kitomis dienomis.

Tichanovskaja į Lietuvą atvyko antradienį. Vėliau tą pačią dieną pasirodė jos vaizdo žinutė, kurioje ji pranešė, kad išvyko pas vaikus. Vėliau pasirodė antras vaizdo įrašas, kuriame moteris prašo savo bendražygių nevykti protestuoti ir laikytis įstatymų.

Tegai:
politika, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Ekspertas: ES padarys viską, kad Minskas mažiau žvalgytųsi į Rusiją
"Tele2" kompensuos skambučius į Baltarusiją
Putinas su Makronu aptarė situaciją Baltarusijoje
Protestai Minske, archyvinė nuotrauka

Putinas su Makronu aptarė situaciją Baltarusijoje

(atnaujinta 10:02 2020.08.13)
Abiejų valstybių vadovų telefoninis pokalbis vyko Prancūzijos iniciatyva. Taip pat buvo aptarti kiti klausimai

VILNIUS, rugpjūčio 12 — Sputnik. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas telefoninio pokalbio metu aptarė situaciją Baltarusijoje, praneša Kremliaus spaudos tarnyba.

Pažymima, kad pokalbis vyko Prancūzijos iniciatyva.

"Taip pat buvo paliesta dabartinė situacija Baltarusijoje", — sakoma pranešime.

Br to, Putinas ir Makronas aptarė sprogimą Beiruto uoste, vidaus Ukrainos konflikto sureguliavimą, taip pat buvo paminėta vakcinos COVID-19 registracija Rusijoje.

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Remiantis preliminariais VRK paskelbtais rezultatais, dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka surinko 80,08 proc., Svetlana Tichanovskaja — antroje vietoje su 10,09 proc.

Po preliminarių rezultatų paskelbimo sekmadienio vakarą respublikoje prasidėjo protesto akcijos, kurios tęsėsi ir kitomis dienomis.

Tichanovskaja į Lietuvą atvyko antradienį. Vėliau tą pačią dieną pasirodė jos vaizdo žinutė, kurioje ji pranešė, kad išvyko pas vaikus. Vėliau pasirodė antras vaizdo įrašas, kuriame moteris prašo savo bendražygių neiti protestuoti ir laikytis įstatymų.

Tegai:
Baltarusija, Emanuelis Makronas, Vladimiras Putinas
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Ekspertas: Baltarusijai negresia sankcijos JT saugumo tarybos lygyje
Kasčiūnas paragino pirmiesiems ES įvesti sankcijas Minskui
Ekspertas: ES padarys viską, kad Minskas mažiau žvalgytųsi į Rusiją
"Tele2" kompensuos skambučius į Baltarusiją
koronaviruso tyrimai

Per parą Lietuvoje nustatytas 21 COVID-19 atvejis

(atnaujinta 11:22 2020.08.13)
Nuo birželio 1 dienos Lietuvoje registruoti 143 įvežtiniai atvejai. Izoliacijoje šiuo metu yra 3213 žmonių. Per praėjusią parą laboratorijose ištirti 4227 ėminiai

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Lietuvoje per parą buvo nustatytas 21 koronavirusinės infekcijos atvejis, praneša Vyriausybės tinklalapis, skirtas kovai su koronavirusu.

Ketvirtadienio ryto duomenimis, respublikoje buvo užregistruoti 2330 atvejai, pasveiko 1689 žmonės, mirė 81 pacientas.

Nuo birželio 1 dienos Lietuvoje registruoti 143 įvežtiniai atvejai. Izoliacijoje šiuo metu yra 3213 žmonių. Per praėjusią parą laboratorijose ištirti 4227 ėminiai.

Pastaruoju metu Lietuvoje blogėja epidemiologinė padėtis, padaugėjo koronaviruso atvejų. Dabar respublikoje galioja nepaprastoji padėtis. Nuo rugpjūčio 1 dienos Lietuvoje galioja privalomo kaukių dėvėjimo režimas viešose uždarose patalpose.

Nuo rugpjūčio 3 rugpjūčio 9 dienos imtinai, Molėtų, Šalčininkų, Kėdainių, Ignalinos, Vilniaus, Prienų, Klaipėdos ir Kauno rajonų, Vilniaus, Kauno ir Panevėžio miestų gyventojams bus intensyviau atliekami tyrimai dėl koronaviruso infekcijos.

Šiose 11-oje savivaldybių fiksuojamas didesnis sergamumas koronaviruso infekcija negu kitose Lietuvos savivaldybėse.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Virusologas įvertino Rusijos skiepų nuo koronaviruso saugumą
Lietuvoje ir toliau pasienyje bus tikrinami atvykstančiųjų dokumentai