Lietuvos VRK pirmininkė Laura Matijošaitytė, archyvinė nuotrauka

VRK skelbia kandidatus į Europos Parlamentą

63
(atnaujinta 09:45 2019.04.26)
Rinkimuose dalyvaus dešimt partijų, vienas partijų blokas ir penki visuomeniniai rinkimų komitetai, surinkę ne mažiau kaip 10 tūkst. parašų už savo keliamus sąrašus

VILNIUS, balandžio 26 — Sputnik. Penktadienį skelbiami kandidatai dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose, praneša Vyriausioji rinkimų komisija.

Europos parlamento pastatas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Rinkimuose dalyvaus dešimt partijų, vienas partijų blokas ir penki visuomeniniai rinkimų komitetai, surinkę ne mažiau kaip 10 tūkst. parašų už savo keliamus sąrašus.

Rinkimuose dalyvauja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos žaliųjų partija, Lietuvos socialdemokratų partija, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Lietuvos centro partija, Darbo partija, Lietuvos socialdemokratų darbo partija, Lietuvos laisvės sąjunga, Liberalų sąjūdis, "Tvarka ir teisingumas".

Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga ir Rusų aljansas sudarė koaliciją, ji vadinasi "Valdemaro Tomaševskio blokas".

Be to, registruoti šie visuomeninių rinkimų komitetų sąrašai: "Aušros Maldeikienės traukinys", "Lemiamas šuolis", "Stipri Lietuva vieningoje Europoje", "Vytautas Radžvilas: susigrąžinkime valstybę!", "Prezidento Rolando Pakso judėjimas".

Vienas kandidatų sąrašas "Prof. Dr. Stanislovo Tomo sąrašas" nesurinko įstatyme numatyto minimalaus rinkėjų parašų skaičiaus ir dėl to jis nebuvo registruotas kandidatais į Europos Parlamento narius.

Europos Parlamento rinkimai vyks gegužės 26 dieną. Lietuva rinks 11 europarlamentarų.

63
Tegai:
rinkimai
Dar šia tema
Laikykis, Europa. Lietuva surengė žygį prieš "prorusiškas partijas" EP
Linkevičius išpranašavo problemas, jei "Brexit" įvyks po EP rinkimų
Į EP kandidatuojantis advokatas Tomas Vilniuje išniekino Noreikos atminimo lentą
Oro gynybos sistema NASAMS, archyvinė nuotrauka

Lietuvos kariuomenei perduota vidutinio nuotolio oro gynybos sistema NASAMS

(atnaujinta 18:03 2020.10.30)
Iki 2021 metų bus baigtas personalo rengimas ir pradėta ginkluotės integracija į bendrą NATO oro gynybos sistemą

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Lietuvos kariuomenei penktadienį buvo oficialiai perduota vidutinio nuotolio oro gynybos sistema NASAMS, praneša kariuomenės spaudos tarnyba.

Po sėkmingo sistemos testavimo tai patvirtinantį dokumentą Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro gynybos batalione spalio 30 dieną pasirašė Krašto apsaugos ministerijos ir NASAMS gamintojos Norvegijos kompanijos "Kongsberg" atstovai. Ši sistema į Lietuvos kariuomenės Oro gynybos batalioną iš Norvegijos buvo atgabenta šią vasarą.

Kaip pažymėjo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, su NASAMS kariomenė įsigijo sukomplektuotą ir integruotą vidutinio nuotolio oro gynybos pajėgumą, kurio trūko ir kurio iki šiol šalis neturėjo.

"Su šios sistemos atėjimu sustiprėjo Lietuvos oro erdvės gynyba, toliau yra stiprinamas atgrasymas. Apjungiant visus bendros gynybos sistemos komponentus į vieną visumą, mes galime pasiekti gerą rezultatą, kuris privers potencialius priešininkus permąstyti savo ketinimus, o mums tai suteiks daugiau saugumo bei veiksmų laisvės", — pabrėžia Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.

NASAMS — plačiausiai naudojama vidutinio nuotolio oro gynybos sistema NATO valstybėse. Lietuvos kariuomenės įsigyta sistema yra pati naujausia — trečiosios kartos NASAMS (NASAMS 3) naudotojos šiuo metu yra tik Lietuvos ir sistemos gamintojų — Norvegijos — kariuomenės.

Įsigytąją sistemą sudaro šie komponentai: ugnies valdymo centrai, raketsvaidžiai, ryšio įranga ir kt. Perkant šią sistemą modernizuota ir šiuo metu Lietuvos kariuomenėje naudojama artimojo nuotolio oro gynybos sistema RBS-70 — abi sistemos bus integruotos į bendrą Lietuvos oro gynybos skydą.

Planuojama, kad iki 2021 metų bus baigtas personalo rengimas ir pradėta ginkluotės integracija į vieningą NATO oro gynybos sistemą.

Daugelis ekspertų mano, kad Vakarų šalys naudojasi isterija dėl "Rusijos grėsmės" kaip priedanga įgyvendindamos savo planus, visų pirma siekdamos telkti NATO ginklus ir kontingentus prie Rusijos Federacijos sienų.

Rusijos vadovybė ne kartą pabrėžė, kad Maskva nesiruošia nieko pulti ir kad Vakarų karinio bloko šalys naudojasi kalbomis apie "galimą Rusijos agresiją" bei kursto antirusišką isteriją.

Tegai:
NATO, kariuomenė
Dar šia tema
Lietuvos kariai testuoja NASAMS sistemos komponentus
Lietuvą pasiekė oro gynybos sistemos NASAMS
Nausėda: NASAMS sistemos elementai Lietuvoje bus išbandyti rugsėjį
Studentai

Ekonomistas: Lukašenkos planus dėl užsienio diplomų bus sunku įgyvendinti

(atnaujinta 17:44 2020.10.30)
Kol kas Lukašenkos pasiūlytos priemonės atrodo techniškai sunkiai įgyvendinamos ir politiškai ginčytinos, mano ekspertas Nikolajus Meževičius

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Abipusis diplomų pripažinimas toli gražu nėra automatinis reiškinys šiuolaikinėje Europoje, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos Federacijos Baltijos šalių tyrimų asociacijos vadovas, ekonomikos mokslų daktaras, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorius Nikolajus Meževičius.

"Paprastai šalys labai ilgai užtrunka, kol pasiekia abipusį pripažinimą. <...> Mano nuomone, iš esmės kategoriškas atsisakymas pripažinti diplomus yra klaida. Labai pavojinga pakabinti spyną ant arklidės durų po to, kai iš jos jau pavogė arklius. Tas, kas vienaip ar kitaip nusiteikęs prieš valstybę, jis jau vis tiek taip nusiteikęs. Vargu ar diplomo nepripažinimas gali paveikti situaciją. <...> Kol kas siūlomos priemonės atrodo techniškai sunkiai įgyvendinamos ir politiškai ginčytinos", — sakė jis.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad nurodė vyriausybei artimiausiu metu imtis priemonių dėl užsienio universitetuose baltarusių gautų diplomų nepripažinimo.

Kalbėdamas apie tuos studentus, kurie nori išvykti studijuoti į užsienį, valstybės vadovas pareiškė, kad "jiems ten bus plaunamos smegenys", o tada "juos pakiš mums kaip penktąją koloną".

Tegai:
studentai, universitetai, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
LG: Baltarusijos sienos uždarymas nepaveikė geležinkelių transporto
Lietuvos pasieniečiai papasakojo, kas gali įvažiuoti į Baltarusiją
Ekspertas: Lukašenka elgiasi teisingai, stebėdamas pasienį su Lietuva
Rusijos ir JAV vėliavos

Rusijos ambasada atsakė į Trampo specialiojo pasiuntinio žodžius apie INF sutartį

(atnaujinta 11:35 2020.10.31)
Spalio 26 dieną Putinas paskelbė naują iniciatyvą išspręsti augančią įtampą Europoje po JAV pasitraukimo iš INF sutarties

VILNIUS, spalio 31 — Sputnik. Maskva kviečia JAV rimtai apsvarstyti Vladimiro Putino išsakytą ginklų kontrolės iniciatyvą, pranešė Rusijos ambasada Vašingtone, teigiama RIA Novosti pranešime.

Anksčiau JAV prezidento specialusis pasiuntinys ginklų kontrolės klausimais Maršalas Bilingslis teigė, kad, kaip jis tikėjo, Rusija "apgailestauja, kad sunaikino INF sutartį (Vidutinio ir trumpojo nuotolio branduolinių pajėgų sutartį), apgaudinėjusi daugiau nei dešimtmetį".

"Niekas nenori kitos raketų krizės. Prezidento Putino pasiūlymuose numatyti kompromisiniai metodai, naudingi visoms valstybėms. Mes siūlome mūsų Amerikos partneriams juos rimtai apsvarstyti", — sakoma Rusijos diplomatinės atstovybės pranešime.

Spalio 26 dieną Putinas paskelbė naują iniciatyvą išspręsti augančią įtampą Europoje po JAV pasitraukimo iš INF sutarties.

Visų pirma, jis sakė, kad Maskva nori nedislokuoti 9M729 raketų Rusijos europinėje dalyje, laikydamasi abipusių NATO žingsnių. Prezidentas taip pat pasiūlė aljansui patikrinti kompleksus "Aegis Ashore" su Mk-41 raketomis Europos bazėse ir su raketomis 9M729 Kaliningrado objektuose.

Oficialus Berlynas vienas pirmųjų sureagavo į šią iniciatyvą, nurodydamas ankstesnę Šiaurės Atlanto aljanso poziciją, kad Rusijos idėjos dėl INF sutarties nėra patikimos. Komentuodamas šiuos pareiškimus, Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas pavadino juos neatsakingais.

INF sutartis buvo skirta užtikrinti pasaulinį strateginį stabilumą. 2019 metų rugpjūčio mėnesį JAV pasitraukė iš susitarimo "dėl Rusijos pažeidimų". Vašingtonas apkaltino Rusiją uždraustos raketos 9M729 sukūrimu ir bandymu. Maskva tikina, kad leistinas nuotolis yra mažesnis nei 500 kilometrų.

Tegai:
sutartis, Vladimiras Putinas, Donaldas Trampas, JAV, Rusija
Dar šia tema
Pentagonas įvertino Rusijos viršgarsinių ginklų grėsmę
Lietuva sustiprins "Didžiąją Kinijos sieną". Ar gal visgi susiprotės?