Rusijosp priešlėktuvinė raketų sistema S-400

Ekspertas: Rusija dešimtmečiais aplenkė Vakarus karinėse technologijose

97
(atnaujinta 19:26 2019.04.26)
Pasitelkusi naujausius ginklus Maskva gali kontroliuoti visą regioną, tame tarpe ir Lenkiją bei Baltijos šalis, mano karo ekspertas Aleksandras Chrolenko

VILNIUS, balandžio 26 — Sputnik. Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Aleksandras Gruško pareiškė, kad Rusija ir NATO visiškai nutraukė bendradarbiavimą civilinėje ir karinėje srityse. Pasak jo, Aljansas pernelyg toli nuėjo, didindamas konfrontaciją su Maskva.

Rusijos URM pastatas
© Sputnik / Наталья Селиверстова

Gruško pabrėžė, kad bendros NATO karinės išlaidos per pastaruosius metus 22 kartus viršijo Rusijos išlaidas gynybai.

Interviu Sputnik Lietuva karo ekspertas Aleksandras Chrolenko pažymėjo, kad Rusija gerokai aplenkė Vakarų šalis, įskaitant JAV, karinėse technologijose.

"Paprastas pavyzdys. NATO kariuomenės buvimas Baltijos šalyse kelia grėsmę Rusijai, iki minimumo sumažina skrydžio laiką į Maskvą ir Sankt Peterburgą. Ką čia galima padaryti? Priešlėktuvinė raketų sistema S-500, dislokuota, pavyzdžiui, Kaliningrado srityje, gali nušauti taikinius ne tik savo pašonėje Baltijos šalyse, o net už 600 kilometrų, Skagerako sąsiauryje, kuris jungia Šiaurės ir Baltijos jūras", — pasakė ekspertas.

Pasak eksperto, Maskva gali techniškai kontroliuoti regioną, taip pat taikyti įvairius radioelektroninio karo metodus.

"Yra daug kitų nestandartinių galimybių, apie kurias, galbūt, per anksti kalbėti, bet visais atžvilgiais Rusija bus stipresnė, aštresnė ir pasieks savo tikslus. Tai reiškia, kad regionuose, esančiuose greta jos sienų, Rusija bus labiau lygiateisė nei kiti partneriai", — padarė išvadą ekspertas.

Rusijos ir NATO santykiai

Pastaraisiais metais NATO didina aktyvumą netoli Rusijos sienų, o tai kelia susirūpinimą Maskvai. Be to, Aljansas pareiškė, kad tai yra būtina neva "Rusijos agresijai sulaikyti", tuo tarpu Rusijos vadovybė ne kartą pabrėžė, kad Rusijos Federacija nekelia grėsmės kitoms šalims.

Anksčiau NATO jungtinių ginkluotųjų pajėgų Europoje vyriausiasis vadas generolas Kertisas Skaparotis pareiškė, kad Rusija ir Vakarai turi užmegzti dialogą, antraip gali kilti ginkluotas konfliktas.

Interviu Sputnik Lietuva Rusijos strateginių tyrimų instituto ekspertas Sergejus Jermakovas pažymėjo, kad JAV ragino palaikyti dialogą su Rusija, tik remiantis jėga, ir diktuoja šį požiūrį visam NATO blokui. Jermakovo teigimu, tokiomis sąlygomis tikras bendradarbiavimas yra neįmanomas.

Kremlius ne kartą pareiškė, kad Rusija neketina pulti nė vienos Aljanso šalies. Rusijos URM pabrėžė, kad NATO naudojasi kai kurių Europos šalių isterija, kad dislokuotų kuo daugiau karinės technikos ir kontingentų šalia Rusijos sienų.

NATO: plėtros istorija
© Sputnik /
NATO: plėtros istorija

 

97
Tegai:
Rusija, JAV, NATO
Dar šia tema
Lavrovas: Rusija pasirengusi dialogui su Baltijos šalimis ir Lenkija
Lavrovas paragino NATO sustabdyti konfrontaciją Europoje
"Antirusijos" NATO žemėlapyje: ko Baltijos šalys nežino apie savo narystę Aljanse
Rusija išbraukė NATO iš ateities: ką tai reiškia Baltijos valstybėms
Kuršių nerija

Lietuvos URM Rusijai įteikė notą dėl naftos gavybos platformoje Baltijos jūroje

(atnaujinta 23:43 2020.07.03)
URM paprašė pateikti detalią informaciją bei paaiškinimą dėl tyrimo ir platformoje galimai įvykusių aplinkosauginių incidentų

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministerija perdavė verbalinę notą Rusijos ambasadai Vilniuje dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos dėl nustatytų rimtų aplinkosauginių pažeidimų Baltijos jūros kontinentiniame šelfe esančioje naftos gavybos platformoje D-6, praneša URM spaudos tarnyba.

"Notoje išreikštas gilus susirūpinimas dėl aplinkosauginių pažeidimų, kuriuos naftos gavybos platformoje D-6 nustatė valstybinė Rusijos gamtinių išteklių priežiūros agentūra "Rosprirodnadzor", — teigiama pranešime.

Užsienio reikalų ministerija paprašė pateikti detalią informaciją bei paaiškinimą dėl "Rosprirodnadzor" atlikto tyrimo ir platformoje galimai įvykusių aplinkosauginių incidentų, kurių metu galėjo būti padaryta žala Baltijos jūros ir jos pakrančių ekosistemoms.

Baltijos jūroje 2004 metais pastatyta ir pradėta eksploatuoti naftos gavybos platforma D-6 (arba "Kravcovskoje") yra Rusijos kontinentiniame šelfe, 5 km atstumu nuo Lietuvos-Rusijos valstybinės sienos bei už 22,5 km nuo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktos Kuršių nerijos.

Birželio pradžioje "Rosprirodnadzor" atskleidė įstatymų dėl žemės gelmių, kontinentinio šelfo, aplinkos apsaugos, atmosferos apsaugos, gamybos ir vartojimo atliekų pažeidimus. Tai paaiškėjo atlikus "LUKOIL-Kaliningradmorneft", plėtojančio Kravcovskio telkinio eksploataciją, dokumentų auditą.

Tegai:
Baltijos jūra, Lietuvos respublikos užsienio reikalų ministėrija (URM), Rusija, Lietuva, ekologija
Viačeslavas Titovas

Titovas: Lietuvos valdžia pažeidžia įstatymus, primesdama gyventojams vienintelį požiūrį

(atnaujinta 19:21 2020.07.03)
Šalies vadovybė reguliariai bando apriboti informacijos sklaidą, nors tai prieštarauja Konstitucijai, mano Klaipėdos politikas Viačeslavas Titovas

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Lietuvos valdžios bandymai apriboti informacijos sklaidą rodo atitolimą nuo demokratijos normų, interviu Sputnik Lietuva pasakė Klaipėdos politikas, buvęs Klaipėdos miesto tarybos deputatas Viačeslavas Titovas.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija rekomendavo Lietuvos radijo ir televizijos komisijai (LRTK) uždrausti "RT" kanalų transliavimą.

Anksčiau Latvijos nacionalinė elektroninių žiniasklaidos priemonių taryba (NEPLP) uždraudė septynių "RT" kanalų retransliavimą. Į uždraustų kanalų sąrašą pateko "RT", "RT HD", "RT Arabic", "RT Spanish", "RT Documentary HD", "RT Documentary", "RT TV". Po to LRTK nusprendė atsiliepti į kaimyninės šalies kvietimą taip pat pasielgti visoms kitoms ES narėms.

Klaipėdos politikas Viačeslavas Titovas konstatavo, kad tai ne pirmas kartas, kai šalies valdžia bando apriboti informacijos sklaidą.

"Pirmiausia noriu pasakyti, kad tai yra antikonstituciška, nes Lietuvos Konstitucijoje numatyta, kad žmonės turi teisę laisvai gauti, laisvai skleisti informaciją. Tai, be abejo, yra informacijos monopolija, man seniai nepatinka, kad skelbiamas kitoks, alternatyvus požiūris gyventojams, ir, mano manymu, tai, be abejo, yra gyventojų teisių suvaržymas, nes jie, mano manymu, turi visas teises pasirinkti žiniasklaidos priemones, kuriomis naudotis, gauti informaciją. Tai yra atitolimas nuo demokratijos normų, atitolimas nuo tradicinių valstybės raidos formų", — pareiškė jis.

Anot Titovo, tai ne paskutinis kartas, kai šalies vadovybė nepaiso Konstitucijos.

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik /
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Tegai:
Konstitucija, Lietuva, Viačeslavas Titovas
Dar šia tema
Kiseliovas pakomentavo RT draudimą Latvijoje
Latvijos nacionalinė žiniasklaidos taryba uždraudė transliuoti septynis RT kanalus
Lietuva yra pasirengusi sekti Latvijos pavyzdžiu — uždrausti RT kanalų transliaciją
Lietuvos URM rekomenduoja Radijo ir televizijos komisijai drausti RT programas
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: liepos 4-osios šventės

(atnaujinta 23:49 2020.07.03)
Liepos 4-ąją švenčiama Tarptautinė kooperacijos diena, o katalikai šią dieną mini Šv. Karalienę Elzbietą Portugalę

Liepos 4-oji yra 185-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 180 dienų. Šią dieną Žemė yra toliausiai nuo Saulės.

Šiandien minima Tarptautinė kooperacijos diena. Ši diena paprastai švenčiama pirmąjį liepos šeštadienį — šiais metais tai liepos 4-oji. Šią dieną 1985 metais buvo įkurta Tarptautinė kooperatyvų sąjunga, kuri suvienijo 760 milijonų narių iš 100 šalių.

Nuo 1995 metų Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinė Asamblėja rekomendavo minėti šią dieną, pagerbiant kooperatyvus kaip ekonominio ir socialinio išsivystymo ženklą.

Taip pat šią dieną katalikai mini Šv. Karalienę Elzbietą Portugalę (1271–1336). Ji buvo pamaldi, kantri. Karalius, rimtai susirgęs, įvertino žmonos taurumą, kilnumą, atgailavo dėl nuodėmių. Likusi našle (1325 m.) ji tapo pranciškone tretininke; atsidėjo maldai ir gailestingumo darbams. Ji pastatydino nemažai vienuolynų ir vėliau persikėlė į vieną iš jų — labai griežtos regulos klarisių vienuolyną.

Lietuvos istorijoje liepos 4 diena svarbi tuo, kad 1919 metais Kaune dirbusi nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė pasirašė sutartį su Vokietija dėl geležinkelių tinklo perdavimo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai ir jau liepos 6 dieną buvo paleistas pirmas traukinys, važiavęs geležinkeliu iš Kaišiadorių į Radviliškį. Taip pat šią dieną 1989 metais Aukščiausioji Taryba priėmė Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo įstatymą. O 2000 metais LR Seimas priėmė Seimo rinkimų įstatymo pataisas, pagal kurias vienmandatėse apygardose atsisakyta antrojo rinkimų turo.

Šiandien savo vardadienius švenčia Berta, Elžbieta, Ulrikas, Skalvis, Gedgailė, Teodoras, Malvina.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai