Astravo AE, archyvinė nuotrauka

Skvernelis sutiko derėtis su Baltarusija dėl Astravo AE

74
(atnaujinta 17:52 2019.04.30)
Antradienį Lietuvos premjeras paskelbė, kad priima Baltarusijos premjero siūlymą derėtis dėl Astravo AE

VILNIUS, balandžio 30 — Sputnik. Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pakomentavo Baltarusijos premjero Sergejaus Rumaso atsakymą į pasiūlymą keisti atominę elektrinę į dujinę jėgainę bei paskelbė, jog priima Baltarusijos siūlymą derėtis dėl bendros Astrave statomos atominės elektrinės stebėjimo sistemos.

"Nuteikia optimistiškai siūlymas kalbėtis apie bendros radiacinio monitoringo sistemos sukūrimą. Manau, kad mes šitą šansą išnaudosime, kalbant apie mūsų žmonių saugumą", — žurnalistams sakė premjeras.

Anot premjero, tokia sistema leistų Lietuvai stebėti radiacinio fono pokyčius elektrinėje ir galimus incidentus. Ministras pirmininkas teigė, kad šiems klausimams aptarti turėtų susitikti Lietuvos ir Baltarusijos energetikos ministrai.

Rumaso atsakyme Lietuvos premjerui rašoma, kad pasiūlymas keisti atominę elektrinę į dujinę jėgainę nėra tikslingas techniškai ir ekonomiškai.

Skvernelis tikėjo, kad Minskas įvertins šį siūlymą, nes patys baltarusiai deklaravo siekį mažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos dujų.

Rumasas pakvietė Lietuvą atnaujinti dialogą, kad būtų sukurta bendra grupė, kuri analizuotų Astravo jėgainės ir objektų, susijusių su Ignalinos atominės uždarymu, veiklą, taip pat bendros radiacinio monitoringo sistemos sukūrimą.

Lietuvos ir Baltarusijos ginčas dėl Astravo AE

Baltarusijos AE statoma šalia Astravo miesto, Gardino srityje, apie 50 kilometrų nuo Vilniaus, o tai lemia Lietuvos nepasitenkinimą. Lietuvos valdžia laiko AE atsiradimą šalia valstybės sienų "grėsme nacionaliniam saugumui" ir visais būdais stengiasi išvengti energijos eksporto iš "nesaugios" elektrinės į Lietuvą.

Universalus susitapatinimas su Lietuvos premjeru Skverneliu >>

Nuo pat statybos pradžios Lietuva priešinosi projektui ir primygtinai ragino kitas Europos šalis boikotuoti jį. Visų pirma Vilnius paskelbė Baltarusijos AE grėsme šalies nacionaliniam saugumui, taip pat priėmė iniciatyvą, draudžiančią eksportuoti elektros energiją iš valstybių, kuriose veikia "nesaugios" AE.

Savo ruožtu Minskas pabrėžia, kad Baltarusijos AE atitiks tarptautinius saugos reikalavimus, o visas Vilniaus pretenzijas laiko "politizuotomis".

74
Tegai:
Lietuva, Saulius Skvernelis, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (373)
Dar šia tema
Kubilius: Premjero kreipimasis į Baltarusiją dėl Astravo AE — politinis žaidimas
Universalus susitapatinimas su Lietuvos premjeru Skverneliu
Rusija, Astravas ir Noreika: kandidatai į prezidentus surengė pirmuosius debatus
Ekspertas paaiškino, koks Lietuvos prezidentas reikalingas Minskui
Skvernelis pateikė savo pasiūlymą dėl Astravo AE Baltarusijos premjerui
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Nausėda pareiškė, kad informacija apie COVID-19 pirkimus privalo būti vieša

(atnaujinta 17:56 2020.08.04)
Pasak šalies vadovo, artėjant galimai antrai COVID-19 bangai, svarbu rimtai įvertinti anksčiau gautas pamokas ir iš jų pasimokyti

VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. Lietuvos prezidentas, antradienį susitiko su Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT), Valstybės kontrolės (VK) ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovais, rašoma Prezidentūros pranešime. 

Buvo aptarta, kaip panaudojamos valstybės lėšos, skirtos suvaldyti koronaviruso pandemijos sukeltai ekstremaliai situacijai, kokių galimų piktnaudžiavimų rizikų nustatyta ir kaip jų galima būtų išvengti ateityje.

Pasak šalies vadovo, artėjant galimai antrai COVID-19 bangai, svarbu rimtai įvertinti anksčiau gautas pamokas ir iš jų pasimokyti.

"Pandemijos pradžioje buvo aišku, kad viešuosius pirkimus turėsime vykdyti greitai, bet užtikrindami kuo didesnį skaidrumą ir veiksmingą korupcijos prevenciją. Todėl visiškai netoleruotina, kad dalis perkančiųjų organizacijų iki šiol neteikia duomenų apie įvykdytus pirkimus", – sakė Nausėda.

Susitikimo metu kontroliuojančių institucijų atstovai informavo, kad, vertinant su COVID-19 susijusius viešuosius pirkimus, nustatyta skaidrumo, atskaitingumo užtikrinimo, sutarčių viešinimo trūkumų. Apie 15 proc. ekstremalios situacijos metu sudarytų pirkimų iki šiol nėra paviešinti.

Pabrėžiama, kad susirūpinimą kelia ir tai, kad, skaičiuojant pagal vertę, net 92,03 proc. (54,8 mln. eurų) asmens apsaugos ir dezinfekcinių priemonių pirkimų vyko neskelbiamų derybų būdu. Viešųjų pirkimų naujokams teko apie 41 proc. Lietuvoje registruotų įmonių sudarytų sutarčių pirkimų vertės. Trys iš keturių viešųjų pirkimų naujokų sutartis sudarė tik su viena perkančiąja organizacija.

"Neskelbiamų derybų būdu vykdomi viešieji pirkimai riboja konkurenciją, didina neskaidrių susitarimų riziką ir gali lemti neefektyvų lėšų panaudojimą. Suvaldyti šias rizikas pirmiausia galime viešumu – atverdami pirkimų duomenis visuomenei", – sakė šalies vadovas.

Per susitikimą kaip atskira problema įvardyta tai, kad įgyvendinant COVID-19 priemones dalyvaujančios savivaldybės neatskleidžia visuomenei informacijos apie savivaldybės teritorijoje veiklą vykdantiems ūkio subjektams taikytų paramos priemonių mastą ir paramos gavėjus.

Kontroliuojančios institucijos pastebi, kad skaidrumo ir viešumo taip pat trūksta sprendimams, susijusiems su valstybės vardu pasiskolintų lėšų skyrimu konkretiems projektams. Daugėja sprendimų svarbiais visuomenei klausimais, kurie priimami Vyriausybės pasitarimuose, o ne viešuose Vyriausybės posėdžiuose.

Prezidentas nurodė, kad kontroliuojančios institucijos turėtų atlikti sisteminį vertinimą, kaip finansuojamos COVID-19 ekstremaliai situacijai suvaldyti skirtos priemonės, ir pateikti rekomendacijas dėl skaidraus lėšų panaudojimo ateityje.

Anksčiau sveikatos apsaugos viceministrei Jaruševičienei pareikšti įtarimai dėl galimo sukčiavimo, dokumentų klastojimo, neteisėtu būdu įgytų lėšų legalizavimo ir, įtariama, piktnaudžiavimo sudarant greitųjų testų, skirtų COVID-19 virusui nustatyti, pirkimo sutartį. 

Už skandalų epicentre atsidūrusią ministeriją atsakingas Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga raginamas atsistatydinti.

Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
© Sputnik /
Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
Tegai:
pirkimas, COVID-19, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
FNTT pareiškė įtarimus SAM viceministrei dėl greitųjų COVID-19 testų pirkimo
Šarūnas Narbutas įtariamas korupcija organizuodamas COVID-19 reagentų pirkimus
Nausėda: ES lėšos turi būti nukreiptos aukštai pridėtinei vertei kurti
Lietuvos kariai

Lietuva nori pastatyti naują karinio rengimo poligoną prie Rusijos sienų

(atnaujinta 15:21 2020.08.04)
Krašto apsaugos ministerija teigė, kad artimiausiu metu taip pat planuojama daugiau investuoti į esamus Pabradės ir Ruklos poligonus

VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. Lietuvoje svarstoma galimybė sukurti naują karinę pratybų teritoriją šalies vakaruose, sakė Krašto apsaugos ministerijos ministras Raimundas Karoblis. Apie tai pranešė "Ekspress nedelia".

Anot Krašto apsaugos ministerijos vadovo, šiuo metu JAV ir NATO pajėgos turi pakankamai mokymo vietų Pabradėje, tačiau "Lietuvos kariuomenės pratybų" sąskaita, kurios turi tenkintis mažesnėmis teritorijomis. Artimiausiu metu planuojama daugiau investuoti į Pabradės ir Ruklos poligonus.

"Žinant ir stiprėjančias Rusijos kariuomenės pajėgas Kaliningrade, ieškoma galimybių būtent vakarų Lietuvoje, kad būtų tolygesnis treniravimosi vietų paskirstymas, nes šiuo metu yra koncentruota iš esmės Rukloje, Kazlų Rūdoje ir, aišku savaime, Pabradėje. Tad reikėtų plačiau paskleisti", — teigė jis.

Anksčiau Sputnik Lietuva rašė, kad šalis JAV lėšomis modernizavo oro bazę Šiauliuose. Vašingtono parama buvo 24 milijonai eurų. Įrengti infrastruktūros objektai buvo perduoti Lietuvos kariuomenei.

Vilnius investuoja į infrastruktūros plėtrą Pabradėje ir kitur bei paramos priimančiai šaliai sąlygų gerinimą. Amerikiečių kariai kartu su kitų sąjungininkų šalių lietuviais ir kariškiais ne tik naudojasi Lietuvos mokymo aikštelės infrastruktūra, bet ir prisideda prie jos modernizavimo. 2017–2019 metais JAV vien tik į Pabradės poligoną investavo apie 8 mln.

Tuo tarpu Lietuva gynybai skiria du procentus BVP ir planuoja iki 2030 metų padidinti karines išlaidas iki 2,5 procentų.

NATO stiprina savo pajėgas prie Rusijos sienų, savo veiksmus pateisindama galima "Rusijos grėsme". Be to, Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva, aktyviai sudaro gynybos sutartis su JAV dėl didelių sumų, aiškindamos tai, kaip "Rusijos agresija", taip pat dislokuoja NATO karinius kontingentus savo teritorijose.

Tuo tarpu Maskva ne kartą pabrėžė, kad nesiruošia pulti nė vienos šalies, o Vakarų aljansas tai puikiai supranta.

Interviu Sputnik Lietuva karo ekspertas, Strateginės konjunktūros centro direktorius Ivanas Konovalovas teigė, kad Baltijos šalys ir Lenkija bijo prarasti Amerikos finansavimą, todėl reikalauja išplėsti JAV kariuomenės buvimą. Anot jo, amerikiečiams naudinga dėl jų buvimo, nes jie išleidžia daug pinigų.

NATO pajėgos Baltijos šalyse
© Sputnik /
NATO pajėgos Baltijos šalyse
Tegai:
Rusija, Raimundas Karoblis, Lietuva
Dar šia tema
Kieno sąskaita? Lietuva yra pasirengusi mokėti JAV už "tėvynės apsaugą"
JAV padidins karinį kontingentą Lenkijoje
 Merilina Monro, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugpjūčio 5-osios šventės

(atnaujinta 16:53 2020.08.04)
Prieš 58-erius metus rugpjūčio 5 dieną sulaukusi vos 36 metų amžiaus mirė aktorė Merilina Monro

Rugpjūčio 5 yra 217-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 218-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 148 dienos.

Ši diena Lietuvos istorijoje

Šią dieną 1506 metais Mykolo Glinskio vadovaujama Lietuvos kariuomenė Klecko mūšyje sumušė į Lietuvos gilumą įsiveržusią Krymo totorių kariuomenę. XV a. pab. – XVI a. pr.  totoriai buvę pagrindiniu ir nuolatiniu LDK ramybę drumsčiusiu priešininku. Jų kariaunos plėšikaudamos atsibastydavo net iki Vilniaus. Miestas iki tol buvęs toks saugus, kad net neturėjęs gynybinių miesto sienų, kurias dėl totorių grėsmės visgi pasistatė. Po Klecko kautynių totorių galia buvo amžiams pakirsta, o Vilniaus siena ilgainiui pasitarnavo ir mokesčių bei muitų surinkimo pagerinimui.

1772 metų rugpjūčio 5 dieną įvyko pirmasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas. Ketverius metus vykusio pilietinio karo nualintą Abiejų Tautų Respubliką pasidalijo trys kaimyninės monarchijos — Prūsija, Austrija ir Rusija. Pagrindine padalinimo iniciatore buvo Prūsija, o sutartys sudarytos Sankt Peterburge.

O 1991 metais atsisakant Sovietinių rublių įvesta pirmoji laikina Lietuvos valiuta — bendrieji talonai. Kartu su sovietų rubliais naudoti laikinieji lietuviški pinigai — bendrieji talonai ( vagnorkės ) tapo vienintele teisėta mokėjimo priemone Lietuvoje. Neoficialus pavadinimas vagnorkės kilo iš tuometinio premjero Gedimino Vagnoriaus pavardės. Laikinieji pinigai buvo primityviai pagaminti ir mažai apsaugoti nuo klastojimo.

Ši diena pasaulio istorijoje

1895 metais Londone mirė Frydrichas Engelsas — vokiečių socialistas, politikas, rašytojas, kartu su Karlu Marksu kūręs šiuolaikinio komunizmo teoriją.

Šią dieną 1930 metais gimė amerikietis Neilas Armstrongas — astronautas, pirmasis Žemės žmogus, žengęs pirmuosius žingsnius Mėnulyje. Tai įvyko 1969 metų liepos 20 dieną, Mėnulyje nutūpus "Apollo-11" misijos moduliui "Erelis" ("Eagle").

1962 metais, sulaukusi vos 36 metų amžiaus, Los Andželo mieste mirė legendinė JAV kino aktorė modelis ir dainininkė Merilina Monro.

Savo vardadienius rugpjūčio 5 dieną švenčia Nona, Osvaldas, Rimtas, Vaida, Vaidas, Vilija.

Tegai:
šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai