Ignalinos AE, archyvinė nuotrauka

Lietuva ir Prancūzija susitarė bendradarbiauti branduolinės energijos srityje

65
(atnaujinta 11:10 2019.05.05)
Pranešama, kad Lieutuva ir Prancūzija susiduria su panašiais iššūkiais, kylančiais išmontuojant branduolinę infrastruktūrą ir tvarkant radioaktyviąsias atliekas

VILNIUS, geguzės 5 — Sputnik. Lietuva ir Prancūzija susitarė bendradarbiauti branduolinių elektrinių eksploatavimo nutraukimo ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo srityse, praneša Energetikos ministerijos spaudos tarnyba.

Atitinkamą protokolą ketvirtadienį pasirašė Lietuvos Energetikos ministerija ir Prancūzijos Atominės energetikos ir alternatyviųjų šaltinių energijos komisariatas. Susitarimo tikslas – atverti galimybes praktiniam bendradarbiavimui mokslo ir technologijų plėtros srityse trumpalaikėje ir ilgalaikėje perspektyvoje.

Pasak energetikos viceministrės Linos Sabaitienės, tiek Lietuva, uždarydama Ignalinos atominę elektrinę, tiek Prancūzija, uždaranti Markulio atominę elektrinę, susiduria su panašiais iššūkiais, kylančiais išmontuojant branduolinę infrastruktūrą ir tvarkant radioaktyviąsias atliekas. Abiem valstybėms ypač aktualus reaktorių su grafito šerdimi išmontavimo klausimas.

Lietuvoje svarbiausias būsimas Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo darbas – dviejų galingiausių pasaulyje grafitinių RBMK tipo reaktorių išmontavimas.

"Tai bus unikalūs ir technologiškai labai sudėtingi darbai, kuriems atlikti Energetikos ministerija ir Ignalinos AE siekia pritraukti geriausius ekspertus bei pasitelkti didžiausią patirtį turinčius partnerius. Bendradarbiaudami su Prancūzijos branduolinės energetikos ekspertais galėsime pasidalinti vertingomis žiniomis ir pasinaudoti vieni kitų sukaupta kompetencija", – sako viceministrė.

Ignalinos AE buvo uždaryta 2009 metais, po to prasidėjo jos eksploatacijos nutraukimas. Ši priemonė Lietuvai buvo diktuojama kaip viena iš stojimo į ES sąlygų.

Didžiąją dalį objekto likvidavimo išlaidų prisiima ES. Lietuva skiria tik 14 procentų bendros sumos.

IAE eksploatavimo nutraukimą užgožia korupcijos skandalai. Pastaraisiais metais objekte pasikeitė keletas direktorių, vieno iš kurių atžvilgiu pradėta byla dėl neteisėto elektrinės turto pardavimo.

Anksčiau Sputnik Lietuva pranešė, kad Ignalinos AE išmontavimo išlaidos siekia šiek tiek daugiau nei 3,3 milijardo eurų, o darbo suma 60 milijonų eurų mažesnė, nei buvo prognozuojama prieš penkerius metus. Planuojama, kad darbai bus užbaigti 2038 metais.

65
Tegai:
branduolinė energetika, Prancūzija, Lietuva
Dar šia tema
Skvernelis sutiko derėtis su Baltarusija dėl Astravo AE
Ignalinos AE patikrinti saugai svarbūs kėlimo įrenginiai, esama broko
Lietuva skundėsi Europos Komisijai dėl Baltarusijos AE
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Bukarešto devynetuko viršūnių susitikime

Nausėda pareiškė, kad Rusija išlieka pagrindine grėsme NATO

(atnaujinta 19:15 2021.05.10)
Pasak Lietuvos prezidento, Rusijos "karinė grėsmė" gali atsverti tik pakankami NATO gynybos ir atgrasymo pajėgumai Aljanso rytiniame flange, todėl NATO šalys turi ir toliau nuosekliai investuoti į gynybą

VILNIUS, gegužės 10 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, pirmadienį nuotoliniu būdu kreipdamasis į "Bukarešto devynetuko" valstybių vadovus, JAV prezidentą Džo Baideną ir NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą, pabrėžė, kad Rusijos veiksmai skatina NATO šalis skirti dar daugiau dėmesio patikimo atgrasymo ir gynybos užtikrinimui. Apie tai praneša prezidento spaudos tarnyba.

"Rusija išlieka pagrindine ilgojo laikotarpio grėsme NATO", – sakė prezidentas, pabrėžęs, kad Aljansas keliamus "iššūkius" atrems tik veikdamas vieningai, solidariai ir ryžtingai.

Pasak Lietuvos vadovo, Europa negali išlikti vieninga ir saugi be JAV įsitraukimo – amerikiečių karių buvimas Baltijos ir Juodosios jūros regione yra stipriausias atgrasymo veiksnys.

Президент Литвы Гитанас Науседа на заседании с участникам саммита Бухарестской девятки
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda "Bukarešto devynetuko" viršūnių susitikime

Pasak prezidento, "augančias Rusijos karines grėsmes" gali atsverti tik pakankami NATO gynybos ir atgrasymo pajėgumai Aljanso rytiniame flange, todėl NATO šalys turi ir toliau nuosekliai investuoti į gynybą.

Šalies vadovas užtikrino, kad Lietuva ir toliau nuosekliai rūpinsis savo saugumu, didindama išlaidas gynybai iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) 2030 m., investuos į karinę įrangą, infrastruktūrą, pajėgumus priimti sąjungininkų pajėgas.

Prezidentas tikisi, kad birželį Briuselyje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime bus priimti principingi sprendimai, būtini Aljansui prisitaikant prie nuolat kintančios kompleksinės saugumo aplinkos ir užtikrinant nedalomą kolektyvinį saugumą.

"Prasidėjęs "NATO 2030" procesas leis mums sukurti efektyvią atgrasymo ir gynybos architektūrą, skiriant tam būtinus resursus. Turime išlaikyti budrumą ir dėmesį Rusijos keliamoms grėsmėms, stiprinti nepakeičiamą transatlantinį ryšį, didinti gynybos biudžetus ir bendrą finansavimą, taip pat pagyvinti NATO atvirų durų politiką", – sakė Nausėda.

Prezidentas taip pat paprašė dalyvaujančių šalių paramos Lietuvos paraiškai 2023 m. Vilniuje surengti NATO viršūnių susitikimą.

"Bukarešto devynetuką" sudaro vadinamojo NATO rytinio flango valstybės: Bulgarija, Čekija, Estija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Rumunija, Slovakija ir Vengrija.

Pastaruoju metu Vakaruose dažnai pasisakoma apie "Rusijos grėsmę". Rusijos Federacija į tai ne kartą atsakė, kad neketina nieko pulti, o pareiškimai apie "Rusijos agresiją" yra naudojami kaip pasiteisinimas dislokuoti daugiau NATO karinės technikos šalia Rusijos sienų. 

Pasak Vladimiro Putino, kaltinimai Maskvai dėl agresijos — "pramanas tų, kurie nori pasipelnyti iš savo, kaip avangardo, vaidmens kovoje su Rusija, gauti tam tikrų premijų ir lengvatų".

Tegai:
Gitanas Nausėda, NATO
Dar šia tema
Baidenas negaus "kolektyvinių" Vakarų mandato derėtis su Putinu
NATO vadovas paskelbė apie Rusijos "karinį buvimą" prie sienos su Ukraina
"Akivaizdus melas": karo ekspertas apie NATO signalą Rusijai
Ekspertas įvertino Suomijos žvalgybos pranešimą apie Rusijos veiklą Europoje
Pratybos Klainingrado srityje, archyvinė nuotrauka

Ekspertas įvertino Suomijos žvalgybos pranešimą apie Rusijos veiklą Europoje

(atnaujinta 20:39 2021.05.09)
Anksčiau išplatintos ataskaitos autoriai teigia, kad "Rusija parodė pasirengimą ir norą naudoti ginkluotąsias pajėgas, kur tai būtina pasiekti savo tikslų, įskaitant ir Europoje"

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Suomijos karinė žvalgyba, kuri paskelbė ataskaitą apie Rusijos karinę veiklą Europoje, dirba visuomenei, pačioje ataskaitoje jau yra žinomi faktai — Rusija yra priversta sustiprinti savo kariuomenę, nes siekia apsaugoti interesus, tiki Tarptautinio diskusijų klubo "Valdai" ekspertas Artiomas Kurejevas.

Anksčiau Suomijos gynybos ministerija paskelbė ataskaitą apie šalies karinės žvalgybos veiklą, apimančią Rusijos karinės veiklos Europoje vertinimą.

Dokumentas susijęs su įtampos stiprinimu regione dėl "grįžimo prie jėgos politikos". Ataskaitos autoriai teigia, kad "Rusija parodė pasirengimą ir norą naudoti ginkluotąsias pajėgas, kur tai būtina pasiekti savo tikslų, įskaitant ir Europoje". Tai jų nuomone, "sustiprino konfrontaciją ir karinę veiklą Baltijos jūros regione".

"Suomijos karinė žvalgyba paprastai pradėjo dirbti visuomenei. Dažniausiai tai yra civilinių specialiųjų paslaugų prerogatyva, sakykime, mūsų Baltijos kaimynai kasmet išleidžią ataskaitas, kur jie rašo apie grėsmes savo šalims. Finai padarė visiškai objektyvią ataskaitą, paremtą gerai žinomais faktais: Rusija yra priversta stiprinti savo kariuomenę, Rusija yra pasirengusi ginti savo interesus Arktyje, Rusija naudoja savo karius, kad apsaugotų savo interesus", — sakė ekspertas RIA Novosti.

Pasak Kurejevo,"įdomiau ne pats ataskaita, tačiau tai, kad Suomijos vadovybė nusprendė nustatyti tam tikrą bendrą jo dalį atviroje prieigoje, kuo nebuvo padaryta anksčiau". "Skirtingai nuo civilinių specialiųjų paslaugų, kariuomenė tradiciškai lieka šešėlyje. Tačiau Suomijos vadovybė, matyt, nori parodyti rinkėjus į maksimalų atvirumą, todėl užsiima tokia PR", — pažymėjo politologas. Pasak jo, "ataskaitoje nėra provokuojančių pareiškimų".

Pasisakymai apie "Rusijos grėsmę" periodiškai skamba iš Vakarų politikų. Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija niekada nepuls jokios NATO šalies. Pasak Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos vadovo Sergejaus Lavrovo, NATO puikiai žino, kad Maskva neturi planų pulti, bet tiesiog naudojasi prielaida, siekdamas dislokuoti daugiau įrangos ir batalionų šalia Rusijos sienų. Maskva ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl Aljanso pajėgų padidėjimo Europoje.

Tegai:
Suomija, Rusija
Vakcina nuo koronaviruso

Lietuvoje per praėjusią parą nustatyti 1 226 nauji koronaviruso atvejai

Iš viso nuo pandemijos pradžios Lietuvoje nustatyti 259 862 užsikrėtimo atvejai. Statistiškai pasveiko 234 223 asmenys

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 1 226 nauji koronaviruso atvejai, praneša Statistikos departamentas.

Per pastarąją parą nuo COVID-19 ligos mirė 5 žmonės, bendras mirusiųjų nuo koronaviruso skaičius Lietuvoje yra 4 053.

Iš viso nuo pandemijos pradžios Lietuvoje nustatyti 259 862 užsikrėtimo atvejai. Statistiškai pasveiko 234 223 asmenys. 

Šiuo metu bendras saviizoliacijoje esančių asmenų skaičius yra 52 101.

Per praėjusią parą pirma skiepo doze vakcinuota 14 671 asmenys, antrą skiepo dozę gavo 3 960. Iš viso Lietuvoje dviem skiepo dozėmis vakcinuoti 388 716 asmenys. Iš viso panaudota 1 181 387 vakcinos.

Antrasis karantinas Lietuvoje galioja nuo lapkričio pradžios. Pastarosiomis savaitėmis valdžia ėmė palaipsniui švelninti apribojimus, pavyzdžiui, atidarė prekybos centrus, kino teatrus, kai kurias maitinimo įstaigas ir leido rengti renginius.

Tegai:
Lietuva, vakcinacija, vakcina, koronavirusas
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje