Astravo AE, archyvinė nuotrauka

Grybauskaitė apie Astravo AE: bet koks bendradarbiavimas surištų Lietuvai rankas

96
(atnaujinta 11:45 2019.05.07)
Anot prezidentės, net ir bendras mechanizmas stebėti radiacinį foną taip pat būtų laikomas Astravo AE legitimizavimu

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Bet koks sutikimas dėl Astravo AE ir dalyvavimas kuriant bendras institucijas reikštų Astravo atominės elektrinės legitimizaciją, pareiškė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Antradienį prezidentė Dalia Grybauskaitė atvyko balsuoti į Vilniaus miesto savivaldybę. Žurnalistų paklausta apie Baltarusijos atsakymą premjerui Sauliui Skverneliui dėl Astravo AE, prezidentė sakė, kad toks atsakymas buvo tikėtinas, o "bet koks sutikimas dalyvauti ir kuri bendras institucijas reikštų Astravo AE legitimizaciją".

"O tai reiškia, kad surištume savo rankas ir negalėtume reikalauti iš Baltarusijos uždaryti šią elektrinę, nes užtikrinti saugumą šioje elektrinėje neįmanoma. Pagal ESPO sprendimą, ne saugumo problemą, o pasirinkta aikštelė yra nesaugi. Tai reiškia, kad ši elektrinė apskritai negali būti veikianti ir toks turėtų būti Lietuvos politinis tikslas", — komentavo Grybauskaitė.

Anot prezidentės, net ir bendras mechanizmas stebėti radiacinį foną taip pat būtų laikomas Astravo AE legitimizavimu. Jos teigimu, bet koks bendradarbiavimas su Baltarusija Astravo AE klausimais reikštų Astravo AE juridinį pripažinimą ir savo rankų surišimą.

Asrtavo AE, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Виктор Толочко, Александр Шурмелев

Anksčiau Skvernelis kreipėsi į Baltarusijos vyriausybę ir pasiūlė Astravo AE perdaryti į dujų elektrinę. Minskas savo ruožtu atsakė, kad pasiūlymas keisti atominę elektrinę į dujinę jėgainę nėra tikslingas techniškai ir ekonomiškai.

Astravo AE statoma šalia Astravo miesto, Gardino srityje, apie 50 kilometrų nuo Vilniaus, o tai lemia Lietuvos nepasitenkinimą. Lietuvos valdžia laiko AE atsiradimą šalia valstybės sienų "grėsme nacionaliniam saugumui" ir visais būdais stengiasi išvengti energijos eksporto iš "nesaugios" elektrinės į Lietuvą.

Vilnius taip pat kreipėsi į Europos Komisiją dėl tariamai "neatsakingo Baltarusijos požiūrio" į branduolinę saugą ir tarptautinius įsipareigojimus dėl Baltarusijos atominės elektrinės. Lietuvos užsienio reikalų ministerija siūlo EK parengti visaapimantį artimiausių ES veiksmų planą dėl Astravo AE.

Savo ruožtu Minskas pabrėžia, kad Baltarusijos AE atitiks tarptautinius saugos reikalavimus, o visas Vilniaus pretenzijas laiko politizuotomis.

Buvęs Lietuvos prezidentas, europarlamentaras Rolandas Paksas, po susitikimo su Baltarusijos prezidentu Aleksandru Lukašenko, pažymėjo, kad Baltarusijos AE galėtų aprūpinti visą regioną elektros energija. Paksas pabrėžė, kad Lietuvoje tam tikros politinės jėgos naudoja Baltarusijos AE statybą savo politiniams tikslams pasiekti.

96
Tegai:
Dalia Grybauskaitė, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (373)
Dar šia tema
Kubilius: Premjero kreipimasis į Baltarusiją dėl Astravo AE — politinis žaidimas
Ekonomistas: lietuviai pradeda suprasti, kad Astravo AE naudinga jų ekonomikai
Lukašenka mano, kad Astravo AE tema Lietuvoje yra labai politizuota
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su ekonomikos ir inovacijų ministru Rimantu Sinkevičiumi, archyvinė nuotrauka

Nausėda su Sinkevičiumi aptarė nacionalinio plėtros banko steigimą

(atnaujinta 12:35 2020.08.05)
Šalies vadovas pabrėžė, kad valstybinis plėtros bankas turi plėsti smulkiojo ir vidutinio verslo kreditavimą, taip pat ilgalaikių valstybės investicijų galimybes, o ne užsiimti mažmeninių finansinių paslaugų teikimu

VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, trečiadienį susitikęs su ekonomikos ir inovacijų ministru Rimantu Sinkevičiumi, aptarė klausimus, susijusius su valstybinio plėtros banko steigimu, valstybės duomenų ir registrų saugumo užtikrinimu bei turizmo sektoriaus plėtra. Apie tai pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba.

Per susitikimą šalies vadovas pabrėžė, kad valstybinis plėtros bankas, kurio idėjos įgyvendinimą kuruoja Ekonomikos ir inovacijų ministerija, turėtų užpildyti rinkos spragas – plėsti smulkiojo ir vidutinio verslo kreditavimą, taip pat ilgalaikių valstybės investicijų galimybes, o ne užsiimti mažmeninių finansinių paslaugų, kurios pareikalautų reikšmingų valstybės išlaidų, teikimu.

"Dirbdamas Lietuvos regionuose, girdžiu nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusio verslo atstovų nusiskundimų dėl vėluojančios paramos ir kompensacijų. Akivaizdu, kad valstybė šiuo metu tam stokoja pajėgumų. Todėl pirmas žingsnis kuriant valstybinį plėtros banką turėtų būti jau egzistuojančių valstybės finansinių plėtros įstaigų konsolidacija", – sakė prezidentas. 

Šalies vadovas taip pat pabrėžė, kad reikėtų parengti pandemijos laikotarpiu naujai įgyvendintų priemonių, tokių kaip tiesioginis kreditavimas ir pagalbos verslui fondas, pritaikymo ilgalaikiams tikslams planą.

Pasak prezidento, valstybei reikalinga finansų institucija, pajėgi skaidriai ir efektyviai administruoti ekonomikos transformavimo plane numatytas priemones. Būtina sąlyga tam – profesionalus depolitizuotas valdymas.

Šalies vadovas su ekonomikos ir finansų ministru taip pat aptarė valstybės duomenų ir registrų situaciją po Registrų centro serverius užliejusios liūties, kuri buvo sutrikdžiusi e. sveikatos sistemos veiklą.

Prezidentas paragino ministrą atidžiai išnagrinėti Registrų centro užliejimo atvejį – pateikti situacijos įvertinimą bei sprendimo būdus, kurie leistų užtikrinti valstybės duomenų saugumą. Pasak Nausėdos, siekiant ateityje išvengti didelės žalos valstybei, ilgalaikė duomenų valdymo strategija turi būti prioritetinis klausimas.

Birželio mėnesį Seimas priėmė nutarimą dėl Valstybinio plėtros banko steigimo ir valstybės dalyvavimo kreditų įstaigos kapitale. Seimas pripažino Valstybinį plėtros banką valstybei svarbiu projektu ir įgaliojo Vyriausybę ne vėliau kaip iki rugsėjo pradžios pradėti konsultacijas su EK dėl techninės paramos banko steigimo klausimais.

Pasiūlymo iniciatoriai tikina, kad Valstybinis plėtros bankas padidins finansinių paslaugų prieinamumą šalyje, ypač regionuose, ir galės paskatinti tvarią konkurenciją bankiniame sektoriuje, be to, tai yra perspektyvi alternatyva tradiciniams komerciniams bankams, galinti nukreipti finansinius išteklius projektams, orientuotiems į ilgalaikę socialinę ir ekonominę gerovę.

Tegai:
Rimantas Sinkevičius, Gitanas Nausėda
Kazlų rūda, archyvinė nuotrauka

Karo ekspertas: Lietuvai reikia dar vieno poligono tik dėl JAV ir NATO karių poreikių

(atnaujinta 10:21 2020.08.05)
Lietuvos gyventojai išvyksta iš šalies, palikdami daug neužimtų teritorijų, kurias valdžia bando kažkaip pritaikyti, mano karo ekspertas Viktoras Litovkinas

VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. Lietuva svarsto galimybę įrengti naują karinio rengimo poligoną šalies Vakaruose, prie Rusijos sienos, sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Karo ekspertas, atsargos pulkininkas Viktoras Litovkinas interviu Sputnik Lietuva, komentuodamas šiuos planus, pažymėjo, kad Lietuvos vadovybės ir vietinės žiniasklaidos propaganda siekiama sukurti priešišką požiūrį į Rusiją ir išaukštinti JAV.

"Visa Lietuvos politika verčia atsiriboti nuo Rusijos ir užsidirbti tam tikrų dividendų už atsidavimą JAV ir NATO. Tai, kad jie atidaro dar vieną poligoną, yra tik todėl, kad JAV ir NATO kariuomenių padaliniams reikia kažkur treniruotis, Lietuvos žemė tam puikiai tinka. Pusė Lietuvos gyventojų išvyko iš šalies. Šalis praranda savo gyventojus, lieka daug neužimtų teritorijų. Taip, reikia prisitaikyti, kad kažkaip užsidirbtų pinigų valstybės biudžetui, jei kitaip neišeina", — sakė jis.

Paskelbęs apie ketinimus įrengti naują poligoną, krašto apsaugos ministerijos vadovas atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo metu JAV ir NATO pajėgos turi pakankamai mokymo vietų Pabradėje, tačiau "Lietuvos kariuomenės pratybų" sąskaita, kurios turi tenkintis mažesnėmis teritorijomis. Todėl artimiausiu metu planuojama daugiau investuoti į Pabradės ir Ruklos poligonus.

Anksčiau Lietuva JAV lėšomis modernizavo oro bazę Šiauliuose. Vašingtono parama buvo 24 milijonai eurų. Įrengti infrastruktūros objektai buvo perduoti Lietuvos kariuomenei.

NATO stiprina savo pajėgas prie Rusijos sienų, savo veiksmus pateisindama galima "Rusijos grėsme". Be to, Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva, aktyviai sudaro gynybos sutartis su JAV dėl didelių sumų, aiškindamos tai, kaip "Rusijos agresija", taip pat dislokuoja NATO karinius kontingentus savo teritorijose.

Tuo tarpu Maskva ne kartą pabrėžė, kad nesiruošia pulti nė vienos šalies, o Vakarų aljansas tai puikiai supranta.

NATO pajėgos Baltijos šalyse
© Sputnik /
NATO pajėgos Baltijos šalyse
Tegai:
poligonai, Lietuva, NATO
Dar šia tema
Kieno sąskaita? Lietuva yra pasirengusi mokėti JAV už "tėvynės apsaugą"
Per penkerius metus JAV skyrė 24 mln eurų aviacijos bazei Šiauliuose
Ekspertas: Baltijos šalims nepavyks aplenkti Lenkijos kovoje dėl JAV lojalumo
Algirdas Monkevičius, archyvinė nuotrauka

Monkevičius: bendrajame ugdyme reikalingi sisteminiai pokyčiai

(atnaujinta 16:11 2020.08.05)
Be to, Švietimo, mokslo ir sporto ministras akcentavo, kad būtina stiprinti pagalbą mokiniams, besiruošiantiems matematikos, gamtos mokslų egzaminams

VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. Lietuvos bendrajame ugdyme reikalingi sisteminiai pokyčiai, pareiškė Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, įvertinęs valstybinio matematikos brandos egzamino rezultatus. Apie tai praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Trečiadienį Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) paskelbė valstybinių brandos egzaminų rezultatus. Skelbiama, kad matematikos egzaminą išlaikė 67,61 proc. iš 15241 kandidato. Palyginimui, pernai matematikos egzaminą išlaikė 82,09 proc. kandidatų. 

Reaguodamas į šiuos rezultatus, Monkevičius pareiškė, kad mokiniai turi pradėti mokytis pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas.

"Būtent nuo šių mokslo metų jos bus pradėtos diegti tam tikrose mokyklose, o vėliau tai taps ir visuotina. Mokinius reikia sudominti ir motyvuoti pamėgti matematiką, naujais metodais ugdyti analitinius ir taikomuosius matematinius gebėjimus, kurių, kaip matome, dabar nepakanka", – skelbia ministras. 

Be to, Monkevičius akcentavo, kad nuo rudens būtina stiprinti pagalbą mokiniams, besiruošiantiems matematikos, gamtos mokslų egzaminams. Jis pažadėjo aptarti su savivaldybių, mokyklų vadovais, kaip per mokslo metus užtikrinti papildomas konsultacijas būsimiems abiturientams, vyresnių klasių mokiniams.  

"Klausiama, ar pasiteisins sprendimas didinti valstybės finansuojamų vietų skaičių aukštosiose mokyklose. Atsakau – taip, nes šis sprendimas yra ilgalaikis, brėžiantis valstybės kryptį užtikrinti, kad studijos būtų prieinamesnės visuomenei, nemažinant jų kokybės kartelės", - pažymi ministras Monkevičius.

Prastus matematikos egzamino rezultatus pakomentavo ir Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto prodekano prof. Vytautas Kasiulevičius. Jo teigimu, tai yra koronaviruso pandemijos, dėl kurios mokyklos turėjo pereiti prie nuotolinio mokymo, pasekmės.

Tegai:
matematika, brandos egzaminai
Temos:
Švietimas Lietuvoje
Dar šia tema
Rugpjūtis — laikas suruošti vaikus į mokyklą