Artūras Zuokas, archyvinė nuotrauka

Zuokas išvardijo priežastis, kodėl balsuos Šimonytę

185
(atnaujinta 13:37 2019.05.08)
Artūras Zuokas įsitikinęs, jog Ingridos Šimonytės pergalė prezidento rinkimuose leistų Lietuvos visuomenei atsikratyti Stokholmo sindromo

VILNIUS, gegužės 8 — Sputnik. Artūras Zuokas savo tinklalapyje paviešino straipsnį, kuriame išvardijo savo priežastis, kodėl verta balsuoti už Ingridą Šimonytę.

Anot politiko, Lietuvos visuomenė kenčia nuo Stokholmo sindromo — tai psichikos reiškinys, kuomet įkaitai ar aukos ima jausti teigiamus jausmus: savanorišką paklusnumą, pagarbą ir net meilę savo kankintojams.

Zuokas teigia, kad Lietuva Europos Sąjungoje iki šiol garsėja kaip šalis, iš kurios emigruoja daugiausia žmonių, kurioje bene mažiausi atlyginimai ir pensijos, kurioje socialinė nelygybė jau daug metų stebina Briuselio politikus.

"Lietuva garsėja kaip šalis, kurioje daugiausiai įkalintų žmonių ES, kurioje daugiausiai kovojama su korupcija, tačiau rezultatų vis nėra. Lietuva garsėja kaip šalis, kurioje kainos daug didesnės nei kitose ES valstybėse, kuriose minimalus atlyginimas didesnis nei 1000 eurų. Ar kas nors už tai atsakingas? Logika sako, kad partijos ir jų lyderiai, kurie daug metų vadovavo mūsų šaliai", — tvirtina politikas.

O Ingrida Šimonytė, anot Zuoko, puikiai tinka tokiai sistemai. Gerai kalba, turi humoro jausmą ir gali vyriškai "skelti" atgal. To pakanka, kad aukos plotų rankomis ir džiaugsmingai šauktų — norime daugiau.

"O tai labai tinka, norintiems išlaikyti esamą situaciją, nes tik priklausomais žmonėmis gali laisvai manipuliuoti ir jie niekada neužduoda klausimo — kodėl?" — teigia Zuokas.

Toliau politikas pateikia faktus, kodėl, jo nuomone, Ingrida Šimonytė būtų geriausias lietuvių pasirinkimas.

"Čia tinka JAV prezidento Franklino Ruzvelto istorinis posakis apie Nikaragvos diktatorių Samosą: "Samosa be abejo yra niekšas. Bet jis yra mūsų niekšas". Taip ir pas mus, SAVAS — pagrindinis apsisprendimo argumentas. Tiesiog savas", — rašo buvęs Vilniaus meras.

Anot jo, Šimonytė atsakinga už tai, kad būdama finansų ministre nepakeitė padėties, kai krizės metu buvo leista skolintis pinigų už 9 proc. metinių palūkanų. O tai, pasak Zuoko, nusikaltimas, už kurį sumokėjo mūsų senjorai ir šimtai tūkstančių emigrantų, palikusių Lietuvą.

Be to, buvęs Vilniaus meras pabrėžia, jog būtent Šimonytei "ir, žinoma, krizių premjerui" vilniečiai turėtų dėkoti už tai, kad iki šiol neturi pakankamai vietų darželiuose, už duobėtus kelius ir kamščius gatvėse.

"Nuo 2010 metų vilniečiai dėl politinio cinizmo ir neprofesionalumo buvo laikomi antrarūšiais savo gimtojoje šalyje. Tik Konstitucinis teismas 2015 metais sustabdė šį nusikalstamą veikimą prieš sostinę, pasakydamas, kad Finansų ministerijos biudžeto formavimo metodika prieštarauja Konstitucijai ir diskriminuoja vilniečius", — primena Zuokas. 

Trečia, anot Zuoko, Šimonytė visada gerbė stipresniuosius, šiuo atveju finansų sektoriaus atstovus. Jis priminė 2012 metus, kai finansų ministrė netikėtai pasiūlė sumažinti nekilnojamojo turto mokesčius finansų įstaigoms, dėl ko Vilniaus biudžetas prarado daugiau nei 4 mln. eurų NT mokesčio. Ministrė bandė paaiškinti šio įstatymo poreikį, teigdama, kad įstatymas esą patogesnis ir teisingesnis finansų įstaigoms. 

"Galima paminėti KT sprendimus dėl neteisėtai sumažintų pensijų ar valstybės tarnautojų atlyginimų, kuriuos kompensuoja kitos vyriausybės. Bent buvusi Finansų ministrė ir tų sprendimų bendraautorė galėtų bent viešai atsiprašyti", — rašo Zuokas.

Politikas rašo, kad turi dar daug faktų, kurie įrodytų Šimonytės neprofesionalumą. Tačiau jis tiki, kad jei "negali argumentais įtikinti žmonių, belieka leisti jiems suklysti".

"Galima ir toliau vardinti faktus bei sprendimus (tai svarbiau nei kalbos ar juokeliai), kurie parodo, kad kandidatė į mūsų šalies prezidentus Ingrida Šimonytė nėra nei principinga, nei profesionali, o tiesiog pasroviui plaukianti vienos iš politinių grupuočių interesų ar tikslų vykdytoja. Tai nemažina jos žavesio. Sako, kai negali argumentais įtikinti žmonių, belieka leisti jiems suklysti. Todėl ir balsuosiu už Ingridą. Gal tai paspartins visuomenės išsivadavimą iš Stokholmo sindromo", — tvirtina politikas.

Lietuvos Respublikos prezidento rinkimai vyks gegužės 12 dieną. Dėl prezidento posto varžysis devyni kandidatai.

Naujausių prezidentinių reitingų pirmojoje vietoje yra Ingrida Šimonytė, po jos — Gitanas Nausėda, trečias išlieka Saulius Skvernelis. Nuo lyderių trejeto smarkiai atsilieka ketvirtojoje ir penktojoje vietoje esantys Vytenis Andriukaitis ir Arvydas Juozaitis.

Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai – 2019
© Sputnik /
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai – 2019
185
Tegai:
Lietuvos prezidento rinkimai, Ingrida Šimonytė, Artūras Zuokas
Temos:
Lietuvos prezidento rinkimai 2019 (185)
Dar šia tema
Regis, prisikalbėjo: kokia bus Lietuvos prezidentės ateitis
"Už Ingridą!" — už senąją valdžią
VRK paskaičiavo, kiek rinkėjų balsavo pirmąją išankstinio balsavimo dieną
Pasienio kontrolės punktas, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Lietuva, Lenkija ir Ukraina gali surengti provokacijas Baltarusijai

(atnaujinta 18:25 2020.09.18)
Baltarusijos lyderis priėmė absoliučiai teisingą, logišką sprendimą uždaryti sienas šioms šalims, mano ekspertas Vladimiras Kozinas

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Lietuva, Lenkija ir Ukraina destabilizuoja padėtį Baltarusijos viduje, todėl didžioji dauguma Baltarusijos gyventojų palaiko šalies prezidento Aleksandro Lukašenkos sprendimą, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos Federacijos karo mokslų akademijos narys, MGIMO Karinių-politinių tyrimų centro ekspertas Vladimiras Kozinas.

Pasak eksperto, ir kariniu, ir politiniu požiūriu jo priimti sprendimai dėl trijų įvardytų valstybių yra visiškai teisingi, logiški ir racionalūs.

"Nes, pirma, gali būti įvairių rūšių provokacijų iš Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos. Antra, gali būti jų agentų infiltracija, siekiant destabilizuoti padėtį Baltarusijos Respublikoje. Trečia, gali būti sukurti kanalai grynųjų pinigų perdavimui į įvairias destruktyvias pajėgas, kurios įsitvirtino Baltarusijos Respublikoje, siekdamos toliau destabilizuoti padėtį mūsų šalyje. Ir reiktų atsižvelgti į ketvirtą punktą: NATO valstybės narės jau sustiprino savo kariuomenę Lietuvoje, Lenkijoje, Estijoje", — sakė ekspertas.

Todėl, Kozino manymu, šis žingsnis — teisingas, taip pat jis pažymėjo, kad didžioji Baltarusijos dalis palaiko šį sprendimą.

Baltarusija priversta uždaryti valstybės sieną iš vakarų, ketvirtadienį Minske vykusiame moterų forume "Už Baltarusiją" sakė prezidentas Aleksandras Lukašenka.

Prezidentas taip pat paragino Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos tautas "sustabdyti savo išprotėjusius politikus ir užkirsti kelią karui".

Padėtis Baltarusijoje

Didžiuliai opozicijos protestai prasidėjo visoje Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos Lukašenka laimėjo šeštą kartą — oficialiais CRK duomenimis, jis surinko 80,1 % balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Lietuva nuo pat protesto Baltarusijoje pradžios aktyviai dalyvauja kaimyninės valstybės reikaluose. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje ir suteikti Baltarusijos žmonėms galimybę ją susitvarkyti patiems. Kaip teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas keldama reikalavimus Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
prezidento rinkimai, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Paaiškėjo Baltarusijos sienos su Lenkija ir Lietuva kontrolės stiprinimo detalės
Linkevičius pavadino Lukašenkos reakciją "neadekvačia"
Lietuva sureagavo į Lukašenkos grasinimus uždaryti sieną: atsakymas bus adekvatus
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos partijos lyderis Ramūnas Karbauskis

Karbauskis pristatė leidinį apie Landsbergius ir kitus "neliečiamuosius" Lietuvoje

(atnaujinta 10:55 2020.09.19)
"Valstiečių" lyderis leidinyje surinko informaciją, kaip "neliečiamieji" ir jų bičiuliai "patekdavo prie valstybės strateginių įmonių vairo, kaip per ofšorus neskaičiuodami žarstė valstybės milijonus, žinodami, kad įmonių nuostolius padengs paprasti mokesčių mokėtojai"

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos partijos lyderis Ramūnas Karbauskis pristatė savo leidinį, kuriame surinko visus praėjusius ketverius metus jo viešintus epizodus apie "prieštaringus santykius tarp stambių verslo grupių ir aukščiausių valstybės politikų, dešimtmečius valdžiusių Lietuvą".

Apie tai politikas parašė savo Facebook paskyroje. Leidinys gavo pavadinimą "Neliečiamieji".

Karbauskis pažymėjo, jog jaučia pareigą pasakyti žmonėms, kodėl jo partijos atstovų nemėgsta "Landsbergiai, konservatoriai ir jiems pataikaujančios partijos, pradedant liberalais, baigiant Gintauto Palucko vadovaujamais socialdemokratais, kurie tapo konservatorių satelitine partija".

"Žmonės turi žinoti, kas sieja Landsbergių šeimos verslą, konservatorių partiją su privačiais pensijų fondais; kaip buvo padaryta milžiniška žala valstybei, žmonėms, ekonomikai nesąžiningai vystant šaliai reikalingus strateginius projektus, kaip iš jų vystymo buvo ciniškai pelnomasi, visiškai negalvojant nei apie projektų reikšmę valstybei, nei apie atsakomybę prieš Lietuvos žmones", — pareiškė politikas.

"Neliečiamaisiais", pasak Karbauskio, valdantieji dar pernai pradėjo vadinti Landsbergius, "iškiliausius" konservatorius, Dalią Grybauskaitę, Roką Masiulį ir kitus "elito" atstovus, nes bandydami kelti viešai problemas, jiems aiškiai buvo leidžiama suprasti, kad dėl kai kurių valstybei galimai didelę žalą padariusių projektų, kuriuose sukosi "neliečiamieji", negalima pradėti tyrimų.

Politikas pažymėjo, jog leidinyje pasidalijo informacija, kaip "neliečiamieji" ir jų bičiuliai "patekdavo prie valstybės strateginių įmonių vairo, kaip per ofšorus neskaičiuodami žarstė valstybės milijonus, žinodami, kad įmonių nuostolius padengs paprasti mokesčių mokėtojai", nes visa tai valdantieji anksčiau viešino socialiniuose tinkluose, viešai kėlė klausimus, tačiau didžiosios žiniasklaidos dėmesio tai nesulaukė.

"Net neabejoju, kad po šio leidinio pasirodymo konservatoriai mus vėl ims kaltinti, kad dirbam ne Lietuvai, tačiau man per šiuos metus kilo taip pat daug klausimų. Pavyzdžiui, o kam gi dirba jie, nes visur, kur jie pasirodydavo, pasibaigdavo nuostoliais, pradedant Mažeikių naftos pardavimu, baigiant SGD projekto įgyvendinimu? Aš net negalėjau įsivaizduoti, kad tokio masto dalykai dėjosi mūsų valstybėje, kol nepradėjo liudyti Grybauskaitės valdomos prezidentūros užtildyti prokurorai. Jie negalėjo apginti jūsų bei valstybės interesų, nes jiems neleista to padaryti. Jiems neleista tirti, kaip "neliečiamieji" ir jų statytiniai viena ranka švaistė valstybės milijonus konsultacijoms, perkant orą, o kita — iš esmės tuo pat metu nurėžinėjo pensijas ir kitas žmonių pajamas, kurie turėjo padengti "neliečiamųjų" padarytus nuostolius", — pažymi Karbauskis.

Politikas pasakė, kad žurnalas "Neliečiamieji" jau keliauja per Lietuvą, tačiau galima perskaityti ir jo elektroninę versiją.

Tegai:
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Ramūnas Karbauskis, Lietuva
Lietuvos ir Baltarusijos pasienis, archyvinė nuotrauka

Lietuvos VSAT pranešė, kad pasienyje su Baltarusija yra kasdieniška

(atnaujinta 14:59 2020.09.19)
Kaip pažymėjo tarnybos atstovas, visi keturi tarptautiniai sienos perėjimo punktai veikia kaip įprasta

VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Situacija pasienyje su Baltarusija kontrolės punktų susidariusios vilkikų eilės neviršija įprastų, sako Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis, praneša TASS.

Pasak Mišučio, tradiciškai iš keturių pasienio punktų su Baltarusija ilgiausia vilkikų eilė yra susidariusi Medininkų pasienio kontrolės punkte, lengvųjų automobilių eilių nėra nei viename.

Jis pabrėžė, kad situacija yra normali, pralaidumas normalus.

Šeštadienį Sputnik Lietuva rašė, kad Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje susikaupė daugiau nei 270 sunkvežimių. Baltarusijos pusėje padėtis palankesnė.

Ketvirtadienį Baltarusijos lyderis paskelbė priverstinį "valstybės sienos uždarymą iš Vakarų — su Lietuva ir Lenkija", taip pat sustiprino sienos su Ukraina apsaugą.

Vėliau, penktadienį, Sputnik Lietuva rašė, kad Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje esantys postai veikia įprastu režimu. Oficialus Baltarusijos valstybės sienos komiteto atstovas Antonas Byčkovskis teigė, kad Baltarusijos valstybės sienos apsauga vykdoma sustiprintos pasienio tarnybos ir sienos kontrolės režimu, naudojant taktinius rezervus.

Tegai:
pasienis, Baltarusija, Lietuva
Dar šia tema
Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje susikaupė sunkvežimių eilės