Laurynas Kasčiūnas, archyvinė nuotrauka

Kasčiūnas kaltina Vilniaus valdžią dėl dažnų vandalizmo išpuolių prieš paminklus

53
(atnaujinta 16:23 2019.05.08)
Seimo narys dėl pasikartojančių vandalizmo išpuolių prieš istorinius ir religinius paminklus Vilniaus mieste kreipėsi į Remigijų Šimašių

VILNIUS, gegužės 8 — Sputnik. Seimo narys Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės merą Remigijų Šimašių, atkreipdamas dėmesį, kad per pastarąjį mėnesį Vilniaus mieste buvo nuniokoti net trys istoriniai bei religiniai paminklai, rašo Seimo spaudos tarnyba.

Kasčiūnas mini tokius atvejus kaip išpuolis prieš Jono Noreikos paminklinę lentą prie Mokslų akademijos, Balsiuose išniekintas naujai pastatytas kryžius ir paminklas Artūrui Sakalauskui,  parlamento gynėjui, paskutinei Lietuvos okupacijos aukai, kariui savanoriui, prie Lietuvos Respublikos Seimo.

Seimo narys sako, kad vandalizmas prieš mūsų istorinius ir religinius paminklus tampa nerimą keliančia tendencija.

"Neturime leisti vandalizmui tapti nebaudžiamu. Svarbu saugoti ir puoselėti istorinę atmintį bei atitinkamai rūpintis paminklais ir atmintinomis vietomis", — pabrėžia Kasčiūnas. Todėl privalu imtis veiksmų, apsaugančių mūsų istoriją ir tapatybę įamžinančius paminklus, kurie yra mūsų tautos pagarbos tiems žmonėms, mūsų istorijai ir tapatybei išraiška.

"Sveikintina, kad Vilniaus miesto savivaldybė atstatė Jono Noreikos paminklinę lentą, tačiau įdomu yra tai, kad Artūrui Sakalauskui skirtą paminklą sutvarkė kariai savanoriai, o savivaldybė į išpuolį atitinkamai sureaguoti nespėjo. Tokia situacija kelią nerimą ir susirūpinimą, kad atmestinai žiūrima į istorinę atmintį, kad duodamas kelias tolesniam vandalizmui", — teigia Kasčiūnas.

Seimo narys kreipimesi rašo, kad nutikę išpuoliai tik įrodo, kad paminklai ir atminimo vietos nėra tinkamai prižiūrėtos — neįdiegtas apšvietimas, nėra vaizdo kamerų. Kai kurie paminklai ar atminimo vietos yra apskritai užmiršti.

Vienas tokių, anot Kasčiūno, tai poetui, filosofui ir restauratoriui Mindaugui Tamoniui, "kovojusiam prieš raudonąjį melą ir terorą", prie Pavilnio geležinkelio bėgių, ant kalvelės, netoli nuo Tamonio žūties vietos pastatytas kryžius bei koplytstulpis, skirtas Sibiro tremtinių atminčiai. Seimo narys tvirtina, kad problema ta, jog apie šią vietą žino mažai žmonių, nėra orientacinių rodyklių ir patogaus tako, todėl žmonės priversti eiti geležinkelio bėgiais.

Balandžio viduryje Lietuvos teisininkas ir žmogaus teisių gynėjas Stanislovas Tomas sudaužė nacių bendrininko Jono Noreikos atminimo lentą. Jis paaiškino savo veiksmus, sakydamas, kad tai buvo politinis protestas prieš "nacizmo nusikaltimų neigimą ir karo nusikaltėlių garbinimą".

Gegužės 1-ąją Balsiuose buvo išniekintas kryžius, pastatytas šių metų balandžio 29 dieną. Gegužės pradžioje turėjo įvykti jo šventinimas.

53
Tegai:
Laurynas Kasčiūnas, Vilniaus savivaldybė, vandalizmas
Dar šia tema
Į EP kandidatuojantis advokatas Tomas Vilniuje išniekino Noreikos atminimo lentą
Vilniaus meras atsisakė atstatyti sudaužytą Noreikos memorialinę lentą
Šimašius sutiko atkurti sudaužytą Noreikos memorialinę lentą
Europos parlamentas

EP siekia suvienodinti rinkimų taisykles visose ES šalyse

(atnaujinta 15:07 2020.11.28)
Europos Parlamentas ėmėsi iniciatyvos reformuoti šios institucijos rinkimų taisykles, suvienodinant jas visoje Europos Sąjungoje

VILNIUS, lapkričio 28 — Sputnik. Europarlamentarų priimtoje rezoliucijoje pažymima, kad rinkimų taisyklių skirtumai ES šalyse neleidžia rinkėjams bei partijoms visapusiškai dalyvauti Europos politinėje erdvėje, praneša VRK.  

EP rekomenduoja įteisinti vienodą vyrų ir moterų skaičių kandidatų sąrašuose. Taip pat raginama didinti rinkimų prieinamumą pažeidžiamoms grupėms. Parlamentarų priimtoje rezoliucijoje apgailestaujama, kad 15 ES valstybių vis dar ribojama neįgaliųjų balsavimo teisė, o apie 800 tūkst. ES piliečių negalėjo pasinaudoti teise balsuoti dėl negalios ar psichikos sutrikimų. 

Parlamentas taip pat atkreipia dėmesį, kad tik keli jo nariai priklauso etninėms, kalbinėms ir kitoms mažumoms, ir ragina įtraukti daugiau mažumoms priklausančių asmenų į kandidatų sąrašus bei išrinkti juos atstovauti EP.  

Pabrėžiama, kad Europos Komisija ir ES valstybės raginamos padidinti finansavimą "kovai su užsienio subjektų kišimusi, uždrausti trečiųjų šalių rėmėjų finansinę paramą bei per švietimą ir pilietiškumo ugdymą stiprinti žmonių gebėjimą kritiškai mąstyti ir atskirti nepagrįstą informaciją".  

Europarlamentarai pažymi, kad EP rinkimų sistemos ES šalyse labai skiriasi ir ragina ES teisės aktais suvienodinti esminius jų aspektus, susijusius su teise registruoti partiją ir būti kandidatu rinkimuose, teise balsuoti, kandidatų įtraukimu į sąrašus, balsavimo prieinamumu ir nuotoliniu balsavimu rinkimų dienomis. 

Ateityje planuojama surengti konferenciją dėl Europos ateities ir jos metu apsvarstyti EP rinkimų teisės reformą: nuotolinio balsavimo galimybę, bendras kandidatų įtraukimo į sąrašus ir kampanijų finansavimo taisykles, vienodą mažiausią balsavimo ir kandidatų kėlimo amžių, įskaitant galimybę visur balsuoti nuo 16 metų. Taip pat europarlamentarai siūlo apsvarstyti galimybę formalizuoti rinkėjų galimybę balsuoti už pageidaujamą kandidatą į Europos Komisijos pirmininko postą. 

Tegai:
Parlamento rinkimai, Europos Parlamentas
Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė

Lietuvos europarlamentarė užsiminė, kad prezidentas delsia patvirtinti ministrus 

(atnaujinta 15:59 2020.11.28)
Pasak konservatorės Juknevičienės, dabar Lietuvos politikoje "tikrai ne metas galių žaidimams"

VILNIUS, lapkričio 28 — Sputnik. Europarlamentarė iš Lietuvos, buvusi krašto apsaugos ministrė ministrė Rasa Juknevičienė sakė, kad jai  nesuprantamas delsimas su naujosios Vyriausybės tvirtinimo reikalais.

"Na, aš turbūt jau kažko nebesuprantu Lietuvos konstitucinėje sandaroje, gal pervertinu didžiulę krizę sveikatos sistemoje, gal nesusigaudau dėl būsimo Lietuvos ir septynmečio ES biudžeto svarbos, bet man nesuprantamas delsimas su naujosios Vyriausybės tvirtinimo reikalais", — parašė europarlamentarė savo "Facebook" puslapyje.

Kaip pažymėjo Juknevičienė, jei jai, atsakingai už Krašto apsaugą, prezidento Adamkaus ar prezidentės Grybauskaitės patarėjai būtų kėlę klausimus dėl viceministrų ar patarėjų, o ir būtų atėjusi mintis bėgioti juos derinti, tai ji būtų buvusi giliame nustebime. Pasak jos, tai įstatyminė, konstitucinė ministrų atsakomybė. 

"Prezidento institucija yra ypač svarbi ir gerbiama, tačiau demokratinė valstybė yra tokia ypatinga, nes turi galios pasiskirstymą ir pusiausvyrą. Ji turi būti ginama ir nebijoti pasakyti, kad tai vienos svarbios institucijos galių riba ir čia prasideda kitos svarbios institucijos atsakomybė", - pridūrė jis. - sakė konservatorius", — pareiškė politikė.

Pasak Juknevičienės, dabar Lietuvoje "tikrai ne laikas galių žaidimams".

"Neužsižaiskim ir neprisižaiskim", — rašė politikė.

Šios savaitės pradžioje naująja Lietuvos ministre pirmininke paskirta buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė, kuri, prieš pradėdama eiti pareigas, pateikė prezidentui Gitanui Nausėdai kandidatų į ministrus sąrašą.

Tačiau penktadienį Nausėda pareiškė, kad Šimonytės sudarytas sąrašas nebus patvirtintas iki galo. Valstybės vadovas nenurodė, kokie vardai iš jo bus išbraukti, tačiau jis tikino, kad pirminė versija bus pakeista.

Kaip pranešė Sputnik Lietuva, pradinėje sąrašo versijoje yra politinių veikėjų, kurie yra labai prieštaringi Lietuvos visuomenės ir daugybės ekspertų nuomone. 

Tegai:
Rasa Juknevičienė, Ingrida Šimonytė, Gitanas Nausėda
Lapkričio 29-oji

Kokia šiandien diena: lapkričio 29-osios šventės

(atnaujinta 16:38 2020.11.28)
Lapkričio 29 yra 333-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 334-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 32 dienos

Šią dieną minima Tarptautinė solidarumo su Palestinos tauta diena. Taip pat ši diena Lietuvoje yra draugo diena.

1957 metais "miško brolių" vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui įvykdyta mirties bausmė;
2001 metais Pasaulio lietuvių bendruomenė nutarė remti Lietuvos valdovų rūmų atstatymą.
1901 metais gimė Juozas Grušas, žymus XX a. antros pusės lietuvių dramaturgas, prozininkas, vertėjas, eseistas bei kultūros veikėjas (m. 1986 m.).
1910 metais gimė Antanas Škėma, lietuvių išeivijos rašytojas, prozininkas ir dramaturgas, modernizmo atstovas, didžiausias novatorius lietuvių literatūroje (mirė 1961 m.).
1830 metais Varšuvoje prasidėjo 1830-1831 m. sukilimas.

1945 metais susikūrė Jugoslavijos Socialistinė Federacinė Respublika.
1947 – JTO Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją, pagal kurią Palestinos mandatas turėjo būti padalintas į žydų ir arabų valstybes.
1975 – Bilas Geitsas sukūrė kompanijos pavadinimą Microsoft.
Katalikų pasaulyje — pirmasis Advento sekmadienis.

Vardadienius švenčia Butvydė, Daujotas, Saturnas, Saturninas.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai