Lietuvos prezidento rinkimai, arhyvinė nuotrauka

Lietuvoje vyksta prezidento rinkimai

78
(atnaujinta 06:43 2019.05.12)
Sekmadienį Lietuvoje vyksta prezidento rinkimai bei du referendumai — dėl dvigubos pilietybės ir Seimo narių skaičiaus mažinimo

VILNIUS, gegužės 12 — Sputnik. Šių metų rinkimai yra septintieji po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Lietuvos prezidentas renkamas penkeriems metams. Dabartinė prezidentė Dalia Grybauskaitė vadovavo respublikai dvi kadencijas, ir, pagal Lietuvos įstatymus, trečiąjį kartą balotiruotis negali.

Devyni kandidatai varžosi dėl pagrindinio šalies posto: socialdemokratas Vytenis Andriukaitis, filosofas Arvydas Juozaitis, ekonomistas Gitanas Nausėda, Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, Seimo narė Ingrida Šimonytė, partijos "Lietuvos lenkų sąjungos rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga" lyderis Valdemaras Tomaševskis, Lietuvos EP narys Valentinas Mazuronis, Seimo nariai Mindaugas Puidokas ir Naglis Puteikis.

Lietuvos Respublikos prezidento rinkimai 2019. Tiesioginė transliacija >>

2472 milijonai lietuvių turi teisę balsuoti. Tuo tarpu prieš penkerius metus, 2014 metais, rinkėjų buvo daugiau — 2,541 mln. Sumažėjimą lėmė masinė emigracija — daugelis jaunų darbingo amžiaus žmonių išvyksta į kitas Vakarų šalis, kur atlyginimai yra didesni, ir yra daugiau galimybių savirealizacijai.

Imigrantai, turintys Lietuvos pilietybę, gali balsuoti sekmadienį apie 50 Lietuvos diplomatinių įstaigų užsienyje. Rusijoje tai galima padaryti Lietuvos respublikos ambasadoje, Maskvoje, taip pat konsulatuose Kaliningrade, Sankt Peterburge ir Sovetske.

Anot VRK, šiais metais iš anksto balsuoti užregistravo 56 tūkst. rinkėjų, o prieš penkerius metus — tik 11 tūkst. Neatmetama galimybė, kad tai susiję ne tik su prezidento rinkimais, bet ir su referendumu dėl dvigubos pilietybės.

Lietuvoje sekmadienį dirba apie du tūkstančius rinkimų apylinkių. Jos dirbs nuo 7:00 iki 20:00 valandos.

Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai – 2019
© Sputnik
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai – 2019
78
Tegai:
prezidento rinkimai, dviguba pilietybė, Lietuva, referendumas, rinkimai
Temos:
Lietuvos prezidento rinkimai 2019 (185)
Seimas

Seimas pateikė deputatų sąrašą, kurie turi izoliuotis

(atnaujinta 19:24 2020.11.24)
Anksčiau Seimas nusprendė padaryti pauzę dėl susiklosčiusios koronaviruso padėties, nes keli Seimo nariai, įskaitant pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, užsikrėtė

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik.  Seimo kanceliarija pateikė sąrašą Seimo narių, galimai turėjusių didelės rizikos sąlytį su sergančiuoju COVID-19 liga, praneša parlamento spaudos tarnyba.

Šis sąrašas buvo pateiktas Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, kuris toliau tęsia epidemiologinį tyrimą ir informuoja asmenis apie būtinybę izoliuotis, nustatytą izoliacijos terminą ir kt.

Seimo kanceliarija neturi įgaliojimų spręsti dėl izoliacijos būtinybės ar jos terminų, todėl informacija apie narius, kurie "turėtų izoliuotis", yra netiksli.

Anksčiau Seimo nariai nepritarė siūlymui Statute reglamentuoti galimybę, paskelbus ekstremaliąją situaciją, kai kyla pavojus žmonių sveikatai ir (arba) gyvybei, Seimo posėdžiuose dirbti nuotoliniu būdu.

Seimo nariai nepritarė nė vienam iš projekto straipsnių.

Už pirmą projekto straipsnį balsavo 70, prieš buvo vienas, susilaikė 25 Seimo nariai. Už antrą straipsnį buvo 58, prieš — 8, susilaikė 16 parlamentarų.

Savo ruožtu, Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis pareiškė, kad buvusi valdančioji partija — Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga — "blokavo" projektą, todėl nepavyko patvirtinti net minimalios nuotolinio darbo galimybės.

"Buvo siūloma pradžioje pasitvirtinti tokią tvarką, kai diskusijos vyksta nuotoliniu būdu iš kabinetų, ir tik balsavimui ateitumėm į plenarinių posėdžių salę. Vėliau pasitvirtintumėm ir balsavimo būdą. Priimti projektą pritrūko balsų, nes jį blokavo valstiečiai. Suprasdami tokio projekto svarbą, jį savo balsais rėmė ir socdemai, ir darbiečiai ir mišrios grupės atstovai, bet net 17 daugumos atstovų jau yra saviizoliacijoje, dar kelių nebuvo balsavime ir priėmimui pritrūko vieno balso", — rašė jis.

Tuo tarpu NVSC atliko išsamų rizikos vertinimą ir nusprendė, kad izoliacija yra privaloma ne 14, o 11 Seimo narių. Pažymima, kad Gabrielius Landsbergio, Aušrinės Armonaitės ir Tomo Vytauto Raskevičiaus rizika įvertinta kaip maža. Tai reiškia, kad jiems nereikia izoliuotis.

Tegai:
koronavirusas, Seimas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyta daugiau nei 1,1 tūkst. koronaviruso atvejų
Įrodyta, kad "Sputnik V" vakcina veiksminga daugiau nei 95 %
Pradėtas įgyvendinti vakcinacijos nuo koronaviruso priemonių planas
Lietuvos URM Linas Linkevičius

"Neaptarinėti, sėdint ant sofos": Lietuvos URM pakvietė į Abchaziją

(atnaujinta 18:45 2020.11.24)
Abchazijos užsienio reikalų ministerija kreipėsi į Linkevičių ir pažymėjo, kad jis gali "įnešti savo indėlį pripažindamas mūsų nepriklausomybę"

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Abchazijos užsienio reikalų ministras Dauras Kove pakvietė savo kolegą iš Lietuvos Liną Linkevičių aplankyti Abchaziją, kad jis asmeniškai įvertintų situaciją.

Tokiu būdu diplomatas socialiniame tinkle "Twitter" atsakė po Lietuvos užsienio reikalų ministro įrašu. Linkevičius parašė, kad visur, kur Rusija dislokuoja savo taikos palaikymo pajėgas, "padėtis tampa nepaprastai "stabili".

"Pone Linkevičiau, kviečiame jus į Abchaziją, kad galėtumėte iš tiesų įvertinti situaciją, o ne aptarinėti "sėdint ant sofos". Rusijos taikdarių dėka mūsų regione įmanoma išlaikyti stabilumą. Jūs, žinoma, galite įnešti savo indėlį pripažindamas mūsų nepriklausomybę", — atsakė Kove.

Po 2008 metų įvykių Rusija pripažino Abchazijos ir Pietų Osetijos suverenitetą, tačiau diplomatiniai santykiai tarp Maskvos ir Tbilisio buvo nutraukti. Rusijos vadovybė ne kartą pareiškė, kad dviejų buvusių Gruzijos autonomijų pripažinimas atspindi esamą tikrovę ir tai nebus peržiūrima.

Tegai:
Rusija, Užsienio reikalų ministerija (URM), Linas Linkevičius
Dar šia tema
Lietuva išplėtė sankcijas Baltarusijai
Rusija pasirengusi bendradarbiauti su Lietuva geros kaimynystės principais
Teisėjo plaktukas

Keturi marijampoliečiai medinėmis lazdomis mirtinai sumušė savo sugėrovą

(atnaujinta 12:52 2020.11.24)
Kaltinamiųjų suole atsidūrę vyrai tik iš dalies pripažįsta savo kaltę ir neigia, kad norėjo įvykdyti žmogžudystę

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Kauno apygardos prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje keturi marijampoliečiai kaltinami 41 metų vyro nužudymu, praneša Generalinės prokuratūros spaudos tarnyba.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad šių metų kovo pabaigoje kaltinamieji, būdami apsvaigę nuo alkoholio, mirtinai sumušė kartu su jais sodyboje girtavusį vyriškį. Tyrimo duomenimis, nukentėjusysis patyrė daugybinius smūgius medinėmis lazdomis. Po kelių dienų vyras nuo patirtų sunkių sužalojimų ligoninėje mirė.

Kaltinamieji savo kaltę pripažįsta tik iš dalies ir neigia, kad norėjo įvykdyti žmogžudystę.

Marijampoliečiams gresia laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metų.

Tegai:
Marijampolė, Lietuva, nužudymas