Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, archyvinė nuotrauka

Seimo pirmininkas atskleidė, balsavo prezidento rinkimuose

154
Seimo pirmininkas atvyko į rinkimų apylinkę su savo dukra ir pokalbyje su žurnalistais neslėpė, kam atidavė savo balsą

VILNIUS, gegužės 12 — Sputnik. Lietuvos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis balsavo prezidento rinkimuose, praneša Lrytas.lt.

Rinkimai, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Į rinkimų apylinkę politikas atvyko kartu su savo dukra. Pranckietis neslėpė fakto, kad rinkimuose jis parėmė "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos" kandidatą, ministrą pirmininką Saulių Skvernelį.

"Visi mes dabar balsuojame už geriausius, tai aš irgi balsavau už geriausią", — sakė Seimo pirmininkas.

Pasak Seimo pirmininko, į antrąjį rinkimų etapą pateks Skvernelis ir Ingrida Šimonytė. 

Seimo pirmininkas balsavo abiejuose referendumuose ir pateikė teigiamą atsakymą.

"Mus dažnai čia kalbina ir sako, kad mes mažiname Seimą — ne. Mes nemažiname Seimo, mes pasiūlėme žmonėms nuspręsti, reikia ar nereikia mažinti", — teigė pirmininkas.

Seimo pirmininkas taip pat teigė, jog tikisi rinkėjų aktyvumo — 62 procentų.

Sekmadienį Lietuvoje vyksta prezidento rinkimai ir du referendumai dėl dvigubos pilietybės ir Seimo narių skaičiaus mažinimo. Dėl respublikos vadovo posto kovoja devyni kandidatai.

Lietuvos Respublikos prezidento rinkimai 2019. Tiesioginė transliacija >>

154
Tegai:
rinkimai, Seimas, Viktoras Pranckietis
Temos:
Lietuvos prezidento rinkimai 2019 (185)
Dar šia tema
Rinkimų ir referendumų stebėti atvyksta stebėtojai bei žurnalistai iš užsienio
Lietuviai prezidento rinkimuose balsuoja pasyviau nei prieš penkerius metus
Ko nederėtų skelbti socialiniuose tinkluose rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu
ET Briuselyje, archyvinė nuotrauka

Lietuva ir Estija susitarė susivienyti siekdamos didesnio finansavimo ES

(atnaujinta 21:14 2020.07.09)
Ketvirtadienį Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda kalbėjosi telefonu su Estijos ministru pirmininku Juriu Ratu

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Lietuva ir Estija sutarė bendradarbiauti siekdamos didesnio finansavimo Baltijos šalims pagal daugiametį Europos Sąjungos biudžeto planą, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Ketvirtadienį Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda kalbėjosi telefonu su Estijos ministru pirmininku Juriu Ratu. Politikai aptarė pasirengimą liepos 17 dieną numatytoms Europos Vadovų Tarybos deryboms, Astravo AE saugumą, projekto, skirto sinchronizuoti elektros tinklus su žemyninės Europos tinklais, įgyvendinimą, kovą su dezinformacija ir bandymus perrašyti istoriją.

"Vadovai sutarė derybose siekti tiesioginių išmokų ūkininkams konvergencijos, didesnio finansavimo Sanglaudos politikai ir projekto "Rail Baltica" įgyvendinimui. Taip pat vadovai atkreipė dėmesį į didesnio finansavimo kariniam mobilumui užtikrinimo svarbą", — rašoma pranešime.

Pokalbio metu Nausėda padėkojo Estijos ministrui pirmininkui už tai, kad jis atkreipė daugiau ES dėmesio į Astravo AE saugos klausimus ir palaikė iniciatyvą, kuria siekiama užkirsti kelią "nesaugių" elektrinių gaminamos elektros patekimui į ES vidaus rinką.

Dabartiniame ES biudžeto projekte siūloma sumažinti Sanglaudos fondą. Nuo 2021 metų Briuselis ketina sumažinti subsidijas Baltijos šalims, kurios palies ūkininkus ir svarbius infrastruktūros projektus, tame tarpe "Rail Baltica" ir respublikos energetikos sistemų sinchronizavimą su kontinentine Europa.

Lietuva gali prarasti iki 27 procentų išmokų. Vilnius mano, kad naujojo biudžeto sąlygos yra nepriimtinos.

Tegai:
Estija, Lietuva, Europos Taryba
Dar šia tema
Naujas draugas geriau už du senus. Lietuvai daugiau ne pakeliui su Latvija ir Estija?
Estija tikisi iš EK papildomo Astravo AE saugos įvertinimo
NATO kariškiai Lenkijoje, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Lietuva negalės būti "kietesnė" Lenkiją palaikydama ryšius su JAV

(atnaujinta 21:10 2020.07.09)
Varšuva, palyginti su Vilniumi, turi daug galingesnį potencialą visose srityse ir netoleruos konkurento kariniame bendradarbiavime su Vašingtonu, tikina politikos analitikas Ivanas Konovalovas

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. AnksčiauTėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos narys, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad Lietuva turėtų siekti pagrindinės JAV sąjungininkės statuso regione.

Anot parlamentaro, svarbu, kad regione būtų kuo daugiau JAV karinių pajėgų. Kasčiūnas mano, kad tai prisideda ne tik prie Lietuvos, bet ir visos transatlantinės bendruomenės saugumo. Kaip pažymėjo politikas, "būtina aktyviai remti JAV kariuomenės dislokavimą Lenkijoje ir stengtis išnaudoti "amerikiečių kariuomenės pergrupavimo Europoje momentą".

Kaip Sputnik Lietuva sakė politologas, karo ekspertas Ivanas Konovalovas, tarp Lietuvos ir Lenkijos šiuo klausimu yra akivaizdus prieštaravimas, nes būtent Varšuva visuomet stengėsi būti svarbiausia šio regiono sąjungininkė JAV.

"Lenkai viską sudėjo į šį politinį žemėlapį ir jie netoleruos kito varžovo. Be to, turime palyginti Lenkijos ir Lietuvos potencialą — karinį, ekonominį, politinį. Tai, atvirai kalbant, nepalyginama, Lenkija bus visomis prasmėmis stipresnė. Toks Lietuvos pareiškimas greičiau yra istorinių prieštaravimų tarp Lietuvos ir Lenkijos atspindys, nors jos kadaise buvo net viena valstybė: kuris iš jų yra "kietesnis" šioje situacijoje", — teigė ekspertas.

Be to, kaip pabrėžė Konovalovas, JAV ir NATO noras padidinti savo pajėgas Lietuvos teritorijoje taip pat yra gana suprantamas.

"Tai yra nemaži pinigai, bazių statyba, infrastruktūros kūrimas. Galų gale tai yra JAV ir NATO kariškiai, kurie tiesiog palieka pinigus respublikos teritorijoje. Visa tai yra didžiulis indėlis į šalies ekonomiką. Todėl ne tik Lietuva, bet ir Estija bei Latvija, pasitelkdamos rusofobiškus šūkius apie keliamą grėsmę, siekia pritraukti į savo teritoriją kuo daugiau NATO ir Amerikos pajėgų, karių ir organizacinių struktūrų, kad gautų už tai pinigų", — priminė ekspertas.

Lietuvos ir NATO tarptautinis bendradarbiavimas
© Sputnik /
Lietuvos ir NATO tarptautinis bendradarbiavimas
Tegai:
Vilnius, Varšuva
Dar šia tema
Lenkijos prezidentas paskelbė, kad Varšuvos tikslas — palikti JAV kariuomenę Europoje
JAV Valstybės departamentas patvirtino šešių sraigtasparnių pardavimą Lietuvai
Ekspertas: Lietuva gali įklimpti į skolas dėl sraigtasparnių iš JAV pirkimo
Vasariškas lietus, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: liepos 10 dienos šventės

(atnaujinta 22:01 2020.07.09)
Liepos 10-oji — Lietuvoje nuo seno žinoma diena, pagal kurią vyresniosios kartos atstovai sprendžia, kokie orai dar laukia likusią vasaros pusę

Liepos 10 yra 191-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 192-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 174 dienos.

Liepos 10-ąją Lietuvoje minimi Septyni broliai miegantys. Ši diena liaudyje siejama su lietingu vasaros periodu. Iš kur atsirado toks palyginimas? Liepos 10-os rytą danguje trumpam pasirodo Sietynas, sudarytas iš septynių žvaigždžių. Jos greičiausiai ir vadinamos tais broliais, pranašaujančiais lietų arba sausrą.

Senovėje buvo tikima, kad, jei šią dieną be perstojo lyja, tai lietus lis ir dar septynias dienas, o gal net ir septynias savaites. Jei šią dieną iš viso nelyja, irgi nėra gerai, nes tai pranašauja sausros grėsmę. Manyta, kad tokiu atveju derlius bus mažas.

Krikščionybės istorijoje užfiksuotas įvykis, kai apie 161–180 metais septyni broliai ir jų motina buvo nukankinti už Kristaus tikėjimo išpažinimą. Taigi, krikščionys Septynis brolius miegančius sieja su šiuo faktu.

Etnologų teigimu, Septynių brolių miegančiųjų dienos pavadinimas kilęs iš legendos apie septynis brolius — tikėjimo kankinius, stačiusius šventovę Kijeve, o paskui užmigusius ir miegančius iki šiol. Tikėta, kad tie broliai turėję septynias Kristaus žymes ir galią nulemti vasaros orus.

Be to, dar šią dieną minimi Šv. Rufina, mergelė, kankinė; Šv. Sekunda, mergelė, kankinė; Šv. Amalija, mergelė; Šv. Prudencija, mergelė, kankinė.

Ši diena istorijoje

Šią dieną 1591 metais Vilniuje katalikai sudegino evangelikų reformatų bažnyčią, namus, mokyklą ir prieglaudą. Religinės tolerancijos pabaiga Lietuvoje.

2008 metų liepos 10 dieną eidamas 95-uosius metus Varšuvoje mirė grafas Alfredas Tiškevičius. Tiškevičius buvo paskutinysis, 10-asis, Palangos grafų Antaninos ir Felikso Tiškevičių vaikas. Iš viso jie turėjo penkias dukteris ir penkis sūnus.

Taip pat šią dieną, tik 2013 metais, eidamas 73-iuosius metus mirė vienas žymiausių Lietuvos kine garso režisierių, Lietuvos kinematografininkų sąjungos Garso gildijos narys ir ilgametis šios gildijos patikėtinis Romualdas Fedaravičius.

Šią dieną savo vardadienius švenčia Amalija, Amelija, Eirimė, Gilvainas, Gilvainė, Melė, Neikantas, Neikantė, Neimantas, Neimantė, Sigutė.

Tegai:
šventės