Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas, archyvinė nuotrauka

Seimas nepareikš nepasitikėjimo Lietuvos banko vadovu

7
(atnaujinta 13:52 2019.05.14)
Rezoliuciją pasirašę Seimo nariai siūlė pripažinti, kad Vasiliauskas pažemino Seimo reputaciją bei diskreditavo Lietuvos banką, kaip pagrindinę už Lietuvos finansų sistemos ir finansinių paslaugų priežiūrą atsakingą instituciją

VILNIUS, gegužės 14 — Sputnik. Antradienį Seimas nusprendė nepriimti rezoliucijos dėl nepasitikėjimo Lietuvos banko vadovu Vitu Vasiliausku, praneša LRT.

Už balsavo 47 narių, prieš — 51, susilaikė — 1. Iš viso balsavo 99 Seimo nariai.

Rezoliucijos projektą registravo 44 Seimo nariai iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos frakcijos bei frakcijos "Tvarka ir teisingumas" ir mišrios Seimo narių. Juo grupė parlamentarų reiškia nepasitikėjimą Vitu Vasiliausku ir kreipiasi į jį, siūlydami atsistatydinti iš užimamų pareigų.

Balsuoti dėl rezoliucijos priėmimo ragino Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas.

Rezoliucijos projekte teigiama, kad Lietuvos bankas vengė bendradarbiauti su parlamentinį tyrimą atliekančiu Seimo Biudžeto ir finansų komitetu (BFK) ir galimai sąmoningai neteikė visos Lietuvos banko turimos informacijos apie VILIBOR indekso pokyčių krizės laikotarpiu priežastis bei aplinkybes ir šių pokyčių įtaką gyventojų palūkanų išlaidoms, taip apsunkindamas vykdomą parlamentinį tyrimą bei pristatydamas iškreiptą ir tikrovės neatitinkantį vaizdą apie 2009–2010 metų krizę Lietuvoje.

Rezoliuciją pasirašę Seimo nariai siūlė pripažinti, kad tokiais veiksmais Lietuvos banko valdybos pirmininkas pažemino Seimo reputaciją bei diskreditavo Lietuvos banką, kaip pagrindinę už Lietuvos finansų sistemos ir finansinių paslaugų priežiūrą atsakingą instituciją. Todėl buvo siūloma pareikšti nepasitikėjimą Lietuvos banko valdybos pirmininku Vitu Vasiliausku ir kreipiamasi į jį, siūlant atsistatydinti iš užimamų pareigų. 

Šiuo metu BFK atlieka tyrimą, kuriuo siekiama ištirti, kokią įtaką Lietuvos viešųjų finansų būklei 2009–2010 metais ir vėliau turėjo 2005–2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika.

Parlamentinio tyrimo metu, kuriam vadovauja Jakeliūnas, aiškinamasi, ar krizės metu Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009–2012 metais. BFK taip pat tiria, kokią įtaką krizei Lietuvoje turėjo šalyje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai.

Tyrimo išvadų pristatymas Seime yra atidėtas iki spalio 31 dienos.

7
Tegai:
Seimas, Vitas Vasiliauskas
Dar šia tema
Seimas pritarė siūlymui kreiptis dėl pakartotinės "Revolut" patikros
Skvernelis neatmestų galimybės tapti Seimo pirmininku