Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė

Lietuvos prezidentė pateko į moterų, pretenduojančių į svarbiausius postus ES, reitingą

113
(atnaujinta 15:24 2019.05.15)
Tuo pačiu metu, remiantis kai kuriais šaltiniais, Grybauskaitės galimybes užimti kurį nors postą gali sumažinti paramos trūkumas Višegrado grupėje ir jos amžius

VILNIUS, gegužės 15 — Sputnik. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė užėmė vieną iš pirmaujančių pozicijų reitinge, į kurį pateko 14 moterų, galinčių užimti aukštus postus ES. Moterų politikių šansus įvertino leidinys "Politico".

Kaip pažymi leidinys, dabar tik viena moteris užima aukštą postą ES — tai Europos diplomatijos vadovė Federika Mogherini. Be to, kol kas tarp kandidatų į tokias pareigas, kaip kitas Europos Komisijos, Europos Tarybos, Europos Parlamento ir Europos centrinio banko vadovas, pretenduoja tik vyrai.

"Politico" nusprendė sudaryti moterų, kurios galėtų pretenduoti į vadovaujamas pareigas Briuselyje, reitingą.

Reitingo lydere tapo eurokomisarė teisingumo klausimais Vera Jurova. Anot leidinio, jos šansai gauti aukštą postą — 9/10. Kaip pažymima straipsnyje, ji turi Čekijos premjero Andrejaus Babišo paramą. Pasak pačios Jurovos, jai patinka jos dabartinis darbas ir ji norėtų likti.

Antroji pretendentė į ES pareigas — buvusi Lenkijos ministrė pirmininkė ir dabartinė pavaduotoja Beata Šidlo, kuri pateikė paraišką į Europos Parlamento rinkimus kaip partijos "Teisė ir teisingumas" vadovė. "Politico" vertina jos galimybes 8/10.

Trečiąją reitingo eilutę su tikimybe 7/10 patekti į vadovaujamas pareigas užima kelios politikės vienu metu, tame tarpe ir Grybauskaitė, kuri šiemet palieka Lietuvos prezidento postą. Kaip pažymi leidinys, ji yra "viena iš labiausiai patyrusių moterų politikių ES, galinčių pakeisti Europos Tarybos vadovą Donaldą Tuską". Anot leidinio, "Briuselyje ji taip pat žinoma dėl savo tiesumo ir humoro jausmo".

"Tačiau Grybauskaitė yra mažai žinoma už Lietuvos ir Briuselio ribų. Be to, ji neturi paramos iš V4 (Višegrado ketverto — Lenkijos, Čekijos, Slovakijos ir Vengrijos suvienijimo — Sputnik), kai kalbama apie regioninę pusiausvyrą skirstant pagrindinius ES postus", — rašo "Politico" su nuoroda į aukšto rango Europos diplomatą.

Be to, Grybauskaitės "politinė nepriklausomybė" ir tai, kad ji nesusijusi nė su viena iš Europos partijų, taip pat gali tapti jai kliūtimi. Vieno iš leidinio šaltinių manymu, Grybauskaitės sėkmė kovoje gali tapti abejotina dėl jos amžiaus. Lietuvos prezidentei dabar yra 63 metai, ir ji "neatspindi dabartinės kartų kaitos ES... Tų pačių žmonių atstovavimas gali nelabai įtikinti rinkėjus, kad laikai pasikeitė".

Taip pat kaip ir Grybauskaitę leidinys įvertino dar kelias politikes: Prancūzijos prezidento partijos atstovę Nathalie Loiseau, Vokietijos teisingumo ministrę Katharine Barley.

Be to, į sąrašą pateko Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde, eurokomisarė konkurencijos klausimais Margret Vestager, Pasaulio banko generalinė direktorė Kristalina Georgijeva, Europos Parlamento viceprezidentė Meirid Makginness, buvusi Danijos ministrė pirmininkė Helle Thorning-Schmidt, Ispanijos ekonomikos ir verslininkystės ministrė Nadija Calvino, buvusi Portugalijos ministrė ir socialistų partijos kandidatė į Europos Parlamentą Maria Manuel Leitao Marquez ir Vengrijos ambasadorė Ispanijoje Eniko Giori.

113
Tegai:
ES, reitingas, Lietuva, Dalia Grybauskaitė
Dar šia tema
Lietuvos prezidentės atstovė spaudai parašė knygą apie Grybauskaitę
Regis, prisikalbėjo: kokia bus Lietuvos prezidentės ateitis
Oro gynybos sistema NASAMS, archyvinė nuotrauka

Lietuvos kariuomenei perduota vidutinio nuotolio oro gynybos sistema NASAMS

(atnaujinta 18:03 2020.10.30)
Iki 2021 metų bus baigtas personalo rengimas ir pradėta ginkluotės integracija į bendrą NATO oro gynybos sistemą

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Lietuvos kariuomenei penktadienį buvo oficialiai perduota vidutinio nuotolio oro gynybos sistema NASAMS, praneša kariuomenės spaudos tarnyba.

Po sėkmingo sistemos testavimo tai patvirtinantį dokumentą Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro gynybos batalione spalio 30 dieną pasirašė Krašto apsaugos ministerijos ir NASAMS gamintojos Norvegijos kompanijos "Kongsberg" atstovai. Ši sistema į Lietuvos kariuomenės Oro gynybos batalioną iš Norvegijos buvo atgabenta šią vasarą.

Kaip pažymėjo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, su NASAMS kariomenė įsigijo sukomplektuotą ir integruotą vidutinio nuotolio oro gynybos pajėgumą, kurio trūko ir kurio iki šiol šalis neturėjo.

"Su šios sistemos atėjimu sustiprėjo Lietuvos oro erdvės gynyba, toliau yra stiprinamas atgrasymas. Apjungiant visus bendros gynybos sistemos komponentus į vieną visumą, mes galime pasiekti gerą rezultatą, kuris privers potencialius priešininkus permąstyti savo ketinimus, o mums tai suteiks daugiau saugumo bei veiksmų laisvės", — pabrėžia Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.

NASAMS — plačiausiai naudojama vidutinio nuotolio oro gynybos sistema NATO valstybėse. Lietuvos kariuomenės įsigyta sistema yra pati naujausia — trečiosios kartos NASAMS (NASAMS 3) naudotojos šiuo metu yra tik Lietuvos ir sistemos gamintojų — Norvegijos — kariuomenės.

Įsigytąją sistemą sudaro šie komponentai: ugnies valdymo centrai, raketsvaidžiai, ryšio įranga ir kt. Perkant šią sistemą modernizuota ir šiuo metu Lietuvos kariuomenėje naudojama artimojo nuotolio oro gynybos sistema RBS-70 — abi sistemos bus integruotos į bendrą Lietuvos oro gynybos skydą.

Planuojama, kad iki 2021 metų bus baigtas personalo rengimas ir pradėta ginkluotės integracija į vieningą NATO oro gynybos sistemą.

Daugelis ekspertų mano, kad Vakarų šalys naudojasi isterija dėl "Rusijos grėsmės" kaip priedanga įgyvendindamos savo planus, visų pirma siekdamos telkti NATO ginklus ir kontingentus prie Rusijos Federacijos sienų.

Rusijos vadovybė ne kartą pabrėžė, kad Maskva nesiruošia nieko pulti ir kad Vakarų karinio bloko šalys naudojasi kalbomis apie "galimą Rusijos agresiją" bei kursto antirusišką isteriją.

Tegai:
NATO, kariuomenė
Dar šia tema
Lietuvos kariai testuoja NASAMS sistemos komponentus
Lietuvą pasiekė oro gynybos sistemos NASAMS
Nausėda: NASAMS sistemos elementai Lietuvoje bus išbandyti rugsėjį
Studentai

Ekonomistas: Lukašenkos planus dėl užsienio diplomų bus sunku įgyvendinti

(atnaujinta 17:44 2020.10.30)
Kol kas Lukašenkos pasiūlytos priemonės atrodo techniškai sunkiai įgyvendinamos ir politiškai ginčytinos, mano ekspertas Nikolajus Meževičius

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Abipusis diplomų pripažinimas toli gražu nėra automatinis reiškinys šiuolaikinėje Europoje, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos Federacijos Baltijos šalių tyrimų asociacijos vadovas, ekonomikos mokslų daktaras, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorius Nikolajus Meževičius.

"Paprastai šalys labai ilgai užtrunka, kol pasiekia abipusį pripažinimą. <...> Mano nuomone, iš esmės kategoriškas atsisakymas pripažinti diplomus yra klaida. Labai pavojinga pakabinti spyną ant arklidės durų po to, kai iš jos jau pavogė arklius. Tas, kas vienaip ar kitaip nusiteikęs prieš valstybę, jis jau vis tiek taip nusiteikęs. Vargu ar diplomo nepripažinimas gali paveikti situaciją. <...> Kol kas siūlomos priemonės atrodo techniškai sunkiai įgyvendinamos ir politiškai ginčytinos", — sakė jis.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad nurodė vyriausybei artimiausiu metu imtis priemonių dėl užsienio universitetuose baltarusių gautų diplomų nepripažinimo.

Kalbėdamas apie tuos studentus, kurie nori išvykti studijuoti į užsienį, valstybės vadovas pareiškė, kad "jiems ten bus plaunamos smegenys", o tada "juos pakiš mums kaip penktąją koloną".

Tegai:
studentai, universitetai, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
LG: Baltarusijos sienos uždarymas nepaveikė geležinkelių transporto
Lietuvos pasieniečiai papasakojo, kas gali įvažiuoti į Baltarusiją
Ekspertas: Lukašenka elgiasi teisingai, stebėdamas pasienį su Lietuva
Estijos pasienis, archyvinė nuotrauka

Europos Komisija priminė Estijai apie mokesčio įvažiavimą į Rusiją neteisėtumą

(atnaujinta 13:45 2020.10.31)
Anksčiau Talinas įvedė mokestį už vietos rezervavimą eilėje ir privalomą pravažiavimą per laukimo zoną prieš išvykstant automobiliu į Rusijos Federacijos teritoriją

VILNIUS, spalio 31 — Sputnik. Europos Komisijos vėl priminė Estijai, kad mokestis už vietos rezervavimą eilėje ir naudojimąsi laukimo erdve prie Estijos ir Rusijos sienos pažeidžia Šengeno pasienio kodekso taisykles, Estijos valdžia su pretenzijomis nesutinka, penktadienį sakė Baltijos šalies vidaus reikalų ministerijos vadovas Martas Helmė.

Europos Komisija mano, kad Estija turėtų atšaukti papildomas sąlygas, nustatytas peržengiant išorės sausumos sienas, išvažiuojant iš ES. Mokestis už vietos rezervavimą eilėje ir pravažiavimą per privalomą laukimo zoną prieš išvykstant automobiliu iš Estijos į Rusiją galioja nuo 2011 metų.

Pasak ministro, VRM susipažins su Europos Komisijos atsiųstu laišku, kad artimiausiais mėnesiais suformuotų savo poziciją šiuo klausimu. Helmė pažymėjo, kad ginčas su EK tęsiasi jau daugelį metų ir šalys nesutaria.

"Estija laikosi nuomonės, kad transporto priemonių įvažiavimo į pasienio kontrolės punktus organizavimas ir eismo pervažiavimo greitkelyje esančių eismo eilių organizavimas, laukimo zonos aptarnavimas ir rinkliavos už šias paslaugas rinkimas yra susiję su eismo valdymu ir yra transporto sektoriaus sferos. Jie nėra susiję su pasienio kontrole, patruliavimu ir stebėjimu. Taigi Estijos įvesta tvarka ir priemonės nėra susijusios su Šengeno sienų taisyklių reguliavimu ir negali joms prieštarauti", — cituoja Helmę RIA Novosti.

Kaip pranešama, kad 2016 metų gegužės mėnesį Europos Komisija Estijai išsiuntė oficialų laišką, o 2019 metų sausio mėnesį — motyvuotą išvadą. Gautas atsakymas buvo nepatenkinamas, ir nors komisijos vizito metu buvo pastebėti tam tikri sienos kirtimo organizavimo pokyčiai, Europos Komisijos teigimu, teisinė padėtis nepasikeitė. Šiuo klausimu Europos Komisija penktadienį Estijos valdžios institucijoms išsiuntė papildomą laišką su oficialiu pranešimu.

Estija turi du mėnesius informuoti EK apie visas priemones, kurių buvo imtasi norint tinkamai įgyvendinti atitinkamas Šengeno sienų kodekso nuostatas. Priešingu atveju Europos Komisija gali svarstyti galimybę tęsti administracinę procedūrą.

Tegai:
pasienis, Rusija, Europos Komisija, Estija