Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Garsus Lietuvos žurnalistas išdėstė Nausėdos ir Šimonytės skirtumus

122
(atnaujinta 19:49 2019.05.16)
Anot Beniušio, kandidatų skirtumus galima vertinti pagal jų asmenybę, patirtį, pažiūras ir diplomatiją

VILNIUS, gegužės 16 — Sputnik. Žinomas Lietuvos žurnalistas Vaidotas Beniušis pasidalino savo asmeninėmis įžvalgomis, kuo skiriasi du kandidatai į Lietuvos vadovo postą. Savo Facebook įraše jis nurodė skirtumus pagal keturias kategorijas.

Anot Beniušio, kandidatų skirtumus galima vertinti pagal jų asmenybę, patirtį, pažiūras ir diplomatiją.

Prie kiekvienos kategorijos žurnalistas priduria klausimą, kurio atsakymas ir turėtų atskleisti, kuo gi skiriasi Nausėda nuo Šimonytės ir atvirkščiai.

Taigi, asmenybės bruožais tai arba autentiškumas, arba reprezentatyvumas.

"Šimonytės sekėjams patinka jos autentiškumas ir nuoširdumas. Jos kalbose ir feisbuko įrašuose mažiau viešųjų ryšių, retorika aštresnė ir kandesnė, ji spontaniškesnė, sako tai, ką galvoja. Kritikų akimis, jai kartais pritrūksta solidumo ir santūrumo, kurio tikimasi iš prezidento", — rašo Beniušis.

O Nausėda, anot jo, savo rinkėjams labiau patinka reprezentatyvumu.

"Jo laikysena atrodo "prezidentiška", retorika — nuosaiki ir solidi. Kritikai sako, kad jis per daug mąsto apie viešuosius ryšius, todėl sudėtinga suprasti, ką jis iš tikrųjų galvoja, kai kam atrodo per šaltas ar arogantiškas", — teigia žurnalistas.

Kalbant apie kandidatų patirtį, Beniušis pabrėžia, kad Šimonytė turi vadovavimo patirties krizės metu, todėl, pasak jo, ji bus mažiau priklausoma nuo patarėjų. O Nausėda, kadangi neturi politinės patirties, bus nepriklausomas ir vienodai teisingas visoms partijoms.

"PAŽIŪROS: liberalus ar konservatyvus? Šimonytė liberalesnė ir konkretesnė nei Nausėda dėl tos pačios lyties asmenų partnerystes, šeimos apibrėžimo, w pase ir marihuanos dekriminalizavimo", — tęsia Beniušis.

Atkreipdamas dėmesį į diplomatiją, žurnalistas iškart pabrėžia, jog Šimonytė akcentuoja Grybauskaitės politikos tęstinumą, atmeta politinį dialogą su Rusija ir Baltarusija. O Nausėda priešingai — siūlo kai ką naujo.

Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Nausėda siūlo nekeisti strateginės krypties, bet neatmeta dialogo aukštu lygiu su Baltarusija. Ginče dėl Jeruzalės/Golano aukštumų, Šimonytė labiau stojo į JAV/Izraelio pusę, Nausėda — į ES pusę", — rašo Beniušis.

Antrasis prezidento rinkimų turas Lietuvoje vyks gegužės 26 dieną. Į antrą rinkimų turą pateko konservatorių kandidatė Ingrida Šimonytė, kurią palaikė 31,21 proc. Lietuvos piliečių, ir ekonomistas Gitanas Nausėda, už kurį balsavo 30,94 proc. rinkėjų.

Prezidento rinkimai Lietuvos Respublikoje — 2019
© Sputnik
Prezidento rinkimai Lietuvos Respublikoje — 2019
122
Tegai:
Ingrida Šimonytė, Gitanas Nausėda
Temos:
Lietuvos prezidento rinkimai 2019 (185)
Dar šia tema
Gvardija miršta, bet nepasiduoda: porinkiminis "valstiečių" planas-chuliganas
Dabar oficialiai: į antrąjį prezidento rinkimų turą pateko Šimonytė ir Nausėda
Viktoras Uspaskichas, archyvinė nuotrauka

Darbo partijos vadovas gavo COVID-19 testo rezultatus

(atnaujinta 16:22 2020.10.27)
Anksčiau žurnalistas Andrius Tapinas, susirgęs koronaviruso infekcija, užsiminė, nuo ko galėjo užsikrėsti

VILNIUS, spalio 27 — Sputnik. Darbo partijos lyderis, europarlamentaras Viktoras Uspaskichas atliko testą koronaviruso infekcijos nustatymui. Jis pasirodė esąs neigiamas.

Patvirtindamas savo žodžius, politikas savo puslapyje Facebook pasidalino ekrano kopijos nuotrauka, iš kurios matyti, kad jis neserga COVID-19, rezultatas gautas pirmadienį.

"Paneigiant visokias manipuliacijas: gavau atsakymą man atlikto COVID-19 testo. Atsakymas neigiamas. Linkiu visiems sveikatos ir gauti panašų atsakymą", — teigė Uspaskichas.

Anksčiau žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad Darbo partijos lyderis galėjo susirgti COVID-19.

Be to, žurnalistas Andrius Tapinas, kuriam buvo patvirtintas užsikrėtimas COVID-19, prisiminė, kad bendravo su Uspaskichu ir turi už ką jam padėkoti.

Lietuvoje didėja žmonių, užsikrėtusių koronavirusu, skaičius. Naujausiais duomenimis,  nuo pandemijos pradžios Lietuvoje patvirtinta 11362 koronaviruso atvejai konkretiems žmonėms. Šiuo metu serga 6844 žmonės, 4329 žmonės pasveiko. Šiuo metu infekcija yra pasiglemžusi 141 gyvybę.

Naujausiais Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 43,1 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 1,1 mln. žmonių.

Tegai:
COVID-19, Viktoras Uspaskichas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Stankūnas apie augančius užsikrėtimo skaičius: mes nebevaldome COVID-19  protrūkio
Užsikrėtusių COVID-19 "Maxima" darbuotojų skaičius šalyje auga
COVID-19 Lietuvoje: protrūkiai plinta ugdymo ir sveikatos įstaigose, mirė dar 5 žmonės
Dūmai nuo ugnies virš Stepanakerto miesto namų, archyvinė nuotrauka

"Lengvas atvejis". Kodėl JAV nesugebėjo susitaikyti su Baku ir Jerevanu

(atnaujinta 15:53 2020.10.27)
Vykstant prešrinkiminėms kovoms JAV kandidatai į prezidentus naudoja įvairius geopolitinius pretekstus, tačiau, regis, susidomėjimas Kalnų Karabacho konfliktu išnyks, kai tik paaiškės naujojo prezidento vardas

VILNIUS, spalio 27 — Sputnik. Kovos Kalnų Karabache tęsiasi jau mėnesį, trys bandymai paskelbti humanitarines paliaubas nepavyko. Paliaubos, dėl kurių derėtasi tarpininkaujant Jungtinėms Valstijoms, beveik iškart buvo sužlugdytos. Amerikiečiai žada atkurti tvarką regione, tačiau mažai žmonių jais pasitiki. Situaciją aiškinosi RIA Novosti autorė Galija Ibragimova.

Amerikos pabudimas

"Jungtinės Valstijos prisidėjo prie rezultatyvių Armėnijos ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministrų ir ESBO Minsko grupių pirmininkų derybų. Mūsų pastangos nukreiptos į konflikto dėl Kalnų Karabacho sprendimą", — trečias humanitarines paliaubas anonsavo Valstybės departamentas.

Atsižvelgdamas į dviejų ankstesnių susitarimų, sudarytų tarpininkaujant Rusijai, sulaužymą Maikas Pompėjas asmeniškai garantavo: "Zohrabas Mnacakanianas ir Džeihunas Bairamovas (Armėnijos ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministrai — Sputnik) patikino, kad laikysis paliaubų sąlygų".

Donaldas Trampas taip pat parodė, kad dalyvauja sprendžiant Kalnų Karabacho konfliktą. Kalbėdamas prieš savo šalininkus Naujajame Hampšyre, prezidentas pažadėjo "susitvarkyti" su Kaukazo karu. "Kodėl ne? Manau, kad tai yra lengvas atvejis, kai žinai, ką daryti", — sakė Baltųjų rūmų vadovas.

Naujasis Hampšyras yra viena iš valstijų, kur ne visi rinkėjai apsisprendė, kam rinkimuose teikti pirmenybę. Norėdamas užkariauti didžiosios armėnų diasporos regione balsus, Trampas kreipėsi tiesiai į ją.

"Pažvelkite į armėnus — jie yra nuostabūs žmonės. Jie pragariškai daug kovojo. Jie yra labai darbšti tauta. Ir mes jiems padėsime. Padėjome Serbijai ir Kosovui išspręsti problemas. Padėsime ir Kalnų Karabachui. Mūsų tikslas yra išgelbėti žmonių gyvybes", — miniai plojant sakė JAV lyderis.

Amerikiečių bandymus pasodinti Armėniją ir Azerbaidžaną prie derybų stalo palaikė ir Rusijos prezidentas. "Tikiuosi, kad Vašingtonas veiks vieningai su mumis ir padės susitarti", — pabrėžė Vladimiras Putinas.

Paliaubų nutraukimas

Humanitarinė paliaubos įsigaliojo spalio 26 dieną, 08:00 ryto vietos laiku (07:00 Maskvos laiku). Tačiau nepraėjo nė pusvalandžio, kaip oponentai pradėjo kalbėti apie susitarimų laužymą.

Azerbaidžano pusė apkaltino Armėnijos ginkluotąsias pajėgas apšaudžius Tartarą ir gyvenvietes, besiribojančias su Kalnų Karabachu. Netrukus sekė Armėnijos gynybos ministerijos pareiškimas. Jame sakoma, kad Azerbaidžano kariuomenė atidarė artilerijos ugnį "šiaurės rytų kontaktinės linijos kryptimi".

Konfliktas Karabache
© Sputnik / Минобороны Азербайджана

Nepripažinta respublika dezinformaciją pavadino "tiek žinia apie paliaubų pažeidimą, tiek žodžiais apie Azerbaidžano pozicijų apšaudymą pietuose". Tačiau arčiau vidurdienio jie pripažino, kad trečiosios humanitarinės paliaubos buvo sulaužytos. Stepanakertas apkaltino Baku paleidus raketą į vieną iš Martunio regiono kaimų Karabache.

Tuo tarpu tiek Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas, tiek Kalnų Karabacho Respublikos (KKR) vadovas Arajikas Arutiunianas pareiškė , kad yra pasirengę laikytis paliaubų.

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas neprieštaravo laikinam atokvėpiui. Tuo tarpu jis paragino tarptautinius tarpininkus laikytis neutralumo.

"Jei jie nori paliaubų, tegul jie liepia Armėnijai palikti mūsų teritorijas. Jei taip neatsitiks, eisime iki galo", — perspėjo Azerbaidžano lyderis.

Sergejus Lavrovas taip pat kreipėsi į "išorinius žaidėjus", dalyvaujančius Kalnų Karabacho konflikte. Visų pirma jis rekomendavo Turkijai panaudoti įtaką Kaukaze. "Turėjau keletą telefoninių pokalbių Kalnų Karabacho tema su Turkijos užsienio reikalų ministru Čavušoglu. Mes stengiamės įtikinti Ankarą palaikyti taikaus susitarimo liniją", — sakė Rusijos užsienio reikalų ministras.

Turkijos žaidimai

ESBO Minsko grupė neatsisako bandymų sutaikyti oponentus. Spalio 29 dieną, ketvirtadienį, pirmininkai Ženevoje susitiks su Armėnijos ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministrais. Tačiau RIA Novosti kalbinti ekspertai tai vertina skeptiškai.

"Svarbu, kad pačios konfliktuojančios šalys būtų suinteresuotos. Kol kas tokio požiūrio nėra. Kiekvieną kartą Azerbaidžano pusė atnaujina Kalnų Karabacho apšaudymą. Dronai nuolat skraido į Armėnijos teritoriją. Tai rodo, kad Baku neketina sustoti", — sakė Armėnijos viešojo administravimo akademijos regioninių tyrimų centro mokslininkas Džonis Melikianas.

Jis pažymi, kad Jerevanas remia ESBO Minsko grupės pastangas, tačiau procesą vilkina Turkija, kuri konflikte yra Azerbaidžano pusėje.

"Maskva, Vašingtonas, Paryžius reikalauja paliaubų. Ankara priešinasi ir kursto Baku ginkluotai konfrontacijai. Tuo tarpu Turkijos pusė neslepia, kad nori tapti ESBO Minsko grupės pirmininke. Jei taip atsitiks, formatas bus sunaikintas", — sako ekspertas.

Amerikos iniciatyvos

Rusijos Kaukazo ekspertas Nurlanas Gasymovas neabejoja, kad JAV tarpininkavimas Kalnų Karabacho konflikte buvo pasmerktas nuo pat pradžių. Abi pusės, anot jo, skelbia paliaubas, kad pritrauktų papildomų rezervų ir sustiprintų savo pozicijas konflikto zonoje.

"Dėl Lačino koridoriaus vyksta įnirtingos kovos. Jei Azerbaidžanas jį užgrobs, tiesioginis ryšys tarp Armėnijos ir Kalnų Karabacho bus nutrauktas. Tai radikaliai pakeis derinimą. Baku metė daug jėgų Lačinui, dabar Azerbaidžanui paliaubos nėra parankios", — sakė Gasimovas.

Karo veiksmai Kalnų Karabache
© Sputnik / Валерий Мельников

Ekspertas aktyvų Vašingtono dalyvavimą sieja su Amerikos rinkimų kampanija. Tačiau jis įsitikinęs, kad naujoji JAV administracija greitai praras susidomėjimą Pietų Kaukazu.

"Vienintelis atvejis, kai Vašingtonas parodė iniciatyvą, buvo 2001 metais. Tada susitikime Ki Veste JAV derybininkas Paulas Goblis pasiūlė teritorijų mainų planą: septyni regionai aplink Kalnų Karabachą grąžinami Azerbaidžanui, o Baku perduoda KKR ir Lačino koridorių Armėnijai, gaudamas Megrio koridorių — siauras ruožas prie Armėnijos ir Irano sienos. Tačiau Jerevanas atsisakė — Irano siena sujungia šalį su išoriniu pasauliu. Baku Goblio planas reiškė KKR praradimą, o Geidaras Alijevas taip pat nesutiko su sandoriu", — sakė Gasymovas.

Jis aiškina JAV veiksmus Kalnų Karabacho konflikto atžvilgiu devintajame dešimtmetyje ne tiek skatinamus noro sutaikyti šalis, kiek noro "užsitikrinti savo investicijas į Kaukazo naftos ir dujų sektorių".

"Tada Vakarai daug investavo į dujų ir naftos vamzdynų statybą Pietų Kaukaze. Azerbaidžano nafta buvo vertinama kaip alternatyva Rusijos energijos ištekliams Europoje, o amerikiečiai visokeriopai ją palaikė. Karas galėjo užkirsti kelią šių projektų įgyvendinimui. Tačiau po Goblio plano nesėkmės Vašingtonas taikos palaikymo iniciatyvą visiškai perkėlė Rusijai", — primena Gasymovas.

Sutarimas su Maskva

Pavelas Koškinas, JAV ir Kanados instituto vyresnysis bendradarbis, taip pat sieja Amerikos taikos palaikymą su priešrinkimine situacija.

Griuvėsiai Karabache
© Sputnik / Валерий Мельников

"Trampui svarbu gauti armėnų diasporos balsus neapsisprendusiose valstijose. Iš čia pažadai padėti išspręsti konfliktą. Tačiau po rinkimų Vašingtonas vėl pamirš apie Kaukazą", — prognozuoja ekspertas.

Ilgalaikį amerikiečių atsiribojimą nuo Kalnų Karabacho konflikto Koškinas paaiškina tuo, kad konfliktas jam atrodė valdomas. "Skirtingai nei situacija Ukrainoje ar Gruzijoje, JAV šios problemos nesuvokė kaip painios. Su Maskva visada buvo sutarimas, ko negalima pasakyti apie kitus įšaldytus konfliktus".

Kad ir kas taptų naujuoju Baltųjų rūmų vadovu, susidomėjimas Kalnų Karabachu išliks nežymus, įsitikinęs Koškinas. Tačiau svarbu, kad tai yra viena iš nedaugelio sričių, kur Vašingtonas remiasi Maskvos nuomone.

Tegai:
Armėnija, Azerbaidžanas, JAV, Kalnų Karabachas
Dar šia tema
Baku yra pasirengęs nedelsiant pradėti derybas su Jerevanu dėl Karabacho
Alijevas ir Pašinianas iššifravo "pagrindinius atsiskaitymo principus"
"Raudonoji linija": ar Azerbaidžanas ir Armėnija pasieks kompromisą?
Erdoganas apkaltino Rusiją, JAV ir Prancūziją ginklų tiekimu Armėnijai
Mergina su kauke, archyvinė nuotrauka

Nuomonė: rizika užsikrėsti koronavirusu yra labai reali

(atnaujinta 17:36 2020.10.27)
Šiandien būtina laikytis visų saugos priemonių, kad būtų išvengta ligos plitimo, sako "Rospotrebnadzor" vadovė Anna Popova

VILNIUS, spalio 27 — Sputnik. Rusijoje buvo nustatyta daugiau nei pusantro milijono užsikrėtusių, apie 1,15 milijono pasveiko, daugiau nei 26 tūkstančiai mirė.

Vakcina nuo koronaviruso EpiVacCorona
 
© Sputnik / Пресс-служба Роспотребнадзора

"Vector" centre jau  pradėta gaminti "EpiVacCorona" vakcina. Tikimasi, kad tam tikras vaisto kiekis bus paruoštas iki metų pabaigos.

Sveikatos ir visuomenės forume, kuris vyko MIA "Rossija Segodnia" spaudos centre, "Rospotrebnadzor“" vadovė Anna Popova pažymėjo, kad rizika užsikrėsti koronavirusu yra reali.

"Dabar yra sezonas. Rizika suvokiama. Taigi šiandien, kol turime nedidelį kiekį vakcinos, kol pradedame gamybą, visas pasaulis yra toje pačioje situacijoje, todėl dabar turime saugotis. Turime patekti į vakcinacijos stadiją be ligos, dabar tai yra svarbiausia", — sakė ji.

Popova pažymėjo, kad liga perduodama iš žmogaus žmogui ir per užterštus daiktus, todėl reikia laikytis saugos priemonių.

"Šiandien rizika susirgti yra labai reali. Yra sezonas ir yra, atleiskit, mūsų abejingumas ... Tai yra pagrindinis dalykas, su kuriuo šiandien reikia kovoti ... Taisyklių laikymasis apsaugo žmogų nuo ligų, tačiau šis laikymasis turi būti pastovus ... Sveikatos priežiūros sistemos pajėgumai bet kurioje šalyje nebus pakankami, jei nesusiimsime ir nepriversime laikytis visų reikalavimų. Tai yra pagrindinis šių dienų uždavinys. Virusas nesustiprėjo, bet ir nesusilpnėjo. Jis veikia organizmą taip pat", — sakė "Rospotrebnadzor" vadovė.

Naujausiais duomenimis,  nuo pandemijos pradžios Lietuvoje patvirtinta 11362 koronaviruso atvejai konkretiems žmonėms. Šiuo metu serga 6844 žmonės, 4329 žmonės pasveiko. Šiuo metu infekcija yra pasiglemžusi 141 gyvybę.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
PSO vėl užfiksavo rekordinį naujų koronaviruso atvejų per dieną skaičių
Panevėžio miesto vadovai izoliuojasi dėl koronaviruso
Rusijoje padaryta prielaida, kada galima tikėtis koronaviruso aktyvumo sumažėjimo
Per parą Lietuvoje nustatyta 413 naujų koronaviruso atvejų