Mantas adomėnas, archyvinė nuotrauka

Gelbstint demokratiją: konservatoriai kviečia politikus į savo gretas

54
(atnaujinta 11:02 2019.05.17)
Netikėtu konservatorių laišku socialiniuose tinkluose pasidalino 2018 metais iš TS-LKD gretų pašalintas Mantas Adomėnas

VILNIUS, gegužės 17 — Sputnik. Seimo narys Mantas Adomėnas sulaukė oficialaus laiško iš Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos. Laišką pasirašė partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Pats Adomėnas vertina šią žinią kaip "netikėtą pasiūlymą".

"Gavau netikėtą laišką — ir įdomų pasiūlymą. Jis duoda naujos medžiagos apmąstymams. Aišku, reikia viską nuodugniai apgalvoti — bet artimiausiu metu apsispręsiu ir paskelbsiu sprendimą", — asmeninėje Facebook paskyroje pasidalino Adomėnas.

Anot jo, šis laiškas įrodo, kad "nauja politinė padėtis ir netikėtos, precedento neturinčios politinės peripetijos, galimo politinio chaoso valstybėje perspektyva reikalauja daug ką iš naujo permąstyti".

Aiškindamas, kodėl nusprendė pasidalinti šiuo laišku, Adomėnas teigia, jog pasiteiravo ir gavo patvirtinimą, jog pasiūlymas oficialus ir viešas. Beje, pasak Adomėno, greičiausiai, jis ne vienintelis, gavęs tokį laišką.

Facebook'e Adomėnas prisegė ir laiško nuotrauką. Taigi, kiekvienas gali pasiskaityti, kodėl TS-LKD nusprendė kviestis į savo gretas politikus, kuriuos anksčiau patys ir pašalino.

"Šiandien Lietuvos parlamentinėje politikoje vis ryškesni tampa skirtumai tarp pamatines demokratines politikos vertybes ir taisykles išpažįstančių partijų ir politikų bei tokių darinių ir veikėjų, kurie dėl didesnės galios siekio, yra pasiruošę paminti elementarias demokratinio elgesio normas", — taip prasideda Gabdrieliaus Landsbergio laiškas.

Toliau teigiama, kad "valdančiųjų politinių oponentų persekiojimas įvairiomis komisijomis, politinis spaudimas ir kišimasis į nepriklausomų institucijų — visuomeninio transliuotojo, Vyriausiosios rinkimų komisijos, Lietuvos banko veiklą, administracinių resursų naudojimas norint uzurpuoti visų lygių valdžios šakas — tai toli gražu dar nebaigtinis nedemokratinių veiksmų, su kuriais susidūrėme šią Seimo kadenciją bei kuriems neretai priešinomės drauge".

"Šis pavojų demokratijai rodančios tendencijos paskatino atidėti į šalį ideologinius nesutarimus ir susivienyti bendram opoziciniam veikimui tirs klasikines ideologijas išpažįstančias partijas — konservatorius, liberalus ir socialdemokratus", — rašoma laiške.

Be to, pabrėžiama, kad Seimo nariai, priklausę kitoms partijoms ar mišriai Seimo grupei, taip pat nutarė savo prisijungimu prie opozicijos "sustiprinti demokratiją ginančiųjų bendruomenę".

Būtent todėl, pripažindama Adomėno indėlį "plėtojant konservatizmo politinę ideologiją Lietuvoje", TS-LKD kviečia politiką grįžti į TS-LKD frakciją Seime bei "savo žiniomis ir patirtimi prisidėti prie demokratiją ginančiųjų bendruomenės".

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Priežiūros komitetas 2018 metų vasarą nutarė pašalinti Seimo TS-LKD frakcijos narį Mantą Adomėną iš partijos. Tai įvyko po to, kai 2018 metų birželio mėnesį žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad Adomėnas TS-LKD partijos pirmininko rinkimuose dalyvavo neva turėdamas koncerno "MG Baltic" palaikymą.

54
Tegai:
opozicija, demokratija, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Mantas Adomėnas
Dar šia tema
Proletarai, vienykitės — sistema prieš "valstiečius"?
Partijų reitinge konservatorius aplenkė "valstiečiai"
Landsbergis apkaltino "valstiečių" lyderį bandymais pridėti balsų Skverneliui
Premjeras Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Seimo rinkimuose "valstiečių" sąrašą ves Skvernelis

(atnaujinta 12:43 2020.07.11)
LVŽS partija taip pat įvardijo dar dvi pozicijas sąraše, o likę rezultatai bus paskelbti pirmadienį

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų taryba (LVŽS) penktadienį patvirtino tris pirmąsias pozicijas rinkimų į Seimą sąraše, jį ves premjeras Saulius Skvernelis.

Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Antru ir trečiu kandidatu tapo "valstiečių" lyderis Ramūnas Karbauskis ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Tarybos sprendimo motyvai yra žinomumas ir visuomenės palaikymas.

"Reitingavimo rezultatai bus pirmadienį. Faktas yra tas, kad trys sąrašo atstovai, pirmas, antras trečias yra jau nustatyti, patvirtinti taryboje", — po LVŽS tarybos posėdžio sakė Karbauskis.

Be to, tarybos posėdyje "valstiečiai" nusprendė, kad nutraukia susitarimą su Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) dėl bendrų kandidatų kėlimo. Toks sprendimas priimtas išsiskyrus "nuomonėms balsuojant dėl esminių vertybinių, LVŽS programines nuostatas įgyvendinančių, įstatymų priėmimo". 

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną. Atsižvelgiant į galimą antrąją koronaviruso pandemijos bangą, imamasi priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Visų pirma svarstoma galimybė balsuoti internetu.

Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Politologas: valdantieji ir konservatoriai "kovoja ne dėl gyvybės, o dėl mirties"
"Negaliu likti nuošalyje pasyviu stebėtoju". Graužinienė išsikėlė kandidate į LR Seimą
Baltarusijos AE, archyvinė nuotrauka

Politologas: Lietuva neturėtų tikėtis Europos Sąjungos supratimo BelAE klausimu

(atnaujinta 09:04 2020.07.11)
Briuselis turi ir kitų prioritetų Baltarusijos atžvilgiu, kurie nėra tiksliai apibrėžti Vilniuje, tikina ekspertas Kirilas Koktyšas

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Interviu Sputnik Lietuva komentuodamas Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos poziciją dėl Astravo Politikos ekspertų ir konsultantų asociacijos valdybos narys, MGIMO Politikos teorijos katedros docentas Kirilas Koktyšas padarė prielaidą, kad Vilnius anksčiau ar vėliau susitaikys su BelAE ir atšauks savo boikotą.

Anksčiau Nausėda sakė, kad Vilnius tikisi ryžtingos Europos Sąjungos vadovybės pozicijos derybų dėl Baltarusijos atominės elektrinės boikoto klausimu. Jis tvirtino, kad šiuo klausimu kalbėjosi ir su Europos Komisijos prezidente Ursula von der Leyen ir su Europos Vadovų Tarybos prezidentu Charlesu Micheliu.

Nausėda pažymėjo, kad derybininkai aptaria preliminarius pasiūlymus, tačiau Nausėda nesakė, kokio būtent rezultato gali tikėtis Lietuva.

"Akivaizdu, kad Lietuvai apmaudu. Norėdama įstoti į Europos Sąjungą, ji atsisakė Ignalinos atominės elektrinės, o čia, visai netoli Ignalinos, baltarusiai ėmė ir pasistatė savo atominę elektrinę, kuri dar ir gali paversti Vilnių Baltarusijos branduolinių mokslų tyrinėtojų miestu-palydovu. Žinoma, apmaudu. Ši konfrontacinė pozicija nesuprasta net artimiausių kaimynų. Neverta manyti, kad ji bus suprasta Europos Sąjungoje, kuri turi ir kitų prioritetų Baltarusijos atžvilgiu, ir jie absoliučiai nesusitelkę į Vilnių... " — sakė Koktyšas.

Kartu Koktyšas mano, kad dabartinis pareiškimas yra Lietuvos bandymas perkelti atsakomybę šiuo klausimu Europos Sąjungai.

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Lietuva priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" valstybei. Be to, Vilnius priešinasi energijos eksportui iš objekto ir nuolat ragina kaimynines respublikas nepirkti elektros iš elektrinės. Tačiau to dar nepavyko pasiekti.

Anksčiau Sputnik Lietuva Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius, "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Sergejus Rekeda sakė, kad Lietuva neturi galimybės daryti spaudimo artimiausiems kaimynams — Latvijai ir Estijai. Anot jo, viskas, kuo Lietuva galėjo remtis, yra efemeriški dalykai, tokie kaip Baltijos vienybė, kurios de facto nėra.

Tegai:
Baltarusija, Astravo AE, ES, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Politologas: Lietuvos valdžia per daug pasitikėjo JAV BelAE klausimu
Parodys laidą: Minskas paruošė Lenkijai viliojamą Astravo AE pasiūlymą
Estija tikisi iš EK papildomo Astravo AE saugos įvertinimo
Dalios Grybauskaitės inauguracija, 2009 metų liepos 12

Kokia šiandien diena: liepos 12-osios šventės

(atnaujinta 14:17 2020.07.11)
Liepos 12 dieną savo vardadienius mini Iza, Izabelė, Margiris, Zabelė, Zabė; Bonifacas, Brunonas, Sigisbertas, Vyliaudė, Sigitas

Liepos 12 yra 193-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais, keliamaisiais metais — 194-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 172 dienos.

Ši diena istorijoje

Šią dieną 1909 metais Čikagoje pradėtas leisti pasaulio lietuvių dienraštis "Draugas".  Tarp emigrantų iš Lietuvos pradėtas leisti laikraštis tapo visų lietuviškų periodinių spaudinių rekordininku — tai ilgiausiai be pertraukos leidžiamas lietuviškas laikraštis pasaulyje. Šiuo metu laikraštis, kurio redakcija įsikūrusi Čikagoje, išeina tris kartus per savaitę.

1990 metų liepos 12 dieną Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas paskelbė kreipimąsi į TSRS Aukščiausiąją Tarybą, kuriuo kvietė "panaikinti neteisėtą 1940 metų rugpjūčio 3 dienos TSRS įstatymą dėl Lietuvos įjungimo į TSRS ir derybomis atkurti tarpvalstybinius santykius, kurių pagrindus padėjo 1920 metų taikos sutartis".

Šiuolaikinėje Lietuvos istorijoje ši diena svarbi tuo, kad 2009 metais buvo inauguruota pirmoji Lietuvos Prezidentė moteris Dalia Grybauskaitė.  Simboliška  tai, kad per tūkstantį Lietuvos metų (tuo metu buvo švenčiamas Lietuvos vardo tūkstantmetis jubiliejus) tai pirmoji sava moteris prie mūsų šalies vairo. Iki tol Lietuvą ir lietuvius yra valdžiusi viena moteris — Rusijos valdovė Jekaterina II, kuri nukariautą Lietuvos-Lenkijos valstybę valdė 1795-1796 metais Lietuvoje taip pat būta stiprių ir įtakingų moterų, bet nei Lietuvos-Voluinės sutartyje (1219 metais) minima kunigaikštienė Plikienė, nei karalienės Morta ir Bona Sforca ar Steigiamojo Seimo pirmojo posėdžio (1920 metais) pirmininkė Gabrielė Petkevičaitė–Bitė niekados nebuvo faktinėmis Lietuvos vadovėmis.

Vardadienius šią dieną švęs Iza, Izabelė, Margiris, Zabelė, Zabė; Bonifacas, Brunonas, Sigisbertas, Vyliaudė, Sigitas.

Tegai:
šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai