Lietuvos ir Ukrainos vėliavos, archyvinė nuotrauka

Grybauskaitė dalyvaus Zelenskio inauguracijoje

64
(atnaujinta 11:17 2019.05.17)
Anot prezidentės, "dėl laisvės kovojusi lietuvių tauta labai gerai supranta ir palaiko ukrainiečių siekį patiems kurti europietišką savo valstybės ateitį"

VILNIUS, gegužės 17 — Sputnik. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį, gegužės 20 dieną, vyksta į Kijevą, kur dalyvaus naujojo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio inauguracijoje, praneša Prezidentūros kanceliarija.

"Ukraina yra itin artima Lietuvai. Dešimtmečius dėl laisvės kovojusi lietuvių tauta labai gerai supranta ir palaiko ukrainiečių siekį patiems kurti europietišką savo valstybės ateitį, tvirtai remia Ukrainą, ginant savo suverenumą ir teritorinį vientisumą", — pranešime cituojama prezidentė.

Inauguracijos iškilmės prasidės Ukrainos Aukščiausiojoje Radoje, kur naujasis prezidentas duos priesaiką savo šalies žmonėms. Vėliau Ukrainos valstybės vadovas priims į Kijevą atvykusius užsienio svečius.

Vladimiras Zelenskis išrinktas Ukrainos prezidentu balandžio 21 dieną per antrąjį prezidento rinkimų turą su labai aukštu žmonių pasitikėjimo mandatu. Už jo kandidatūrą balsavo daugiau nei 70 proc. Ukrainos rinkėjų.

Dėl inauguracijos datos Ukrainoje vyko rimti debatai. Radoje anksčiau buvo užregistruotos septynios Zelenskio inauguracijos datos: gegužės 17, 19, 20, 26 ir 28, taip pat birželio 1-oji. Zelenskis primygtinai reikalavo, kad prisiektų gegužės 19 dieną, manydamas, kad dabartinės valdžios institucijos bando atidėti inauguracijos datą, jog jis netektų teisės paleisti Aukščiausiąją Radą įstatymuose numatyta tvarka.

Pagal Ukrainos teisės aktus, naujojo prezidento inauguracija turėtų vykti per 30 dienų nuo oficialaus rinkimų rezultatų paskelbimo CRK ir jų paskelbimo laikraštyje "Golos Ukrainy", t. y. ne vėliau kaip birželio 3 dieną. Tikslią inauguracijos datą nustato Aukščiausioji Rada atskiru dekretu.

Lietuvos parama Ukrainai

Lietuva palaiko Ukrainos valdžią, remia Ukrainos europinės ir euroatlantinės integracijos siekius. 2017 metais Kijevas viešai pareiškė, kad mirtiną ginklą gavo tik iš Lietuvos.

Šaunamasis ginklas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Евгений Биятов

Pagal nutarimą "Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose" Lietuva teisiniais pagrindais gali siųsti karius į Ukrainą mokymo tikslais.

2018 metų sausio 1 dieną įsigaliojo naujas LR Seimo patvirtintas mandatas, kuris nustato, kokiose tarptautinėse operacijose iki 2019 metų pabaigos dalyvaus Lietuvos kariai. Karinėje mokymo operacijoje Ukrainoje jos ginkluotųjų pajėgų mokymo tikslais 2018 metais ir toliau dalyvaus apie 40 Lietuvos karių.

64
Tegai:
Ukraina, Lietuva, inauguracija, Vladimiras Zelenskis, Dalia Grybauskaitė
Dar šia tema
Šou Ukrainos politikoje ir Lietuvos pavyzdys
Grybauskaitė pasveikino išrinktąjį Ukrainos prezidentą
Laukia "Putino egzaminas": Lietuvos politikai įvertino Zelenskio pergalę
Linkevičius Kijeve pasveikino išrinktąjį Ukrainos prezidentą
Oro gynybos sistema NASAMS, archyvinė nuotrauka

Lietuvos kariuomenei perduota vidutinio nuotolio oro gynybos sistema NASAMS

(atnaujinta 18:03 2020.10.30)
Iki 2021 metų bus baigtas personalo rengimas ir pradėta ginkluotės integracija į bendrą NATO oro gynybos sistemą

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Lietuvos kariuomenei penktadienį buvo oficialiai perduota vidutinio nuotolio oro gynybos sistema NASAMS, praneša kariuomenės spaudos tarnyba.

Po sėkmingo sistemos testavimo tai patvirtinantį dokumentą Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro gynybos batalione spalio 30 dieną pasirašė Krašto apsaugos ministerijos ir NASAMS gamintojos Norvegijos kompanijos "Kongsberg" atstovai. Ši sistema į Lietuvos kariuomenės Oro gynybos batalioną iš Norvegijos buvo atgabenta šią vasarą.

Kaip pažymėjo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, su NASAMS kariomenė įsigijo sukomplektuotą ir integruotą vidutinio nuotolio oro gynybos pajėgumą, kurio trūko ir kurio iki šiol šalis neturėjo.

"Su šios sistemos atėjimu sustiprėjo Lietuvos oro erdvės gynyba, toliau yra stiprinamas atgrasymas. Apjungiant visus bendros gynybos sistemos komponentus į vieną visumą, mes galime pasiekti gerą rezultatą, kuris privers potencialius priešininkus permąstyti savo ketinimus, o mums tai suteiks daugiau saugumo bei veiksmų laisvės", — pabrėžia Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.

NASAMS — plačiausiai naudojama vidutinio nuotolio oro gynybos sistema NATO valstybėse. Lietuvos kariuomenės įsigyta sistema yra pati naujausia — trečiosios kartos NASAMS (NASAMS 3) naudotojos šiuo metu yra tik Lietuvos ir sistemos gamintojų — Norvegijos — kariuomenės.

Įsigytąją sistemą sudaro šie komponentai: ugnies valdymo centrai, raketsvaidžiai, ryšio įranga ir kt. Perkant šią sistemą modernizuota ir šiuo metu Lietuvos kariuomenėje naudojama artimojo nuotolio oro gynybos sistema RBS-70 — abi sistemos bus integruotos į bendrą Lietuvos oro gynybos skydą.

Planuojama, kad iki 2021 metų bus baigtas personalo rengimas ir pradėta ginkluotės integracija į vieningą NATO oro gynybos sistemą.

Daugelis ekspertų mano, kad Vakarų šalys naudojasi isterija dėl "Rusijos grėsmės" kaip priedanga įgyvendindamos savo planus, visų pirma siekdamos telkti NATO ginklus ir kontingentus prie Rusijos Federacijos sienų.

Rusijos vadovybė ne kartą pabrėžė, kad Maskva nesiruošia nieko pulti ir kad Vakarų karinio bloko šalys naudojasi kalbomis apie "galimą Rusijos agresiją" bei kursto antirusišką isteriją.

Tegai:
NATO, kariuomenė
Dar šia tema
Lietuvos kariai testuoja NASAMS sistemos komponentus
Lietuvą pasiekė oro gynybos sistemos NASAMS
Nausėda: NASAMS sistemos elementai Lietuvoje bus išbandyti rugsėjį
Studentai

Ekonomistas: Lukašenkos planus dėl užsienio diplomų bus sunku įgyvendinti

(atnaujinta 17:44 2020.10.30)
Kol kas Lukašenkos pasiūlytos priemonės atrodo techniškai sunkiai įgyvendinamos ir politiškai ginčytinos, mano ekspertas Nikolajus Meževičius

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Abipusis diplomų pripažinimas toli gražu nėra automatinis reiškinys šiuolaikinėje Europoje, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos Federacijos Baltijos šalių tyrimų asociacijos vadovas, ekonomikos mokslų daktaras, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorius Nikolajus Meževičius.

"Paprastai šalys labai ilgai užtrunka, kol pasiekia abipusį pripažinimą. <...> Mano nuomone, iš esmės kategoriškas atsisakymas pripažinti diplomus yra klaida. Labai pavojinga pakabinti spyną ant arklidės durų po to, kai iš jos jau pavogė arklius. Tas, kas vienaip ar kitaip nusiteikęs prieš valstybę, jis jau vis tiek taip nusiteikęs. Vargu ar diplomo nepripažinimas gali paveikti situaciją. <...> Kol kas siūlomos priemonės atrodo techniškai sunkiai įgyvendinamos ir politiškai ginčytinos", — sakė jis.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad nurodė vyriausybei artimiausiu metu imtis priemonių dėl užsienio universitetuose baltarusių gautų diplomų nepripažinimo.

Kalbėdamas apie tuos studentus, kurie nori išvykti studijuoti į užsienį, valstybės vadovas pareiškė, kad "jiems ten bus plaunamos smegenys", o tada "juos pakiš mums kaip penktąją koloną".

Tegai:
studentai, universitetai, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
LG: Baltarusijos sienos uždarymas nepaveikė geležinkelių transporto
Lietuvos pasieniečiai papasakojo, kas gali įvažiuoti į Baltarusiją
Ekspertas: Lukašenka elgiasi teisingai, stebėdamas pasienį su Lietuva
Eilės pasienyje

Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje susidarė kelių šimtų sunkvežimių eilė

(atnaujinta 14:35 2020.10.31)
Taip pat eilės susidaro Latvijos ir Lenkijos pasienyje. Ten susikaupė daugiau nei 120 sunkvežimių

VILNIUS, spalio 31 — Sputnik. Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje susidarė daugiau nei 460 sunkvežimių eilė, rodo Baltarusijos valstybės sienos komiteto duomenys.

14:00 valandos (13:00 Lietuvos laiku) duomenimis, daugiau nei 170 sunkvežimių laukia "Kamennyj Log" kontrolės punkte, daugiau nei 120 sunkvežimių — Kotlovkoje, daugiau nei 90 sunkvežimių — Privalkoje. Beniakonių kontrolės punkte — virš 80.

Prie sienos su Latvija taip pat susidarė eilės. Daugiau nei 80 sunkvežimių laukia "Urbanų" kontrolės punkte, daugiau nei 20 — "Grigorovščinoje".

Baltarusijos pasienyje su Lenkija ir Ukraina eilės nedidelės. Kozlovičiuose įvažiavimo laukia daugiau nei 20 vilkikų, o Novaja Gutos — tiek pat.

Dėl epidemiologinės situacijos kaimyninėse šalyse Baltarusija nuo ketvirtadienio laikinai apribojo keleto asmenų kategorijų iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Ukrainos patekimą į kontrolės punktus. Krovininiam transportui apribojimai netaikomi.

Tegai:
pasienis, Lietuva, Baltarusija
Dar šia tema
Dėl COVID-19 Baltarusija įvedė apribojimus pasienyje su Lietuva
Lietuvos URM įteikė protesto notą Baltarusijai dėl draudimo atvykti
Baltarusijos studentai įstrigo Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje