Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė

Grybauskaitė papasakojo apie planus pasibaigus prezidentės kadencijai

178
(atnaujinta 00:48 2019.05.19)
Kai kurie ekspertai ir politikai mano, kad pasibaigus Lietuvos prezidentės kadencijai Grybauskaitė gali pretenduoti į vieną iš vadovaujamų postų Europos Sąjungoje

VILNIUS, gegužės 19 — Sputnik. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad kol kas neturi planų, ką darys po jos kadencijos pabaigos. Apie tai praneša agentūra "Bloomberg".

Kai kurie ekspertai ir politikai mano, kad pasibaigus prezidentavimui, Grybauskaitė gali pretenduoti į vieną iš vadovaujamų postų Europos Sąjungoje. Gegužės pabaigoje Europos lyderiai susirinks Briuselyje aptarti galimus kandidatus į pagrindines pareigas, tarp jų Europos Komisijos ir Europos Tarybos, taip pat Europos centrinio banko vadovus.

"Aš neturiu planų laikotarpiui po prezidentavimo pabaigos. Dabar mano planuose užbaigti kadenciją ir perduoti reikalus", — cituoja Grybauskaitės žodžius "Bloomberg".

Tikimasi, kad galutinis sprendimas dėl kandidatų į postus Briuselyje bus priimtas ES vadovų aukščiausiojo lygio susitikime, kuris numatytas birželio 20–21 dienomis. Kaip anksčiau pareiškė Europos Parlamentas, kuris turi patvirtinti Europos Komisijos vadovų sprendimą, kandidatais į postus gali būti nominuoti tik tie politikai, kurie vadovavo partijų blokams gegužės rinkimuose į Europos Parlamentą.

Antrininkai atakuoja: Grybauskaitė trečią kartą laimėjo prezidento rinkimus >>

Grybauskaitės kandidatūra, kuri nepriklauso nė vienai politinei partijai Lietuvoje, gali būti svarstoma Europos Vadovų Tarybos vadovo pareigoms arba užsienio politikos vadovo postui, pažymima straipsnyje.

Anksčiau leidinys "Politico" paskelbė reitingą iš 14 moterų politikių, galinčių užimti pirmaujančias pozicijas Briuselyje. Į reitingą pateko ir dabartinė Lietuvos prezidentė. Reitingo lydere tapo eurokomisarė teisingumo klausimais Vera Jurova.

Antroji pretendentė į ES pareigas — buvusi Lenkijos ministrė pirmininkė ir dabartinė pavaduotoja Beata Šidlo, kuri pateikė paraišką į Europos Parlamento rinkimus kaip partijos "Teisė ir teisingumas" vadovė.

Grybauskaitė pagal tikimybę būti paskirta į aukštą postą ES, dalinasi trečiąja vieta su Prancūzijos prezidento partijos atstove Nathalie Loiseau ir Vokietijos teisingumo ministre Katharine Barley.

Prezidento rinkimai Lietuvos Respublikoje — 2019
© Sputnik /
Prezidento rinkimai Lietuvos Respublikoje — 2019
178
Tegai:
prezidento rinkimai, Europos Sąjunga, Lietuva, Dalia Grybauskaitė
Temos:
Lietuvos prezidento rinkimai 2019 (185)
Dar šia tema
Dabar oficialiai: į antrąjį prezidento rinkimų turą pateko Šimonytė ir Nausėda
Grybauskaitė dalyvaus Zelenskio inauguracijoje
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas

Lavrovas mano, kad "Sputnik" ir "RT" diskriminacija Europoje yra nepriimtina  

(atnaujinta 12:06 2020.09.18)
Tačiau kartu jis, kalbėdamas apie artėjančius JAV prezidento rinkimus, pažymėjo, kad Maskva yra pasirengusi bendradarbiauti su bet kuria JAV vyriausybe

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Maskva mano, kad "Sputnik" ir "RT" diskriminacija Europoje yra nepriimtina, pareiškimai, kad ši žiniasklaida yra propagandos įrankis, yra absurdiški, interviu RIA Novosti sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

"Žinoma, ši problema buvo aptarta [su kolegomis iš Prancūzijos — Sputnik]. Mūsų manymu, nepriimtina, kad tiek "Sputnik", tiek "RT", jų korespondentai yra atvirai diskriminuojami — tiek Prancūzijoje, tiek "Sputnik" Baltijos šalyse, tai taip pat yra gerai žinomas faktas. Tai, kad per pastaruosius metus, nuo 2017 metų, nei "RT", nei "Sputnik" nebuvo akredituoti Eliziejaus rūmuose, be abejo, gaila", — sakė ministras.

"Tačiau dar labiau stebina tai, kad šalia visų įsipareigojimų dėl laisvės, lygybės ir brolybės mes taip pat matome seserystę. Mūsų kolegos iš Prancūzijos pareiškia, kad nepakeis savo sprendimo, akreditacija nebus išduodama, nes "RT" ir "Sputnik", cituoju, "tai ne žiniasklaidos priemonės, o propagandos įrankis". Manau, kad nereikia komentuoti tokių etikečių absurdiškumo, nes RT ir "Sputnik" yra labai populiarūs vis daugiau šalių, auditorija auga", — pabrėžė Lavrovas.

Rusija pateikia šiuos klausimus ne tik prancūzams, reikalaudama, kad jie nustotų diskriminuoti Rusijoje registruotą žiniasklaidą, pridūrė ministras.

Tačiau kartu Lavrovas, kalbėdamas apie artėjančius JAV prezidento rinkimus, pažymėjo, kad Maskva yra pasirengusi bendradarbiauti su bet kuria JAV vyriausybe.

"Natūraliai dirbsime su bet kokia vyriausybe, kuri yra išrinkta bet kurioje šalyje, tai galioja ir JAV. Bet mes kalbėsimės su JAV visais jas dominančiais klausimais tik dėl lygybės, abipusės naudos ir interesų pusiausvyros ieškojimo. Kalbėtis su mumis ultimatumu yra beprasmiška, nenaudinga. Jei kas nors dar to nesuprato, tai yra netinkama politika", — sakė jis.

Pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos vadovo, netrukus vyks diskusijos tarp pagrindinių demokratų ir respublikonų partijų kandidatų į JAV prezidentus dėl "Rusijos kišimosi", nes tai tapo kliše, JAV vidaus reikalų srityje jau dabar užimančia vieną iš dominuojančių vietų.

Anksčiau JAV žvalgyba teigė, kad Rusija, Kinija ir Iranas kišasi į JAV rinkimus. Rusija kategoriškai neigia bet kokį kišimąsi. Lavrovas, kalbėdamas apie tariamą "Rusijos kišimąsi" į rinkimus skirtingose ​​šalyse, teigė, kad nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų.

JAV prezidento rinkimai vyks lapkričio 3 dieną. Dabartinis prezidentas Donaldas Trampas kandidatuos antrai kadencijai ir varžysis su demokratų kandidatu Džo Baidenu.

Pastaraisiais metais padėtis su Rusijos žiniasklaida Vakaruose tapo vis sudėtingesnė. 2016 metų lapkričio mėnesį Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje nurodė, kad reikia kovoti su Rusijos žiniasklaida, o "Sputnik" ir "RT" yra pagrindinės grėsmės. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, komentuodamas šios rezoliucijos priėmimą, pasveikino "RT" ir "Sputnik" žurnalistus už jų produktyvų darbą.

Kartu jis pažymėjo, kad šis dokumentas liudija akivaizdų idėjų apie demokratiją degradavimą Vakarų visuomenėje. Pasak Putino, jis tikisi sveiko proto triumfo ir kad realių Rusijos žiniasklaidos apribojimų nebus.

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik /
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Tegai:
Sputnik, RT, JAV, Rusija
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT
Dar šia tema
Ekspertas: reikia iškelti Baltijos šalių atsakomybės už karo metų nusikaltimus klausimą
Žiniasklaida pasakojo, kaip Rusija gali reaguoti į JAV branduolinių pajėgų modernizavimą
Linas Linkevčius, archyvinė nuotrauka

Linkevičius pavadino Lukašenkos reakciją "neadekvačia"

(atnaujinta 12:00 2020.09.18)
Anksčiau Baltarusijos lyderis paskelbė priverstinį "valstybės sienos uždarymą iš Vakarų — su Lietuva ir Lenkija", taip pat sustiprino sienos su Ukraina apsaugą

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Lietuva sureagavo į Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos pareiškimą dėl sienos uždarymo.

Anksčiau Baltarusijos lyderis paskelbė priverstinį "valstybės sienos uždarymą iš Vakarų — su Lietuva ir Lenkija", taip pat sustiprino sienos su Ukraina apsaugą.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigia, kad Lukašenkos pareiškimai yra "neadekvati reakcija".

"Tų pareiškimų būta ir iki šiol — apie krovinių nukreipimą į kitus uostus, paskui buvo korekcija, kad jeigu Rusija pasiūlys tokias pačias sąlygas ir panašiai. Tai aš manau dabar irgi reikėtų palūkėti, ką tai reiškia, ar tai reiškia sienų uždarymą kroviniams, ar žmonėms, ar dar kažką", — cituoja ministrą RIA Novosti.

Linkevičius pareiškė, kad tokius žingsnius reikėtų žengti pamatuotai ir atsakingai, nes tai gali atsisukti prieš šalį, kurios ekonomika yra "ant bankroto ribos".

Jis taip pat pakomentavo pareiškimus apie ginkluotųjų pajėgų perkėlimą prie Baltarusijos sienos.

"Buvo pareiškimų, kad pusė kariuomenės mesta saugoti Vakarų sieną, atrodytų, kad čia kažkas gresia, kažkas puls. Tai yra neadekvatus neadekvataus žmogaus reagavimas į situaciją", — sakė ministras.

Anksčiau Sputnik Lietuva rašė, kad Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje esantys postai veikia įprastu režimu.

Oficialus Baltarusijos valstybės sienos komiteto atstovas Antonas Byčkovskis RIA Novosti komentare teigė, kad Baltarusijos valstybės sienos apsauga vykdoma sustiprintos pasienio tarnybos ir sienos kontrolės režimu, naudojant taktinius rezervus.

Šaltinis Baltarusijos vyriausybinėse agentūrose, susipažinęs su situacija, agentūrai teigė, kad siena uždaryta "dėl neteisėtos veiklos ir galimo kėsinimosi į teritorinį vientisumą", o įstatymų besilaikantiems piliečiams jos kirtimo tvarka nesikeičia.

Padėtis Baltarusijoje

Didžiuliai opozicijos protestai prasidėjo visoje Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos Lukašenka laimėjo šeštą kartą — oficialiais CRK duomenimis, jis surinko 80,1 % balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Lietuva nuo pat protesto Baltarusijoje pradžios aktyviai dalyvauja kaimyninės valstybės reikaluose. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje ir suteikti Baltarusijos žmonėms galimybę ją susitvarkyti patiems. Kaip teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas keldama reikalavimus Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
Linas Linkevičius, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lukašenkos padėjėjas Lietuvos deputatus pavadino "beprincipiais veidmainiais"
Lukašenka paskelbė apie sienų su Lietuva ir Lenkija uždarymą
Kontrolės punktai Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje dirba be pokyčių
Knygos Forestas Gampas autorius Winstonas Groomas

JAV mirė knygos "Forestas Gampas" autorius Winstonas Groomas

(atnaujinta 12:54 2020.09.18)
Rašytojo garsiausio kūrinio pagrindu buvo nufilmuotas kultinis to paties pavadinimo filmas su pagrindinį vaidmenį atlikusiu Holivudo aktoriumi Tomu Hanksu

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Eidamas 78-uosius metus mirė knygos "Forestas Gampas" ("Forrest Gump") autorius Winstonas Groomas, apie tai savo Facebook paskyroje pranešė Amerikos Ferhopo miesto, kuriame gyveno Groomas, merė Karin Wilson.

"Su dideliu liūdesiu pranešu apie mūsų brangaus draugo Winstono Groomo mirtį. Ferhopo miestas šiandien prarado savo legendinį autorių", — parašė ji.

Kas tapo rašytojo mirties priežastimi, nepranešama. Žmonės iš viso pasaulio po Karin Wilson pranešimu komentaruose reiškia užuojautą.

Populiariausia Winstono Groomo knyga tapo romanas "Forestas Gampas", parašytas 1986 metais ir ekranizuotas 1994 metais. To paties pavadinimo filmas pelnė šešis Oskaro apdovanojimus, tris "Auksinio gaublio" apdovanojimus ir daugybę kitų apdovanojimų.

Knygoje pasakojama apie psichikos sutrikimų turintį jaunuolį, kuris pats perteikia savo gyvenimo istoriją. 1995 metais Groomas parašė knygos "Forestas Gampas" tęsinį — knygą "Gampas ir ko." (angl. "Gump and Co."), kurią taip pat buvo planuota ekranizuoti, tačiau bandymai tai padaryti buvo nesėkmingi. Be šios serijos, Groomas taip pat yra parašęs keletą negrožinių knygų.

Temos:
Metų netektys — 2020
Dar šia tema
Mirė kompozitorius Ennio Morricone
Mirė žymi kino ir teatro aktorė Gražina Balandytė
Mirė poetas Aleksas Dabulskis 
Eidamas 50 metus mirė hito "I Like to Move It" autorius