Balsavimas antrajame Lietuvos prezidento rinkimų ture, 2019 metų gegužės 26 diena

Lietuvos prezidento rinkimuose nėra balsuoti, pareiškė buvęs Kauno meras

139
(atnaujinta 16:11 2019.05.26)
Politikas pabrėžė, kad neketina palaikyti ką nors antrajame respublikos vadovo rinkimų ture ar Europos Parlamento rinkimuose, nes jam patinkantis kandidatas pasitraukė iš lenktynių pirmajame ture

VILNIUS, gegužės 26 — Sputnik. Buvęs Kauno meras Vytautas Šustauskas pareiškė, kad rinkimai Lietuvoje nuo 1990-ųjų metų neapsieina be falsifikavimo.

Su politiku pabendravo Sputnik Lietuva korespondentas Aleksejus Stefanovas.

Šustauskas pažymėjo, kad be falsifikavimo rinkimai Lietuvoje neapsieina. Pasak jo, niekas negali to įrodyti, nes klastojimo faktus tiria tie, kas juos ruošia.

"Falsifikavimas Lietuvoje vyksta nuo 1990-ųjų metų", — pabrėžė Šustauskas.

Buvęs meras pažymėjo, kad nebalsuos antrajame ture, nes jo remiamas kandidatas pasitraukė iš lenktynių.

"Aš nebalsavau už juos. Aš balsavau už Skvernelį. Šie du yra vienodi. Skvernelis, galbūt, prispaustų konservatorius, galbūt, kažkas pasikeistų. Nausėda ir Šimonytė ves tokią pačią politiką, kokia dešimt metų buvo Lietuvoje", — pareiškė Šustauskas.

Buvęs Kauno vadovas pabrėžė, kad įtempti santykiai su Rusija tik pakenks Lietuvai.

"Su kaimynais reikia draugauti, o ne žiūrėti kaip į priešus, nes tada taip ir gyvensime skurde. Daug žmonių išvažiavo ir dar išvažiuos. Reikia gyventi taikiai, draugiškai, prekiauti. Mes ekonominiu požiūriu gyventume geriau, jeigu draugautume su Baltarusija, Rusija, su lenkais, o taip kiek darbo vietų praradome, kai tapo įtempti santykiai su Rusija", — pažymėjo politikas.

Europos Parlamento rinkimuose Šustauskas taip pat nebalsuos, nes "ten nėra už ką balsuoti". Pasak jo, Lietuvos deputatai neturi jokio svorio Europos Parlamente ir eina ten tik užsidirbti pinigų.

"Niekas neklauso 11 parlamentarų, jie tik gauna gerus atlyginimus. Į Europos Parlamentą eina tik tie, kas nori didesnių pensijų. Niekas jų neklauso Europos Parlamente. Didžiosios šalys — Vokietija, Prancūzija, Italija — niekas neklauso jų balsų, jie prasėdėjo penkerius metus ir nė kartą nepasakė kalbos, nieko nepasiūlė, tik gauna pinigus — štai ir visas jų darbas", — pasakė Šustauskas.

Buvęs Kauno meras ne kartą pabrėžė, kad Lietuvos "nepriklausomybė" lėmė "milijonierių, į kurių kišenes pateko respublikos turtas" atsiradimą. Pasak jo, dabartinė valdžia ir sistema "nepasitraukia nuo lovio". Tačiau po prezidento rinkimų viskas galėtų pasikeisti, anksčiau manė Šustauskas.

Prezidento rinkimai Lietuvos Respublikoje — 2019
© Sputnik
Prezidento rinkimai Lietuvos Respublikoje — 2019
139
Tegai:
Lietuva, prezidento rinkimai, Ingrida Šimonytė, Gitanas Nausėda
Temos:
Lietuvos prezidento rinkimai 2019 (185)
Seimo rūmai

VRK skyrė pirmojo pusmečio finansavimą partijoms

(atnaujinta 00:11 2021.04.11)
Finansavimas partijoms paskirstomas pagal praėjusiuose rinkimuose gautą balsų skaičių

VILNIUS, balandžio 10 — Sputnik. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nusprendė iš valstybės biudžeto politinėms partijoms skirti 2 751 000 eurų, praneša VRK spaudos tarnyba.

2 751 000 eurų asignavimų politinėms partijoms paskirstyta pagal tai, kiek kuri partija gavo rinkėjų balsų per praėjusius Savivaldybių tarybų, Europos Parlamento ir Seimo rinkimus. Nustatyta, kad vieno rinkėjo balso 2021 m. I pusmečio finansinis koeficientas yra 0,59 euro centai. 

Iš viso 2021 m. valstybės biudžeto asignavimai politinėms partijoms sudaro 5 502 000 eurų. Tam, kad gautų valstybės biudžeto asignavimų, partija rinkimuose turi surinkti daugiau kaip 2 procentus visų rinkėjų balsų. 

2020 metų spalį vyko rinkimai į Lietuvos Seimą. "Valstiečiai" Lietuvos vyriausybei vadovavo nuo 2016 iki 2020 metų. Parlamento rinkimuose jie pralaimėjo konservatorių partijai. LVŽS Seime gavo tik 32 mandatus.

Tegai:
finansavimas, partijos
Lietuvos kariai su valstybės vėliava prie Seimo pastato

Ekspertas: kokį bepaimtum Lietuvos "nacionalinį didvyrį" rankos iki alkūnių kraujyje

(atnaujinta 00:18 2021.04.10)
Net didieji Lietuvos kunigaikščiai nėra tinkami tokių herojų vaidmeniui, nes juos sunku pavadinti "lietuviais" šiuolaikine šio žodžio prasme, mano ekspertas Nikolajus Meževičius

VILNIUS, balandžio 9 — Sputnik. Lietuvos Seimas, matyt, neturi ką veikti, todėl užsiima "nacionalinių didvyrių" paieška, taip interviu Sputnik Lietuva Rusijos Baltijos šalių tyrimų asociacijos prezidentas, ekonomikos mokslų daktaras Nikolajus Meževičius pakomentavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje iškilusią idėją sukurti lietuvišką kompiuterinį žaidimą apie "karį-didvyrį". 

Pasak Meževičiaus, "nacionalinių didvyrių" paieškose Lietuvos Seimo nariai susiduria su problemomis.

"Tas herojus, kas pasirašė įsakymus likviduoti žydų getus. Tas, kas nužudė savo tautiečius, nes jie nuėjo dirbti į kolūkį. Galbūt tai yra didvyris. Galbūt herojus yra tas, kas tarnavo Vokietijos pagalbinėse policijos formuotėse ir apiplėšė Didįjį Naugardą, — herojus. Galima pasiūlyti mažiausiai tris variantus", — pasakė ekspertas.

Jo manymu, Seimas Lietuvoje — grynai dekoratyvinis organas ir neišsprendžia jokių realių problemų, nes šalies biudžetas formuojamas Briuselyje.

"Lietuvos užsienio politika formuojama Vašingtone ir Monte. Bet kadangi Europos tradicija reikalauja kažkokio parlamento buvimo, tai mes stebime tokį parlamentą Lietuvos Respublikoje. Na, o kai nėra realių darbų, galima, pavyzdžiui, paieškoti herojų. Tiesa, yra problema — kokį herojų bepaimtum — rankos iki alkūnių kraujyje", — teigia Meževičius.

Anot jo, didvyriu galėtų tapti kas nors iš didžiųjų Lietuvos kunigaikščių, tačiau juos sunku pavadinti "lietuviais" dabartine šio žodžio prasme.

"O paprastai viduramžių didieji kunigaikščiai — tai labai įdomūs žmonės, tačiau jie ne visada tinka Lietuvos didvyrio vaidmeniui, nes didžiulis klausimas, ar jie yra lietuviai. Jie nėra lenkai, jie nėra lietuviai, jie nėra baltarusiai, jie nėra rusai. <...> Matome mechaniško šiuolaikinio valstybės ar tautos pavadinimo pritempimo senovės protėviams problemą. Šia prasme visi turi problemą, tik Lietuvoje ši problema yra akivaizdžiausia", — pareiškė ekspertas.

Trečiadienį, balandžio 8 dieną, NSGK vykusio posėdžio metu buvo iškeltas klausimas, kodėl ne visose šalies mokyklose yra pasirenkamas dalykas "Nacionalinis saugumas ir gynyba", kuris buvo įvestas dar 2017 metais. Tai turėjo būti švietimo programose tarp 9–11 klasių mokinių, tačiau šiuo metu yra tik 38 mokyklose. 

NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas šį klausimą pavadino "nepaprastai svarbiu", nes siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą, turi būti vykdoma įvairiapusė veikla. Posėdžio metu buvo pateiktas siūlymas sukurti kompiuterinį žaidimą. Konservatorių frakcijai Seime priklausantis Arvydas Pocius paragino ieškoti inovatyvių sprendimų. Pasak jo, vienas iš tokių sprendimų galėtų būti lietuviško kompiuterinio kovinio žaidimo sukūrimas, kuriame vaikai galėtų įsijausti į priešus nugalintį lietuvį "karžygį-herojų".

Baltijos šalių valdžia reguliariai kalba apie augančią "Rusijos grėsmę", sudaro gynybos sutartis su JAV ir ragina didinti NATO kariuomenės buvimą regione.

Tačiau Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija niekada nieko nepuls. Anot Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, aljansas puikiai supranta, kad tokių planų Maskva neturi, tačiau jis tiesiog naudojasi pretekstu, kad pavyktų dislokuoti daugiau įrangos ir batalionų prie Rusijos sienų.

Baltijos šalių valdžia reguliariai sudaro gynybos sutartis ir ragina didinti NATO pajėgas regione, tai pateisindama neva didėjančia "Rusijos grėsme".

Tegai:
Lietuva, didvyriai
Dar šia tema
Daugiau nėra apie ką kalbėti: Lietuvos ir Gruzijos ministrai aptarė Rusiją
Dažniau pakišant sąjungininkus. Lietuva pateko į JAV "unikalaus aktyvo" sąrašą
Ekspertas: Lietuva iššoka iš "demokratinių kelnių" dėl pinigų
Data

Kokia šiandien diena: balandžio 11-osios šventės

(atnaujinta 15:11 2021.04.10)
Balandžio 11 yra 101-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 264 dienos

Šiandien Saulė teka: 06:32 val., leidžiasi: 20:10 val., dienos ilgumas: 13.38 val.

Vardadienį švenčia Eigmantas, Eigminas, Vykintas, Leonas.

Šią dieną 1764 metais Rusija ir Prūsija pasirašė Peterburgo sutartį, davusią pradžią būsimiems Abiejų Tautų Respublikos padalijimams;

1990 – prisiekė pirmoji po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos Vyriausybė;

2006 – iš Seimo pirmininko pareigų slaptu balsavimu pašalintas Artūras Paulauskas.

1954 metais gimė Valentinas Masalskis, vienas garsiausių Lietuvos teatro ir kino aktorių, nuo 1992 m. – ir režisierių. Aktorius 1996 metais apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija.

1814 – Napoleonas Bonapartas ištremiamas į Elbos salą;

1984 – Tarybų Sąjungos vadovu tapo Konstantinas Černenka;

1984 – gimė pirmasis pasaulyje kūdikis, pradėtas iš užšaldyto embriono.

1755 gimė Džeimsas Parkinsonas (James Parkinson), britų gydytojas, aprašęs Parkinsono ligą;

1949 gimė Lee Sheriden, grupės Brotherhood of Man narys;
1971 gimė Oliver Riedel, vokiečių grupės Rammstein bosistas.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai