Lietuvos ambasada Maskvoje, archyvinė nuotrauka

Užsienio lietuviams nebūtina registruotis diplomatinėse atstovybėse

23
(atnaujinta 16:13 2019.05.26)
Visi užsienyje gyvenantys ar atostogaujantys lietuviai su savo asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu gali vykti balsuoti į artimiausią Lietuvos diplomatinę atstovybę iki 20 valandos Lietuvos laiku

VILNIUS, gegužės 26 — Sputnik. Balsuojant gegužės 26 dieną Lietuvos prezidento rinkimuose ir rinkimuose į Europos Parlamentą, šalies diplomatinėse atstovybėse registracija nėra būtina, informuoja Vyriausioji rinkimų komisija.

Prezidento rinkimų antrajame ture dalyvauja ekonomistas Gitanas Nausėda ir konservatorių partijos kandidatė, buvusi finansų ministrė, Seimo narė Ingrida Šimonytė. 

Rinkimuose į EP dalyvauja 16 partijų ir visuomeninių komitetų keliamų kandidatų sąrašų. Lietuva į EP renka 11 atstovų.

VRK informuoja, kad rinkėjams, norintiems balsuoti Lietuvos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, registracija nėra būtina, todėl visi norintieji balsuoti su savo asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu gali vykti balsuoti į artimiausią Lietuvos diplomatinę atstovybę iki 20 valandų Lietuvos laiku , todėl svarbu pasitikrinti tikslų balsavimo laiką savo šalyje.

Užsienyje gyvenantys ar atostogaujantys lietuviai, neužsiregistravę balsuoti paštu, gali balsuoti asmeniškai atvykę į Lietuvos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą su galiojančiu asmens dokumentu. 

 Rinkėjai užsienyje gali balsuoti 51 diplomatinėje atstovybėje ir konsulinėje įstaigoje, Pasaulio lietuvių centre Lemonte (Jungtinės Amerikos Valstijos) ir Lietuvos Respublikos garbės generaliniame konsulate Toronte (Kanada). Papildomos balsavimo vietos veiks Jungtinėje Karalystėje (balsavimas be ambasados Londone papildomai organizuojamas Rytų Londone, Kings Line ir Lidse), Norvegijoje Stavangeryje, Melburne Australijoje.

Rusijoje tai galima padaryti Lietuvos respublikos ambasadoje, Maskvoje, taip pat konsulatuose Kaliningrade, Sankt Peterburge ir Sovetske.

23
Tegai:
rinkimai, užsienyje gyvenantys lietuviai, užsienio lietuviai, lietuviai
Dar šia tema
Prezidento ir Europos Parlamento rinkimai prasidėjo — ką turi žinoti rinkėjai
VRK: gegužės 26-osios rinkimai prasidėjo sklandžiai
Lietuvos ir Lenkijos vėliavos, archyvinė nuotrauka

Nausėda vyks į Žalgirio mūšio metinių minėjimą Lenkijoje

(atnaujinta 22:17 2020.07.14)
Po oficialios mūšio minėjimo ceremonijos vyks Lietuvos ir Lenkijos valstybių vadovų dvišalis susitikimas

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Prezidentas Gitanas Nausėda vyks į 610-ųjų Žalgirio mūšio metinių minėjimą Lenkijoje, Griunvalde, rašoma Prezidentūros pranešime.

Šventinėje ceremonijoje, vyksiančioje istorinėje mūšio vietoje, šalies vadovas sakys sveikinamąją kalbą.

Pranešama, kad prie Griunvaldo paminklo prezidentai padės vainiką mūšio aukoms atminti, taip pat numatomas Lenkijai dovanojamo simbolinio paminklinio akmens atidengimas. Šis paminklas — Lietuvos dovana Lenkijai — skirtas Žalgirio mūšyje kovojusiems Lietuvos karžygiams ir bendrai Lietuvos ir Lenkijos tautų pergalei atminti.

Po oficialios mūšio minėjimo ceremonijos vyks Lietuvos ir Lenkijos valstybių vadovų dvišalis susitikimas. Planuojama aptarti regiono saugumo situaciją, transatlantinį bendradarbiavimą, bendrus infrastruktūros projektus elektros tinklų sinchronizacijos, transporto srityse.

Istorinėse Žalgirio mūšio minėjimo iškilmėse dalyvaus ir Lietuvos bei Lenkijos valstybių ministrai pirmininkai.

Tegai:
Lenkija, Gitanas Nausėda
Viktoras Pranckietis, archyvinė nuotrauka

Pranckietis: balsavimo internetu per Seimo rinkimus nebus

(atnaujinta 22:03 2020.07.14)
Anot Seimo pirmininko, surengti tokį balsavimą būtų neatsakinga, ypač, kai pasiruošimui reikia daugiau laiko

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pareiškė, kad per artėjančius Lietuvos Seimo rinkimus rinkėjai neturės galimybės balsuoti internetu, praneša TASS.

Jis tai pasakė po šio klausimo aptarimo su Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovybe.

Pranckietis aiškino, kad tokio balsavimo organizavimas būtų neatsakingas žingsnis, vien sistemai išbandyti prireiktų trijų mėnesių.

"Įsitikinau, kad tokio balsavimo nebus ir nereikėtų sukelti žmonėms nereikalingų lūkesčių ir nesakyti, kad tokie rinkimai turi būti", — sakė Seimo pirmininkas.

Seimo rinkimai Lietuvoje turėtų būti surengti šių metų spalio 11 dieną. kad patektų į Seimą, partijoms reikia įveikti penkių procentų barjerą, tačiau koalicijos sąrašui riba yra aukštesnė — septyni procentai.

Numatoma, kad bus prailgintas išankstinio balsavimo laikas, padaugės rinkimų apylinkių. Taip pat svarstoma balsavimo internetu iniciatyva. Šiuo metu ši tvarka patvirtinta tik užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams.

Tegai:
Viktoras Pranckietis, rinkimai, Seimas
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Seime pritarta siūlymui įteisinti balsavimą internetu
Vyriausybė pritarė balsavimo pakeitimams per rinkimus
Ministrų kabinetas pritaria internetiniam balsavimui
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Lietuva tarp ES antilyderių pagal mirčių keliuose skaičių

(atnaujinta 22:48 2020.07.14)
Viena iš avarijų priežasčių Rytų Europoje — prasta kelių būklė, be to, vairuotojai naudojasi senesniais automobiliais

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Remiantis Europos Komisijos 2017 metų duomenimis, milijonui Lietuvos gyventojų tenka 67 mirtini kelių eismo įvykiai.

Tai yra vienas aukščiausių rodiklių ES. Pagal eismo įvykių skaičių Lietuvos Respublika užima septintą vietą. Latvija su 70 avarijų rodikliu pateko į antilyderių penketuką, kaip ir Rumunija (99), Bulgarija (96), Kroatija (80) ir Lenkija (75).

Pagal situaciją keliuose Estija tapo saugiausia šalimi Baltijoje. Čia kyla 36 nelaimingi atsitikimai milijonui gyventojų.

Rečiausiai avarijos įvyksta Airijos (33), Nyderlandų (31), Danijos (30), Jungtinės Karalystės (28) ir Švedijos (25) keliuose. Į šį sąrašą pateko ir Jungtinė Karalystė, nes ataskaitoje pateikiami 2017 metų duomenys, tai yra, iki šalies pasitraukimo iš Europos Sąjungos.

Kaip rašo britų dienraštis "The Daily Mail", Europos automobilių gamintojų asociacijos pranešime teigiama, kad daug mirtinų avarijų įvyksta dėl vairuotojo išsiblaškymo.

Šiuo atžvilgiu automobilių gamintojai diegia įvairias sistemas, ribojančias automobilių greitį. Per ateinančius dvejus metus automobiliuose planuojama įrengti įspėjamąsias sistemas, stebinčias vairuotojo mieguistumą ir dėmesio kocentraciją, taip pat pažangias vairuotojo išsiblaškymo aptikimo sistemas ir kitas būtinas funkcijas. Greičio ribojimo sistemos bus privalomos naujiems Europos automobiliams nuo 2022 metų.

"Daily Mail" straipsnyje pažymima, kad Rytų Europa yra ES antilyderė pagal avarijų keliuose statistiką.

"Taip yra dėl įvairių veiksnių, įskaitant prastą kelių būklę ir senesnių transporto priemonių naudojimą su prastesnėmis saugumo technologijomis ir eksploatacinių savybių standartais", — rašoma laikraštyje.
Tegai:
ES, Lietuva
Dar šia tema
Kauno rajone į avariją pateko policijos pareigūno automobilis