Saulius Skvernelis

Balsavęs Skvernelis neatskleidė savo politinių planų

27
(atnaujinta 16:14 2019.05.26)
Ketinęs atsistatydinti dėl pralaimėjimo rinkimuose, Saulius Skvernelis balsavimo antrajame Lietuvos prezidento rinkimų ture metu pažymėjo, kad turi savo planų

VILNIUS, gegužės 26 — Sputnik. Sekmadienį, gegužės 26 dieną, balsavęs antrajame Lietuvos prezidento rinkimų ture ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pareiškė, kad iš naujojo prezidento tikisi "klestinčios Lietuvos", tačiau savo politinių planų komentuoti nepanorėjo.

Vaizdo įrašą su Skvernelio balsavimu paviešino portalas lrytas.lt.

Premjeras pažymėjo, kad savo planus pakomentuos vėliau. Anksčiau jis pareiškė, kad atsistatydins, jei nepateks į antrąjį prezidento rinkimų turą.

"Turiu savo planų. Kai bus momentas reikalingas, aš juos ir pakomentuosiu", — pareiškė premjeras.

Ministras pirmininkas pasakė, kad po prezidento rinkimų reikės laikytis Konstitucijos nuostatų dėl Vyriausybės įgaliojimų grąžinimo.  

"Vyriausybė, jei bus formuojama nauja, arba grąžins įgaliojimus, jei ji keisis, sudėtis, tai bus laikomasi griežtai Konstitucijos: yra prerogatyva ministro pirmininko, suderinus su prezidentu", — pareiškė Vyriausybės vadovas.

Sekmadienį, gegužės 26 dieną, Lietuvoje vyksta antrasis prezidento rinkimų turas. Dėl Lietuvos vadovo posto varžosi du kandidatai: nepriklausomas kandidatas, ekonomistas Gitanas Nausėda ir Seimo narė, konservatorių kandidatė Ingrida Šimonytė.

Pirmajame ture, kuris įvyko gegužės 12 dieną, daugiausia balsų surinko Šimonytė — ją palaikė 31,31 procento rinkėjų. Nausėda surinko 30,94 procento balsų. Ministras pirmininkas Skvernelis iš rinkimų kovos pasitraukė po pirmojo turo likęs trečias, jį parėmė 19,72 procento rinkėjų. Iš viso pirmajame ture dalyvavo devyni kandidatai.

Prezidento rinkimai Lietuvos Respublikoje — 2019
© Sputnik /
Prezidento rinkimai Lietuvos Respublikoje — 2019
27
Tegai:
prezidento rinkimai, Lietuva, Saulius Skvernelis
Temos:
Lietuvos prezidento rinkimai 2019 (185)
Dar šia tema
Antrojo turo poezija ir Europos Parlamento rinkimų proza
"Valstiečių" frakcija išreiškė pasitikėjimą rinkimuose pralaimėjusiam Skverneliui
Gvardija miršta, bet nepasiduoda: porinkiminis "valstiečių" planas-chuliganas
Rinkimų rezultatas — 2:1. Saulius Skvernelis dar nepralaimėjo
Paminklas Holokausto aukoms, archyvinė nuotrauka

Žydų bendruomenės atstovas: kitus metus Lietuva nori paskelbti "bandito ir žudiko garbei"

(atnaujinta 22:10 2020.07.06)
Buvęs vyriausiasis Lietuvos rabinas Kalevas Krelinas įžeidžiama ir juokinga kaimynyste pavadino faktą, kad šie metai buvo paskelbti Vilniaus Gaono metais, o kitus jie nori pavadinti "bandito ir žudiko vardu"

VILNIUS, liepos 6 — Sputnik. Lietuvos konservatorius Laurynas Kasčiūnas socialiniame tinkle Facebook piktinosi, kad Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky paprašė Seimo atšaukti sprendimą paskelbti 2021 metus vieno iš "miško brolių" vadų Juozo Lukšos-Daumanto metais. Jo nuomone, Kukliansky "bando mesti šešėlį jo atminimui".

Kasčiūnas pareikalavo, kad LŽB pirmininkė atsiprašytų dėl "už Lietuvos laisvę žuvusio partizanų didvyrio atminimo pažeminimo".

Lietuvoje "miško broliais" vadinamos nacionalistinės ginkluotosios grupės, kurios respublikoje veikė 1940–1950 metais. Manoma, kad Antrojo pasaulinio karo metais daugelis jų palaikė nacistinę Vokietiją ir dalyvavo naikinant žydų bendruomenę Lietuvoje. Jie taip pat dalyvavo žudant civilius ir komunistų partijos darbuotojus.

Interviu Sputnik Lietuva buvęs vyriausiasis Lietuvos rabinas Kalevas Krelinas įžeidžiama ir juokinga kaimynyste pavadino faktą, kad šie metai buvo paskelbti Vilniaus Gaono metais, o kitus jie nori pavadinti "bandito ir žudiko vardu".

"Aš negaliu suprasti, kas vyksta. Tai, kad šie metai buvo vadinami Vilniaus Gaono metais, o kiti metai bus vadinami bandito ir žudiko vardu, aš nežinau, ar tai atsitiktinumas. <...> Aš nepakankamai gerai žinau Lietuvos istoriją, bet, matyt, arba garsūs žydai gali ją šlovinti, arba savi, bet, regis, banditai, jei nėra kitų. Nors tikriausiai buvo daugiau nusipelniusių žmonių", — sakė jis.

Tegai:
Faina Kukliansky, Laurynas Kasčiūnas, žydai, Lietuva
Dar šia tema
VTEK: Faina Kukliansky tapo lobiste
Kukliansky atsakė į Šimo laišką su atsiprašymais už "nacistinį pasisveikinimą"
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Ekonomistas: Baltijos šalys turi rinktis išnykti ar normalizuoti santykius su Rusija

(atnaujinta 18:45 2020.07.06)
Dar prieš pandemiją Baltijos šalių ekonomika buvo labai silpna, o krizė labiausiai kenkia ne centrui, bet ES ekonomikos pakraščiams

VILNIUS, liepos 6 — Sputnik. Darbo jėgos išstūmimas į Europos darbo rinką sužlugdys Baltijos šalių ekonomiką, todėl vienintelis būdas jas išgelbėti nuo degradacijos — atkurti ryšius su savo rytiniu kaimynu, mano ekspertas Aleksejus Zubecas.

Latvija ir Lietuva tapo ES lyderėmis pagal nedarbą, rašo RuBaltic.ru ekspertas Aleksandras Nosovičius, cituodamas "Eurostato" statistikos agentūros duomenis. Šių šalių ekonominis nuosmukis yra ypač ryškus, atsižvelgiant į tai, kad Baltijos šalys nuo koronaviruso pandemijos nukentėjo daug mažiau nei Vakarų ir Pietų Europos šalys, pažymi jis.

Anot Nosovičiaus, tai rodo, kad dar prieš pandemiją Baltijos šalių ekonomika buvo labai silpna, o krizė, pagal ekonomikos teorijas, labiausiai kenkia ne centrui, o ES ekonomikos pakraščiams.

Interviu Sputnik Lietuva Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės Socialinių ir ekonominių tyrimų instituto direktorius Aleksejus Zubecas pažymėjo, kad Baltijos šalys turi rinktis — "išvyti" ekonomiškai aktyvius žmones dirbti į Europą ar užmegzti ryšius su Rusija. Be to, pirmasis atvejis gali sukelti ekonomikos žlugimą.

"Migracijos kelias, darbo jėgos išstūmimas į Europos darbo rinką yra kelias, kuris per artimiausius dešimt ar penkiolika metų gali privesti prie visų Baltijos šalių ekonomikų žlugimo. Po to šios šalys pereis prie Europos Sąjungos skiriamų subsidijų. ES paskirs šiek tiek pinigų pagrindinėms struktūroms paremti, tačiau ekonomika bus padauginta iš nulio, jei ten neliks ekonomiškai aktyvių gyventojų. Antrasis kelias — tai savo ekonomikos vystymas, tam reikia atkurti normalius santykius su Rusija, nes tiek Estija, tiek Latvija nėra reikalingos Europos Sąjungoje ekonominės plėtros prasme", — sakė jis.

Zubeсas pažymėjo, kad Rusija, skirtingai nei Europos šalys, turi ką pasiūlyti Baltijos šalims.

"Todėl vienintelis būdas išgelbėti ekonomiką nuo degradacijos yra atkurti santykius su Rusija. Jei Baltijos šalių vyriausybės teikia pirmenybę konfrontacijai su Rusija, tai reiškia, kad labai greitai šios valstybės ekonomiškai tiesiog išnyks iš pasaulio žemėlapio", — padarė išvadą jis.

Tegai:
Rusija, ekonomikos krizė, ekonomika, Baltijos šalys
Dar šia tema
Ekspertas: NATO galėjo nusilesti Turkijai dėl Baltijos gynybos plano
Polittechnologas: Baltijos šalys bijo, kad RT privers lietuvius ir latvius susimąstyti
Lietuvos URM Rusijai įteikė notą dėl naftos gavybos platformoje Baltijos jūroje
Koronaviruso testas

Mokslininkas priėjo prie netikėtų išvadų apie koronaviruso kilmę

(atnaujinta 22:42 2020.07.06)
Remdamasis viso pasaulio duomenimis, mokslininkas išreiškė įsitikinimą, kad virusas kurį laiką buvo įvairiose šalyse

VILNIUS, liepos 6 — Sputnik. SARS-CoV-2 koronavirusas buvo ramybės būsenos ilgai prieš protrūkį Uhane praėjusią žiemą ir pasireiškė, kai susidarė palankus natūralių veiksnių derinys. Tokią išvadą padarė Tomas Džefersonas (Tom Jefferson), vyresnysis bendradarbis iš Oksfordo įrodymais pagrįstos medicinos (CEBM) centro, praneša RIA Novosti.

Remdamasis viso pasaulio duomenimis, mokslininkas išreiškė įsitikinimą, kad virusas kurį laiką buvo įvairiose šalyse.

Ankstesni koronaviruso pėdsakai buvo rasti Barselonos nuotekų mėginiuose, kurie buvo surinkti 2019 metų kovo mėnesį — likus devyniems mėnesiams iki pirmųjų COVID-19 atvejų Kinijoje. Teigiami rezultatai gauti ištyrus ir praėjusių metų gruodį Turine ir Milane gautus mėginius.

"Aš manau, kad virusas jau buvo čia, o sakydamas "čia" turiu omenyje "visur". Visiškai įmanoma, kad turime reikalų su miegančiu virusu, kurį suaktyvino aplinkos sąlygos", — laikraštis "The Daily Telegraph" cituoja mokslininką.

Jis paminėjo koronavirusinės infekcijos pavyzdį kruiziniame laive, vykusiame iš Pietų Džordžijos į Buenos Aires.

"Aštuntą dieną, kai keleiviai perplaukė Vedelio jūrą, buvo užfiksuotas pirmasis atvejis. Ar virusas buvo paruoštame maiste ir suaktyvinamas jį atšildžius?" — stebėjosi mokslininkas.

Džefersonas pateikė analogiją su praėjusio amžiaus pradžios "ispanų" pandemija. Nuo 1918 iki 1920 metų nuo šio gripo mirė apie šimtas milijonų žmonių, o kas trečias Žemės gyventojas buvo užsikrėtęs. Visų pirma, mokslininkas atkreipė dėmesį į tai, kad apie 30 % Vakarų Samoa gyventojų mirė nuo "ispanų", nors jie neturėjo jokio kontakto su išoriniu pasauliu.

Pasak eksperto, tai galima paaiškinti tik tuo, kad viruso sukėlėjai neatsiranda iš niekur ir niekur nekeliauja.

"Jie visada yra čia ir kartais juos kažkas suaktyvina — galbūt gyventojų tankis ar aplinkos sąlygos. Ir tai turime išstudijuoti", — aiškino jis.

Jis pripažino, kad virusas gali plisti ne tik tarp žmonių ore esančiais lašeliais, bet ir per nuotekas.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 11,1 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 528 tūkst. žmonių.

Tegai:
koronavirusas, mokslininkas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lėktuvas su NATO kariuomene Latvijos nepasiekė dėl COVID-19 grėsmės
PSO nutraukė trijų vaistų nuo koronaviruso tyrimus
Lietuvoje namų ūkių indėliai auga sparčiau nei skolinimasis