Валдас Адамкус и Гитанас Науседа

Buvęs šalies vadovas Valdas Adamkus balsavo rinkimuose

79
(atnaujinta 16:17 2019.05.26)
Adamkus teigė, kad naujajam prezidentui svarbiausi prioritetai turėtų būti užsienio politika, Lietuvos saugumas bei žmonių gerovė

VILNIUS, gegužės 26 — Sputnik. Sekmadienį priešpiet prezidento ir EP rinkimuose balsavo kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, vaizdo įrašą su Adamkaus balsavimu paviešino portalas lrytas.lt.

Pasak Adamkaus, prezidentui svarbiausi prioritetai turi būti tarptautinis bendradarbiavimas, Lietuvos saugumas bei žmonių gerovė.

"Mano apsisprendimas yra visiems žinomas, ir aš noriu padėkoti kandidatams, kurie savo debatų kelių pakėlė Lietuvą į Vakarų Europos kultūros lygį, tikrai paliesdami Lietuvos problemas, išsakydami savo viziją Lietuvos ateičiai", — sakė Adamkus.

Buvęs šalies vadovas taip pat palinkėjo būsimajam prezidentui "išpildyti Lietuvos tautos lūkesčius ir iškelti Lietuvą į tarptautinį lygį".

Kalbėdamas apie šalies užsienio politiką, Adamkus pažymėjo, kad, jo nuomone, ji nesikeis.

"Mano atrodo, Lietuvos užsienio politika yra aiški, ir jos kryptis nesikeis. Pirmoji sąlyga — Lietuvos saugumas ir tarptautinis bendradarbiavimas Europos ir pasaulio lygiu", — teigė jis.

Antrasis prezidento rinkimų turas Lietuvoje vyksta sekmadienį, gegužės 26 dieną. Dėl Lietuvos vadovo posto varžosi du kandidatai: nepriklausomas kandidatas, ekonomistas 55-erių metų Gitanas Nausėda ir Seimo narė, konservatorių kandidatė 45-erių metų Ingrida Šimonytė.

Rinkimuose į EP dalyvauja 16 partijų ir visuomeninių komitetų keliamų kandidatų sąrašų. Lietuva į EP renka 11 atstovų.

Lietuvoje sekmadienį dirba apie du tūkstančius rinkimų apylinkių. Jos dirbs nuo 07:00 iki 20:00 valandos.

Prezidento rinkimai Lietuvos Respublikoje — 2019
© Sputnik /
Prezidento rinkimai Lietuvos Respublikoje — 2019
79
Temos:
Lietuvos prezidento rinkimai 2019 (185)
Dar šia tema
VRK: gegužės 26-osios rinkimai prasidėjo sklandžiai
Skvernelis balsavo antrajame Lietuvos prezidento rinkimų ture
Užsienio lietuviams nebūtina registruotis diplomatinėse atstovybėse
Prezidento rinkimų antrajame ture lietuviai balsuoja šiek tiek pasyviau
Balsavęs Skvernelis neatskleidė savo politinių planų
Kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja

Tichanovskajai reikia duoti laiko, sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras

(atnaujinta 13:21 2020.08.13)
Pasak ministro, moteris atsidūrė sunkioje padėtyje, nes ant jos pečių nukrito krūvis, kuriam ji galbūt nebuvo pasirengusi

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Kandidatei į Baltarusijos prezidentus Svetlanai Tichanovskajai reikia šiek tiek laiko, kad ji galėtų apsispręsti dėl tolimesnių veiksmų, sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

"Duokim laiko, žmogus tikrai patyrė stresą, spaudimą. <...> Ateis laikas ir ji pati pasakys kokie jos planai", — cituoja "TASS" ministrą.

Anot Linkevičiaus, kandidatė į prezidentus atsidūrė sunkioje padėtyje, todėl jai reikia laiko. Jis priminė, kad Tichanovskaja nebuvo politikė, kaip pati kalbėjo, ir nebuvo pasirengusi krūviui, kuris nukrito ant jos pečių.

Anot jo, jos veikla parodė, kad Baltarusijoje turėtų būti formuojama pilietinė visuomenė.

Ministras taip pat pažymėjo, kad kandidatė į prezidentus yra dviejų savaičių saviizoliacijoje, kuri yra privaloma tiems, kurie atvyko į Lietuvą iš Baltarusijos. Jai nėra taikomos išimtys.

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Remiantis preliminariais CRK paskelbtais rezultatais, dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka gavo 80,08 proc. balsų, Svetlana Tichanovskaja — antroje vietoje su 10,09 proc. rinkėjų balsų.

Po preliminarių rezultatų paskelbimo sekmadienio vakarą respublikoje prasidėjo protesto akcijos, kurios tęsėsi ir kitomis dienomis. Padėtis stabilizuota.

Tichanovskaja į Lietuvą atvyko antradienį. Vėliau tą pačią dieną pasirodė jos vaizdo žinutė, kurioje ji pranešė, kad išvyko pas vaikus. Vėliau pasirodė antras vaizdo įrašas, kuriame moteris prašo savo bendražygių neiti protestuoti ir laikytis įstatymų.

Lietuvos valdžia sako, kad moteris saugi. Vakare su ja telefonu kalbėjo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Jis sakė, kad prireikus Vilnius yra pasirengęs suteikti Tichanovskajai politinį prieglobstį.

Tegai:
prezidento rinkimai, Lietuva, Baltarusija, Svetlana Tichanovskaja, Linas Linkevičius
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Putinas su Makronu aptarė situaciją Baltarusijoje
Ekspertas: Lietuva gali tapti pagrindiniu Baltarusijos opozicijos centru
Maskva, archyvinė nuotrauka

EP narys Lenkijos teigė, kad sankcijas įvykius Baltarusijoje reikia taikyti Rusijai

(atnaujinta 12:09 2020.08.13)
ES, kalbant apie tai, kas vyksta Baltarusijoje, buvo išsakyta nuomonė apie galimybę svarstyti sankcijas Minskui

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Rusijai turėtų būti taikomos sankcijos už įvykius Baltarusijoje, kur protestai tęsėsi keletą dienų po prezidento rinkimų, sako Jacekas Sariušas–Volskis, Europos Parlamento narys iš Lenkijos.

ES, kalbant apie tai, kas vyksta Baltarusijoje, buvo išsakyta nuomonė apie galimybę svarstyti sankcijas Minskui.

"Tai, ką ES galėtų padaryti, ką galėtų pasiūlyti Lenkija, yra nukreipti sankcijas ne prieš Baltarusiją, o prieš Rusiją. Kadangi tai yra kaip bausmė kardu, o ne ranka. Jei Rusijos intervencija ar net aneksija bus neutralizuota, manau, kad baltarusiai patys susitvarkys su demokratijos kūrimu", — sakė Lenkijos radijo eteryje Sariušas–Volskis.

Rusijoje ne kartą buvo sakoma, kad Vakaruose tapo madinga kaltinti Rusijos Federaciją dėl visų problemų, ir jie tai pavadino "rusofobijos manija". Rusijos Federacija ne kartą yra pareiškusi, kad ji tikisi abipusiai naudingų Rusijos ir Baltarusijos santykių plėtojimo visose srityse, gilesnio bendradarbiavimo Sąjungos valstybėje rėmuose ir integracijos procesų kūrimo.

Protestai Minske
© Sputnik / Виктор Толочко

Europarlamentaras apgailestavo dėl nepakankamai griežtos Europos Sąjungos reakcijos į įvykius Baltarusijoje.

"Požiūris į tai, kas daroma Baltarusijoje, būtų visiškai kitoks, jei ne dėl to, kad šiandien tie, kurie turi valdžią Europos Sąjungoje, santykius ir verslą su Rusija kelia aukščiau už demokratinių judėjimų Baltarusijoje palaikymą, tam tikra prasme pripažindami, kad tai yra Rusijos įtakos teritorija", — teigė parlamentaras.

Jo nuomone, Europos Sąjungos reakcija į įvykius Baltarusijoje yra "nepakankama, tam tikra prasme gėdinga ir neryžtinga".

Lenkijos krašto apsaugos ministras Mariušas Blaščakas sutinka su Sariušu Volskiu. Jis norėtų, kad įvykiai Baltarusijoje paskatintų Vokietiją persvarstyti savo požiūrį į dujotiekio "Nord Stream-2" statybą.

"Tikiuosi, kad galbūt tai bus dar vienas elementas, kuris privers kai kurias ES ir NATO šalis pakeisti, pavyzdžiui, jų požiūrį į "Nord Stream", tai yra, į šią politinę Rusijos ir Vokietijos įmonę", — teigė Blaščakas.

"Tikiuosi, kad jie dar kartą pagalvos, ypač Vokietija, kad verslas su Rusija neatitinka laisvojo pasaulio interesų", — pridūrė jis.

Rusijos Federacija ir Vokietija ne kartą pareiškė, kad dujotiekio "Nord Stream-2" projektas yra komercinis ir naudingas Vokietijai.

Masiniai protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka — CRK duomenimis, jis surinko 80,08% balsų.

Nuo sekmadienio buvo tęsiami neleistini veiksmai, tačiau saugumo pajėgos juos griežtai slopina. Teisėsaugos pareigūnai prieš protestuotojus naudoja ašarines dujas, vandens patrankas, svaiginančias granatas, gumines kulkas. Kaip pranešė respublikos vidaus reikalų ministerija, riaušių metu žuvo vienas žmogus, jis teisėsaugos pareigūnų link bandė mesti nenustatytą sprogstamąjį įtaisą.

Tegai:
sankcijos, Rusija, Baltarusija, Lenkija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Ekspertas: Baltarusijai negresia sankcijos JT saugumo tarybos lygyje
Seime nuspręsta nepripažinti Baltarusijos prezidento legitimiu
Ekspertas: Lietuva gali tapti pagrindiniu Baltarusijos opozicijos centru
JAV sekretorius Maikas Pompėjas

Pompėjas neatmetė sankcijų Baltarusijai įvedimo  

(atnaujinta 13:25 2020.08.13)
Anksčiau Baltarusija pradėjo diversifikuoti naftos tiekėjus dėl periodinių kainų skirtumų su pagrindine ir tradicine tiekėja — Rusija

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. JAV valstybės sekretorius Maikas Pompėjas neatmetė sankcijų Baltarusijai įvedimo galimybės praneša RIA Novosti.

Interviu, kurio tekstą išplatino Valstybės departamentas, Pompėjas buvo paklaustas, ar Minskui bus įvestos sankcijos, ar sustabdytas naftos tiekimas.

"Esu tikras, kad apsvarstysime visus šiuos dalykus. Tačiau kriterijai yra svarbūs. Ką, mūsų manymu, galime padaryti ne tik vienašališkai, kaip JAV, bet ir daugiašaliu formatu, kad pasiektume gerą rezultatą Baltarusijos žmonėms — nepaisant to, ar tai bus sankcijos, ar sprendimai dėl produktų [naftos produktų — Sputnik] tiekimo. Šie dalykai dar nenustatyti", — sakė jis.

Anksčiau Baltarusija pradėjo diversifikuoti naftos tiekėjus dėl periodinių kainų skirtumų su pagrindine ir tradicine tiekėja — Rusija. Dabar Minskas ir toliau perka dujas iš Rusijos Federacijos per "Družba" naftotiekį ir geležinkeliu, tačiau bendradarbiauja ir su alternatyviais tiekėjais. Visų pirma nafta tiekiama jūra per Klaipėdos ir Odesos uostus.

Tegai:
nafta, sankcijos, Baltarusija, JAV
Dar šia tema
Rusijos URM įvertino situaciją dėl "Nord Stream-2"  
Vakarai nerimauja dėl "Putino bandomųjų jūrų kiaulyčių"