Petras Gražulis

Gražulis pavadino Nausėdą viltimi Lietuvai

87
(atnaujinta 12:51 2019.05.27)
Be to, parlamentaras Petras Gražulis pasakė, kad daugelis jo pažįstamų, norėjusių balsuoti už Ingridą Šimonytę, pakeitė savo sprendimą

VILNIUS, gegužės 26 — Sputnik. Seimo narys iš partijos "Tvarka ir teisingumas" Petras Gražulis pareiškė, kad Lietuvos prezidento rinkimuose jis parėmė Gitaną Nausėdą, nes su yra vilties, kad jis vykdys savarankišką politiką, kuri skiriasi nuo konservatorių.

Su politiku pabendravo Sputnik Lietuva korespondentas Aleksejus Stefanovas.

"Žinoma, yra viltis, kad jis bus savarankiškas, nepriklausys šiam konservatorių klanui. Grybauskaitė taip pat buvo jų kandidatė į prezidentus, ir gyvenome pagal tokias taisykles "saviems — viskas, o svetimiems — įstatymas". Įstatymai tokie priimti, kad už kiekvieną žingsnį baudžiamoji byla gali būti iškelta, ir politinių oponentų persekiojimas ir taip toliau. Daugelis tai mato. Mato šią neteisybę. Dabar visa spauda, žiniasklaida vienose rankose. Manau, kad viskas bus truputį kitaip, gyvensime su viltimi, jei bus išrinktas Nausėda", — pasakė Gražulis.

Kaip vieną iš savo pasirinkimo priežasčių Gražulis pavadino tai, kad Nausėda laikosi tradicinių pažiūrų, ypač šeimos atžvilgiu. Jis taip pat pabrėžė, kad daugelis jo pažįstamų, kurie anksčiau galvojo balsuoti už konservatorių kandidatę Ingridą Šimonytę, pakeitė savo nuomonę.

"Rinkimai, žinoma, yra slapti, kas yra žmonių galvoje, aš nežinau, bet visi mano pažįstamieji, tie, kurie anksčiau galvojo balsuoti už Šimonytę, net žinau daug kunigų, — jie visi dabar balsuos už Nausėdą", — sakė politikas.

Kalbėdamas apie Lietuvos ir Rusijos santykius, Gražulis pareiškė, kad visų pirma savo politinį kelią turi pakeisti Maskva. Deputatas kategoriškai pasisakė apie tai, kad "Rusija turi tapti demokratine šalimi, turi tapti Europos Sąjungos ir NATO nare", tačiau dabar oficialus Vilnius turi būti solidarus su kitomis Europos šalimis ir nepalaikyti Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimo.

Europos Parlamento rinkimai

Pasak Gražulio, Europos Parlamento rinkimai neturi jokios įtakos gyvenimui Lietuvoje. Jis mano, kad Lietuvos delegacija yra per maža, o europarlamentarai iš Lietuvos, net jei ir galvoja apie savo šalį, tai nieko negali padaryti dėl jos.

"Gal, jie ir galvoja apie Lietuvą, tačiau nieko negali jai padaryti. Ką gali padaryti visa Lietuvos delegacija Europos Parlamente — nieko", — pasakė deputatas.

Jis papasakojo, kad Lietuvos deputatai Europos Parlamente priklauso skirtingoms frakcijoms ir remia tas linijas, kurias jie įvykdo.

"Mes priklausome Europos Sąjungai, turime ginti kažkokias vertybes, bet matome, kaip priimami kažkokie įstatymai. [Net jei] sprendimai vienai tautai, tai priimami [jie] visoms tautoms. Tarkime, Rusija parlamente nepriima įstatymo vienam asmeniui, Lietuva taip pat nepriima. Taip ir Europos Parlamentas priima sprendimus visoms šalims", — padarė išvadas politikas.

Lygindamas Lietuvos gyvenimą Europos Sąjungoje ir Tarybų Sąjungoje, Gražulis pabrėžė, kad tai didelis skirtumas. Tačiau jis negatyviai reagavo į 15-ųjų respublikos buvimo ES metinių minėjimą, pažymėjęs, kad tai primena sovietmetį, kai buvo švenčiamas "penkmečio planas" ir buvo pasakojama, kaip "visko daug jie padarė".

Sekmadienį Lietuvoje vyksta antrasis prezidento rinkimų turas ir Europos Parlamento rinkimai. Naujausiais duomenimis, rinkėjų aktyvumas siekia 30,6 procento.

Prezidento rinkimai Lietuvos Respublikoje — 2019
© Sputnik /
Prezidento rinkimai Lietuvos Respublikoje — 2019
87
Tegai:
prezidento rinkimai, Lietuva, Gitanas Nausėda
Temos:
Lietuvos prezidento rinkimai 2019 (185)
Dar šia tema
Kandidatai į Lietuvos prezidentus pasisakė apie santykius su Rusija
Prezidento rinkimų antrajame ture lietuviai balsuoja šiek tiek pasyviau
Buvęs šalies vadovas Valdas Adamkus balsavo rinkimuose
Antrasis Lietuvos prezidento rinkimų turas. Tiesioginė transliacija
Astravo AE, archyvinė nuotrauka

Lietuvos pozicija dėl Astravo AE nekinta: stiprinamas pasirengimas "galimoms grėsmėms"

(atnaujinta 20:04 2020.08.06)
Šiandien vykusiame posėdyje pristatytas Baltarusijos AE situacijos ir "keliamų grėsmių vertinimas esant blogiausiam galimam avarijos šioje elektrinėje scenarijui"

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Šiandien Vyriausybės kanceliarijoje įvyko Jungtinės grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupės posėdis, rašoma Vyriausybės pranešime.

Jame pristatytas atnaujintas grėsmių nacionaliniam saugumui, galinčių sukelti didelį pavojų ir žalą žmonėms ir aplinkai, valdymo koordinavimo modelis.

Institucijos posėdyje pristatė Baltarusijos AE situacijos ir "keliamų grėsmių vertinimą esant blogiausiam galimam avarijos šioje elektrinėje scenarijui". Aptartos Lietuvos pastangos tarptautinėje erdvėje, siekiant bendrų ES sprendimų, taip pat palaikymo dėl nesaugaus branduolinio objekto prie Lietuvos valstybės sienos neeksploatavimo ir tarptautinių konvencijų bei kituose daugiašaliuose formatuose dėl Baltarusijos padarytų pažeidimų konstatavimo ir trūkumų ištaisymo.

Taip pat diskutuota apie priemones, kurios būtinos siekiant efektyviau rengtis reaguoti į galimas branduolines ar radiologines avarijas.

"Lietuvos pozicija Baltarusijos AE klausimu lieka nepakitusi. Matydami, kad Baltarusija neatsižvelgia į Lietuvos ir tarptautinių ekspertų raginimą neeksploatuoti nesaugios elektrinės, stipriname nuoseklų valstybės institucijų pasirengimą galimoms grėsmėms. Svarbu pažymėti, kad jau šiandien savivaldybės yra aprūpintos stabiliojo jodo preparatais. Savivaldybės turėtų užtikrinti, kad jodo tabletės prireikus pasiektų gyventojus. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas savivaldybių ir valstybės institucijų bei įstaigų pasirengimui, priemonių telkimui ir infrastruktūros parengimui, gyventojų informavimui ir perspėjimui", – pažymėjo Vyriausybės kanclerio pavaduotojas Alminas Mačiulis.

Jungtinė grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupė pasitelks infrastruktūros ir logistikos, radiacinės saugos ekspertų, visuomenės saugumo, strateginės komunikacijos ir savivaldybių klausimų darbo grupes. Jos koordinuos ir spręs klausimus, "susijusius su grėsmėmis nacionaliniam saugumui, visuomenės sveikatai ir aplinkai, kurias lemia nesaugios branduolinės energetikos plėtojimas šalia Lietuvos valstybės sienos".

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam energetiniam blokui. 

Nuo pat projekto gyvavimo pradžios Lietuva pasisako kategoriškai prieš jį, kaltindama Minską dėl "nesaugios statybos" ir pareikšdama, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" Lietuvai. Nepaisant to, kad branduolinis objektas išlaikė visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus.

Lietuvos valdžia ragina visas ES šalis atsisakyti energijos pirkimo iš BelAE, o Briuselį ir JAV — užkirsti kelią atominės elektrinės eksploatacijai. Taip pat arčiausiai Lietuvos stoties esančių regionų gyventojams dalijamos jodo tabletės "avarijos" atvejui.

Tegai:
Lietuva, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Minskas papasakojo apie Astravo AE paleidimo planus
Žiniasklaida: Astravo AE kelia nesantaiką tarp Baltijos šalių
Lietuva prašo JAV dalyvauti sprendžiant Astravo AE klausimą
Президент Литвы Гитанас Науседа во время посещения подразделений Службы охраны государственной границы

Nausėda: VSAT yra parengusi veiksmų planą branduolinės avarijos atveju

(atnaujinta 16:46 2020.08.06)
Ketvirtadienį valstybės vadovas apsilankė prie sienos su Baltarusija esančioje VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių užkardoje

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį dalyvavo pasieniečių sraigtasparnio išlydėjimo į tarptautinę operaciją ceremonijoje, vyko prie sienos su Baltarusija bei lankėsi Pasieniečių mokykloje Medininkuose. Apie tai praneša prezidento spaudos tarnyba.

Президент Литвы Гитанас Науседа во время посещения подразделений Службы охраны государственной границы
Prezidentas Gitanas Nausėda VSAT Aviacijos bazėje Paluknyje

Prezidentas VSAT Aviacijos bazėje Paluknyje išlydėjo pasieniečių įgulą, išskridusią į Graikiją sraigtasparniu "Eurocopter 135".

"Mūsų pareigūnų profesionaliai vykdomas valstybės sienos saugojimas ir aktyvus dalyvavimas tarptautinėse misijose yra geriausias įrodymas to, kad Lietuva tapo tvirta, patikima partnere, kurios patirtis prisideda ir prie mūsų sąjungininkų saugumo“, – sakė šalies vadovas, pabrėžęs, kad VSAT pareigūnai tarptautinėse operacijose dalyvauja jau nuo 2008 metų.

Viduržemio jūros regione organizuojamoje operacijoje "Poseidon 2020 Jūra" Lietuvos pareigūnai dalyvaus 3 mėnesius. Jie fiksuos neteisėto sienos kirtimo, nelegalios migracijos, teršimo incidentų, nelegalios žvejybos atvejus, vykdys paieškas ir gelbėjimo darbus, stebės įtartinus laivus. Operaciją organizuoja Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra "Frontex".

Vėliau valstybės vadovas apsilankė prie sienos su Baltarusija esančioje VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių užkardoje. Čia Prezidentui buvo pristatyta VSAT naudojama sienos vaizdo stebėjimo sistema, pademonstruotos jos praktinės galimybės, pristatyta turima pareigūnų ekipuotė bei kitos techninės priemonės. 

Prezidentas kartu su VSAT vadu generolu Rustamu Liubajevu nuvyko iki Valstybės sienos su Baltarusija.

Президент Литвы Гитанас Науседа во время посещения подразделений Службы охраны государственной границы
Prezidentas Gitanas Nausėda VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių užkardoje

"Gavau patvirtinimą, kad VSAT yra parengusi veiksmų planą branduolinės ar radiologinės avarijos atveju, kuris būtų aktyvuotas gavus informacijos apie galimą grėsmę. Šiame plane numatyta radiacinės žvalgybos iš oro tvarka", – pabrėžė Nausėda.

Pasak šalies vadovo, valstybės sienos su Rusija ir Baltarusija apsauga pasitelkiant šiuolaikines išmaniąsias technologijas yra teisingas sprendimas, padedantis efektyviai užkardyti neteisėtas veikas šalies pasienyje. "Būtina ir toliau kryptingai diegti sienos stebėjimo įrangą jautriausiose vietovėse, tinkamai ją naudoti ir laiku užtikrinti jos atnaujinimą", – sakė prezidentas.

Prezidentas ketvirtadienį taip pat apsilankė Vilniaus rajono Medininkų kaime įsikūrusioje Pasieniečių mokykloje ir muziejuje. Čia jam pristatyta VSAT veikla, svarbiausios funkcijos, statistinė informacija, papasakota apie pirminės grandies pasieniečių rengimą, kvalifikacijos tobulinimo renginius. Šalies vadovas bendravo su pareigūnais, vaišinosi pasienietiška koše.

Президент Литвы Гитанас Науседа во время посещения подразделений Службы охраны государственной границы
Prezidentas Gitanas Nausėda VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių užkardoje

"Mūsų visų bendras tikslas yra vienas – kad Lietuva būtų saugesnė, stipresnė ir pasiruošusi atremti bet kokio pobūdžio iššūkius", – sakė Prezidentas per susitikimą su VSAT pareigūnais, pabrėžęs, kad pirmiausia dėl jų profesionalaus darbo Lietuva vis sėkmingiau kovoja su nelegalia migracija bei kontrabanda.

Šalies vadovas kaip padėkos ir pagarbos ženklą pasieniečiams įteikė Lietuvos istorinę vėliavą.

Dar šia tema
Baltarusijos Energetikos ministerija pranešė, kada prasidės fizinis BelAE paleidimas
Bus tikrinamas savivaldybių pasirengimas branduolinėms avarijoms
Rugpjūčio 7-ąją prasidės branduolinio kuro krovimas į pirmąjį BelAE energetinį bloką
Žvakė

Mergina grįžo namo praėjus savaitei po jos "laidotuvių"  

(atnaujinta 17:17 2020.08.06)
Incidentas įvyko Utar Pradešo valstijoje, kur liepos 27 dieną teisėsaugos pareigūnai rado supakuotą moters lavoną

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Indijoje mergina kreipėsi į policiją praėjus šešioms dienoms po laidotuvių ceremonijos, pranešė "The Times of India".

Incidentas įvyko Utar Pradešo valstijoje, kur liepos 27 dieną teisėsaugos pareigūnai rado supakuotą moters lavoną. Šeima patvirtino, kad tai jų 24 metų dukros kūnas. Tyrėjai apkaltino žmogžudyste merginos vyrą ir tėvus, kurie ją nuolat mušė.

Tuomet šeima surengė laidojimo ceremoniją. Tačiau beveik po savaitės mergina pati atėjo į policijos nuovadą ir pasakė, kad visą šį laiką praleido kaimyniniame mieste, kur anksčiau dirbo. Apie savo išvykimą ji niekam nesakė.

Po to kaltinimai jiems buvo panaikinti.

Tegai:
mirtis, Indija
Dar šia tema
ULAC vadovas įvardijo pagrindines koronaviruso plitimo Lietuvoje problemas
"Muzika viešose erdvėse daro magiją": Jurgis DID surengė "Public Space Quickie"