Lietuvos prezidento rinkimai

Seimo deputatas papasakojo, kuo panašūs kandidatai į Lietuvos prezidentus

42
(atnaujinta 12:50 2019.05.27)
Partijos "Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga" narys Jaroslavas Narkevičius papasakojo Sputnik Lietuva apie rinkimus į Europos Parlamentą respublikoje ir apie savo pasirinkimą renkant prezidentą

VILNIUS, gegužės 26 — Sputnik. Europos Parlamento rinkimai nėra populiarūs tarp europiečių, tačiau Lietuvoje rinkėjų aktyvumą gali paveikti prezidento rinkimai, pareiškė Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, partijos "Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga" (LLRA-KŠS) narys Jaroslavas Narkevičius.

"Žinoma, Lietuvoje padėtis yra kitokia, nes vyksta prezidento rinkimai. Tai, žinoma, pritraukia didesnį rinkėjų skaičių, o tuo pat metu balsuoti ir už EP. Jei nebūtų prezidento rinkimų, tuomet dalyvaujančių rinkėjų skaičius būtų daug mažesnis", — pasakė Narkevičius interviu Sputnik Lietuva korespondentui Aleksejui Stefanovui.

Politikų noras patekti į Europos Parlamentą dažnai siejamas su geresnėmis materialinėmis sąlygomis. Narkevičius pažymi, kad šis klausimas taip pat keliamas Lietuvoje, tačiau jis yra įsitikinęs, kad yra kandidatų, kurie eina į EP atstovauti savo piliečių interesams.

"Aš atstovauju Valdemaro Tomaševskio (LLRA-KŠS lyderys — Sputnik) politinei jėgai ir žinau, kad šis klausimas jam yra antrinis, o svarbiausia — atstovauti Lietuvos piliečių interesams. Nekalbėsiu apie politinius niuansus. Būtent interesų atstovavimas yra pirmumo vietoje", — pasakė politikas.

Narkevičius sutiko su tuo, jog kandidatai į Lietuvos prezidentus Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda iš esmės yra labai panašūs, nes jie atstovauja vienai politinei jėgai.

"Skirtumas tarp jų yra nedidelis, galima pasakyti, kad vieną atvirai iškėlė ir palaiko konservatorių partija, kitas bando būti nepriklausomu, tačiau iš esmės taip pat atstovauja dešinįjį sparną", — pasakė deputatas ir pažymėjo, kad tai taikoma ir liberalų partijai, kuri "net nepaskyrė savo kandidato".

Pasak Narkevičiaus, pagrindinės politikų pozicijos Rusijos atžvilgiu taip pat yra vienodos. Jis padarė prielaidą, kad, galbūt, Nausėdos priimti sprendimai bus labiau taktiniai.

LLRA-KŠS atstovas pripažino, kad antrajame prezidento rinkimų ture jis teikė pirmenybę Nausėdai.

Sekmadienį Lietuvoje vyksta prezidento rinkimai ir rinkimai į Europos Parlamentą.

Prezidento rinkimai Lietuvos Respublikoje — 2019
© Sputnik /
Prezidento rinkimai Lietuvos Respublikoje — 2019
42
Tegai:
Seimas, prezidento rinkimai, Lietuva
Temos:
Lietuvos prezidento rinkimai 2019 (185)
Dar šia tema
Kandidatai į Lietuvos prezidentus pasisakė apie santykius su Rusija
Lietuvos prezidento rinkimuose nėra už ką balsuoti, pareiškė buvęs Kauno meras
Gražulis pavadino Nausėdą viltimi Lietuvai
Garsus Lietuvos žurnalistas išdėstė Nausėdos ir Šimonytės skirtumus
Lietuvos vyriausiosios rinkimų komisijos pastatas, archyvinė nuotrauka
 

Lietuvos valstybinė rinkimų komisija patvirtino balsavimo dėl Seimo rinkimų tvarką

(atnaujinta 11:19 2020.08.06)
Rinkimų komisijos nariai, savanoriai, stebėtojai ir patys rinkėjai rinkimų apylinkėse turės dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Koronaviruso pandemijos metu Lietuvos vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patvirtino balsavimo dėl artėjančių Seimo rinkimų tvarką. Apie tai pranešė departamento spaudos tarnyba.

Ši procedūra apibūdina pagrindines rinkimų personalo rekomendacijas ir instrukcijas dėl apsaugos priemonių naudojimo, rankų ir paviršių dezinfekavimo rinkimų apylinkėse ir kitų saugumo priemonių.

Rinkimų komisijos nariai privalės dėvėti apsaugines kaukes nuo atvykimo į rinkimų apylinkę dienos, kol bus suskaičiuoti visi balsai. Šis reikalavimas taip pat taikomas rinkimų stebėtojams ir asmenims, norintiems savanoriauti ir padėti rinkimuose tvarkyti rinkimų apylinkių lankytojų srautus.

VRK taip pat nutarė, kad rinkėjai rinkimų apylinkėse privalo dėvėti apsaugines priemones, dengiančias nosį ir burną. Jie bus paprašyti ateiti su kaukėmis, atsinešti rašiklį, suplanuoti laiką balsuoti ryte, kai bus mažiau rinkėjų, pasinaudos proga balsuoti iš anksto ir išlaikys socialinį atstumą su kitais rinkėjais.

"Kasdien stebime su koronavirusu susijusią situaciją ir atsakingai ruošiamės balsavimą Seimo rinkimuose organizuoti kaip įmanoma saugesnėje aplinkoje", — teigė VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.

Anot jos, kiekvienoje rinkimų apygardoje planuojama turėti papildomą skaičių apsauginių kaukių, kurias rinkimų komisijų nariai galėtų suteikti rinkėjams, jei vienas iš rinkėjų ateitų balsuoti be kaukės.

Dėl papildomų asmeninių apsaugos priemonių aprūpinimo VRK jau konsultuojasi su Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija, kuri planuoja jas skirti iš valstybės rezervo, kad balsavimo procesas Seimo rinkimuose būtų saugus tiek rinkėjams, tiek rinkimuose dirbantiems žmonėms.

Rinkimai į Lietuvos parlamentą įvyks 2020 metų spalio 11 dieną. Atsižvelgiant į galimą antrąją koronaviruso pandemijos bangą, imamasi priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Visų pirma svarstoma galimybė balsuoti internetu.

Taip pat manoma, kad bus pailgintas preliminarus balsavimo laikas, padaugės rinkimų apylinkių. Jei bus paskelbta ypatinga padėtis, balsuoti iš anksto bus galima spalio 5–9 dienomis.

Kalbant apie kandidatus, norint patekti į Seimą, partijoms reikia įveikti penkių procentų barjerą, tačiau koalicijos sąraše riba yra aukštesnė — 7 procentai.

Tegai:
rinkimai, Seimas, Vyriausioji rinkimų komisija
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Lietuva gavo Rusijos SGD partiją
Du broliai neapskaitė beveik 180 tūkst. eurų pajamų, gautų iš automobilių prekybos
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga

Ekspertas: opozicija bando diskredituoti Verygą prieš Seimo rinkimus

(atnaujinta 17:54 2020.08.05)
Konservatorių partija bando panaudoti situaciją savo rinkimų tikslams, kad sumažintų vieno iš "valstiečių" lyderių populiarumą, mano politologas Vadimas Volovojus

VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. Dabar Lietuvoje yra priešrinkiminis laikotarpis, o sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga yra vienas iš lyderiaujančių partijos "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos" veidas, interviu Sputnik Lietuva sakė politologas Vadimas Volovojus.

"Kovos su pandemija fone jis įgijo populiarumą ir, žinoma, visa ši situacija, taip sakant, yra priešrinkiminis balzamas pagrindinių konkurentų, konservatorių partijos, sieloms. Žinoma, jie pradeda naudoti šią situaciją savo naudai, todėl nenuostabu, kad jie reikalauja pono Verygos atsistatydinimo, kad tokiu būdu maksimaliai sumažintų populiarumą ir diskredituotų sveikatos apsaugos ministrą kaip vieną iš "valstiečių" lyderių, kad apskritai sumažintų jų populiarumą artėjančiuose rinkimuose", — sakė jis.

Anot Volovojaus, Verygai teks prisiimti tam tikrą atsakomybę, tačiau neatsistatydinti. Tuo tarpu politologas mano, kad konservatorius motyvuoja noras panaudoti situaciją savo rinkimų tikslams.

Seimo narė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininko pavaduotoja Monika Navickienė kreipėsi į premjerą Saulių Skvernelį ir sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą, ragindama ministrą prisiimti politinę atsakomybę už sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei pareikštus įtarimus bei ministeriją krečiančius skandalus.

Taip pat ji pareiškė, kad sveikatos apsaugos ministras turėtų atsistatydinti visų skandalų aplink ministeriją fone.

Tegai:
atsistatydinimas, Seimo rinkimai, Aurelijus Veryga
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
"Netinka ministro pareigoms": Juknevičienė apie Verygos vaidmenį jo viceministrės byloje
Koronaviruso testai

ULAC vadovas įvardijo pagrindines koronaviruso plitimo Lietuvoje problemas  

(atnaujinta 13:45 2020.08.06)
Tuo pačiu jis pažymi, kad žmonės yra pikti ir pavargo nuo draudimų ir gyvenimo baimėje. Todėl tai daro neigiamą poveikį savanoriškam testavimuisi bei kontaktinių asmenų greitam identifikavimui ir jų saviizoliacijai

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Lietuvoje daugėjant koronaviruso atvejams, daugėja ir atvejų, kurie plinta neaišku kur, teigia Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas, medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas Facebook'e.

Jo teigimu, tai yra tam tikrų problemų pasekmės.

"Kai į Lietuvą atvyko pirmieji koronavirusu (SARS-CoV-2) užsikrėtę žmonės, jie negalėjo išsitirti, nebuvo testuojami ir, patys to nežinodami, perdavė virusą aplinkiniams, o pastarieji irgi nežinodami, kad yra infekuoti, nesiėmė saugumo priemonių ir platino virusą toliau...Taip susiformavo vietinės viruso perdavimo grandinės, tikėtina net platus tinklas, todėl Lietuvoje pradėjo dominuoti vietinis plitimas", — taip Čaplinskas apibūdino pirmąją problemą.

Jo teigimu, prasidėjus testavimui, testavimo apimtys buvo nepakankamos, nes buvo testuojami tik simptominiai asmenys, o besimptomiai patys to nežinodami, sėkmingai platino infekciją toliau.

Pažymima, kad seroepidemiologiniai tyrimai yra labai geras signalinės stebėsenos įrankis epidemiologijoje.

Būtent tokie tyrimai daugelyje šalių leido nustatyti, kur cirkuliuoja virusas, tačiau jų Lietuvoje nebuvo ir nėra. ULAC vadovo teigimu, trūksta kompetencijos, kaip tą įrankį naudoti.

Tuo pačiu ULAC vadovas pažymi, kad žmonės yra pikti ir pavargo nuo draudimų ir gyvenimo baimėje. Todėl tai daro neigiamą poveikį savanoriškam testavimuisi bei kontaktinių asmenų greitam identifikavimui ir jų saviizoliacijai.

Koronavirusas: simptomai ir apsaugos metodai
Tegai:
Lietuva, koronavirusas, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC)
Dar šia tema
Ekspertas: Europa neatlaikys antro ekonomikos uždarymo dėl COVID-19
Lietuvoje naujų COVID-19 atvejų skaičius padidėjo beveik du su puse karto