Balsavimas Lietuvos prezidento rinkimuose

Paaiškėjo, kas atstovaus Lietuvai Europos Parlamente

74
(atnaujinta 14:48 2019.05.27)
Šį kartą Lietuva Europos Parlamente gavo 11 mandatų, dėl kurių varžėsi 16 kandidatų sąrašų

VILNIUS, gegužės 27 — Sputnik. Lietuvoje paskelbti išankstiniai rinkimų į Europos Parlamentą rezultatai. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, didžiausią paramą gavo partija "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" (TS-LKD).

Balsavimas Lietuvos prezidento rinkimuose
© Sputnik / Алексей Стефанов

Rinkimuose į Europos Parlamentą dalyvavo 16 partijų ir visuomeninių komitetų keliamų kandidatų sąrašų. Lietuva į Europos Parlamentą rinko 11 atstovų.

VRK apdorojo duomenis iš visų 1972 rinkimų apylinkių. Išankstiniais duomenimis, konservatoriai gavo 18,6 procento balsų. Todėl jie gavo tris mandatus.

Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP) palaikė 15,07 procento rinkėjų, o Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS) — 11,92 procento. Abi partijos gavo po du mandatus.

Po vieną asmenį pateiks į Europos Parlamentą Darbo partija (8,55 procento), Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (6,2 procento), Visuomeninis rinkimų komitetas "Aušros Maldeikienės traukinys" (6,1 procento) ir "Valdemaro Tomaševskio blokas" — Krikščioniškų šeimų sąjungos ir Rusų aljanso koalicija (5,24 procento).

Taigi, į Europos Parlamentą pateko konservatoriai Liudas Mažylis, Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė, socialdemokratai Vilija Blinkevičiūtė ir Juozas Olekas, LVŽS atstovai Bronis Ropė ir Raimondas Šarūnas Marčiulionis, Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas, liberalas Petras Auštrevičius, be to, Aušra Maldeikienė ir Valdemaras Tomaševskis.

Buvęs Lietuvos prezidentas Rolandas Paksas kartu su savo viešuoju komitetu nesugebėjo gauti reikiamo balsų skaičiaus (3,79 procento). Be jo be mandato į EP lieka dabartiniai europarlamentarai Antanas Guoga, Valentinas Mazuronis ir Laima Liucija Andrikienė.

Rinkimai į Europos Parlamentą įvyko gegužės 26 dieną kartu su Lietuvos Respublikos prezidento rinkimais. Rinkėjų aktyvumas siekė 53,4 procento. Iš viso rinkimuose dalyvavo 1 250 375 rinkėjų.

Kai kurie politikai manė, kad Lietuvoje rinkėjų aktyvumą rinkimuose į Europos Parlamentą lėmė tai, kad jų data sutapo su balsavimu už respublikos vadovą.

74
Tegai:
rinkimai, Europos Parlamentas, Lietuva
Dar šia tema
Lietuvos VRK leido Britanijos piliečiui balsuoti prezidento rinkimuose
Antrojo turo poezija ir Europos Parlamento rinkimų proza
Lietuvos prezidento rinkimuose nėra už ką balsuoti, pareiškė buvęs Kauno meras
Nesvarbu, kaip balsuoja, svarbu, kaip skaičiuoja... Ko tikėtis per EP rinkimus
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Nausėda pritarė Seimui ir pasirašė įstatymą dėl Lukiškių aikštės

(atnaujinta 16:35 2020.07.10)
Anksčiau Seimas priėmė įstatymą, kuriuo įtvirtinama, kad Lukiškių aikštė yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su Vyčio monumentu

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą. 

"Šiandien pasirašiau Lietuvos Respublikos Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą. Ko gero, tai vienas iš atvejų, kai svarbus ne tiek sprendimas, kiek jo paaiškinimas", — rašoma šalies vadovo socialinio tinklo Facebook įraše.

Kaip teigia Nausėda, pastaruosius 20 metų Lukiškių aikštė buvo tuščia erdvė, kurią skirtingos politinės ir pažiūrų grupės stengiasi kažkuo užpildyti pagal savo suvokimą ir įsivaizdavimą. Todėl ir Lukiškių pliažo istorijoje prezidentas įžvelgia Seimo rinkimų šešėlį.

"Kol Seimo rinkimų išvakarėse Vilniaus meras nesugalvojo perimti iniciatyvos ir sukėlė smėlio audrą pačiame sostinės centre. Tuomet veiksmą jau lydėjo Seimo atoveiksmis, įgijęs specialaus įstatymo dėl Lukiškių aikštės pavidalą", — rašo prezidentas.

Nausėda siūlo nedemonizuoti šio įstatymo — jis nepasako beveik nieko naujo, palyginti su 1999 m. Seimo nutarimu "Dėl valstybės sostinėje esančios Lukiškių aikštės funkcijų", išskyrus įnešamą Vyčio simbolį.

"Čia iš karto galima paskęsti scholastiniuose ginčuose, ar įstatymo 3 straipsnyje minimas monumentas Vytis jau nėra įgyvendintas Lukiškių aikštės vėliavoje (tiesa, tarptautinių žodžių žodyne teigiama, kad monumentas yra materialus postamentas, paminklas), ar pagal istorinę tradiciją Vytis apskritai gali egzistuoti 3D, o ne 2D formatu? Vis dėlto šiuo, kad ir netobulu, įstatymu bent jau retoriniu lygiu mėginama formuluoti kažkokią politinę valią Lukiškių aikštės klausimu", — rašoma pranešime.

Nausėda sako, kad šio įstatymo vetavimas sukeltų dar didesnę sumaištį.

"Įstatymo vetavimas reikštų, kad ši reprezentacinė aikštė toliau transformuosis į sluoksniuotą pyragą, kuriame bus truputį smėlio, truputį vandens, truputį ugnies, truputį istorinės atminties, šiek tiek geros moralės, šiek tiek — blogos, o galiausiai — nieko. Gal to sąmoningai siekiama?" — svarsto prezidentas.

Anksčiau Seimas priėmė įstatymą, kuriuo įtvirtinama, kad Lukiškių aikštė yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su Vyčio monumentu.

Memorialiniai akcentai turi atspindėti kovas už Lietuvos nepriklausomybę ir žuvusių kovotojų atminimą. Aikštės naudojimas ir jos tvarkymas negali užgožti jos memorialinės funkcijos.

Tegai:
Seimas, Lukiškių aikštė, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Nausėda žvalgų mainus su RF laiko svarbiausiu pirmųjų jo prezidentavimo metų pasiekimu
Taškentas, archyvinė nuotrauka

Lietuva skyrė 10 tūkst. eurų humanitarinės pagalbos Uzbekistanui

(atnaujinta 15:03 2020.07.10)
Kaip praneša Lietuvos URM, dėl silpnos sveikatos apsaugos sistemos Uzbekistanas nepajėgia savarankiškai įveikti COVID-19 sukeltų iššūkių

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministerija skyrė 10 tūkst. eurų humanitarinės pagalbos Uzbekistanui kovoje su COVID-19 pandemijos protrūkiu. Apie tai praneša Užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnyba. 

Lėšos bus pervestos Pasaulio sveikatos organizacijai.

"Uzbekistanas priklauso šalims, kurios dėl silpnos sveikatos apsaugos sistemos nepajėgia savarankiškai įveikti COVID-19 sukeltų iššūkių. Gegužės 1 dieną įvykusi stichinė nelaimė dar labiau apsunkino Uzbekistano galimybes veiksmingai kovoti su pandemija", — teigiama pranešime.

Birželio 1 dieną griuvo Uzbekistano rytuose esančios Sardobos užtvankos siena. Buvo evakuoti mažiausiai 70 tūkst. žmonių, daugiau kaip 50 žmonių teko hospitalizuoti.

Naujausiais duomenimis, šalyje buvo nustatyta daugiau nei 11 tūkst. koronaviruso atvejų, mirė 53 žmonės.

Lietuva humanitarinės pagalbos 2020 metais jau skyrė daugiau nei 700 tūkst. eurų, iš kurių didžioji dalis — kovai su COVID-19.

Tegai:
COVID-19, Uzbekistanas, Lietuva
Dar šia tema
URM paskelbė vaizdo įrašą, kaip Lietuvos medikai atskrido į Armėniją
Armėnijos vadovas padėkojo Lietuvos medikams už pagalbą kovoje su COVID-19
Diana Nausėdienė perdavė dovanas koronavirusu sergantiems Armėnijos vaikams
Iš Armėnijos grįžo Lietuvos medikai ir ekspertai, kurie atliko svarbią misiją
Nevėžio upė Lietuvoje

Aplinkos ministerija: EK pateikta nacionalinė taršos nitratais ataskaita

(atnaujinta 17:19 2020.07.10)
Pabrėžiama, kad ankstesnio bei dabartinio ataskaitinio laikotarpio monitoringo duomenimis, didžiojoje dalyje Lietuvos upių nitratų koncentracijos didėjo

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Aplinkos apsaugos agentūros parengta ataskaita, kaip Lietuva įgyvendina ES direktyvą dėl vandens apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių 2016-2019 metais, pateikta Europos Komisijai (EK), praneša Aplinkos ministerija.

"Pagal šią vadinamąją Nitratų direktyvą visa Lietuvos teritorija buvo priskirta nitratams jautriai zonai. Ataskaitoje pateikta išsami informacija apie paviršinių ir požeminių vandens telkinių vandens kokybę pagal nitratus, jos pokyčius ir veiksmų programos įgyvendinimą", — teigiama pranešime.

Pabrėžiama, kad ankstesnio bei dabartinio ataskaitinio laikotarpio monitoringo duomenimis, didesnėje dalyje Lietuvos upių nitratų koncentracijos didėjo, o beveik trečdalyje (27 proc.) maksimalios koncentracijos viršijo direktyvos nustatytą ribinę vertę.

Taip pat ežeruose ir tvenkiniuose vidutinės metinės nitratų koncentracijos neviršijo nustatytos ribinės vertės ir net 90 proc. šių telkinių vandens kokybė pagal nitratus, palyginti su ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu, buvo stabili arba gerėjo, tačiau Kuršių mariose ir Baltijos jūros priekrantėje padaugėjo vietų, kuriose padidėjo nitratų koncentracijos.

Pažymima, kad požeminių vandenų monitoringas atskleidė, kad nitratų koncentracijų pokyčius daugeliu atvejų lėmė pasikeitęs žemės naudojimo intensyvumas stebėtų vietovių aplinkoje, bet reikšmingo poveikio dėl taršos iš žemės ūkio šaltinių požeminio vandens cheminei būklei nenustatyta.

Tegai:
oro tarša, aplinkos tarša, Europos Komisija (EK), Aplinkos ministerija
Dar šia tema
Lietuvoje pradėti tyrimai arseno kilmei požeminiame vandenyje nustatyti
Susisiekimo ministerija: stiprinamas aplinkosaugos prevencinių priemonių koordinavimas