Balsavimas Lietuvos prezidento rinkimuose

Paaiškėjo, kas atstovaus Lietuvai Europos Parlamente

80
(atnaujinta 14:48 2019.05.27)
Šį kartą Lietuva Europos Parlamente gavo 11 mandatų, dėl kurių varžėsi 16 kandidatų sąrašų

VILNIUS, gegužės 27 — Sputnik. Lietuvoje paskelbti išankstiniai rinkimų į Europos Parlamentą rezultatai. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, didžiausią paramą gavo partija "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" (TS-LKD).

Balsavimas Lietuvos prezidento rinkimuose
© Sputnik / Алексей Стефанов

Rinkimuose į Europos Parlamentą dalyvavo 16 partijų ir visuomeninių komitetų keliamų kandidatų sąrašų. Lietuva į Europos Parlamentą rinko 11 atstovų.

VRK apdorojo duomenis iš visų 1972 rinkimų apylinkių. Išankstiniais duomenimis, konservatoriai gavo 18,6 procento balsų. Todėl jie gavo tris mandatus.

Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP) palaikė 15,07 procento rinkėjų, o Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS) — 11,92 procento. Abi partijos gavo po du mandatus.

Po vieną asmenį pateiks į Europos Parlamentą Darbo partija (8,55 procento), Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (6,2 procento), Visuomeninis rinkimų komitetas "Aušros Maldeikienės traukinys" (6,1 procento) ir "Valdemaro Tomaševskio blokas" — Krikščioniškų šeimų sąjungos ir Rusų aljanso koalicija (5,24 procento).

Taigi, į Europos Parlamentą pateko konservatoriai Liudas Mažylis, Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė, socialdemokratai Vilija Blinkevičiūtė ir Juozas Olekas, LVŽS atstovai Bronis Ropė ir Raimondas Šarūnas Marčiulionis, Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas, liberalas Petras Auštrevičius, be to, Aušra Maldeikienė ir Valdemaras Tomaševskis.

Buvęs Lietuvos prezidentas Rolandas Paksas kartu su savo viešuoju komitetu nesugebėjo gauti reikiamo balsų skaičiaus (3,79 procento). Be jo be mandato į EP lieka dabartiniai europarlamentarai Antanas Guoga, Valentinas Mazuronis ir Laima Liucija Andrikienė.

Rinkimai į Europos Parlamentą įvyko gegužės 26 dieną kartu su Lietuvos Respublikos prezidento rinkimais. Rinkėjų aktyvumas siekė 53,4 procento. Iš viso rinkimuose dalyvavo 1 250 375 rinkėjų.

Kai kurie politikai manė, kad Lietuvoje rinkėjų aktyvumą rinkimuose į Europos Parlamentą lėmė tai, kad jų data sutapo su balsavimu už respublikos vadovą.

80
Tegai:
rinkimai, Europos Parlamentas, Lietuva
Dar šia tema
Lietuvos VRK leido Britanijos piliečiui balsuoti prezidento rinkimuose
Antrojo turo poezija ir Europos Parlamento rinkimų proza
Lietuvos prezidento rinkimuose nėra už ką balsuoti, pareiškė buvęs Kauno meras
Nesvarbu, kaip balsuoja, svarbu, kaip skaičiuoja... Ko tikėtis per EP rinkimus
NATO kariai, archyvinė nuotrauka

Šoigu paskelbė apie NATO planus sutelkti 40 tūkst. karių prie Rusijos sienų

(atnaujinta 17:17 2021.04.13)
Pasak Rusijos gynybos ministro, JAV pajėgų grupuotės stiprinamos Lenkijoje ir Baltijos šalyse, priimta ir įgyvendinama amerikiečių "keturi po trisdešimt" koncepcija, palyginti su praėjusiais metais, oro žvalgybos intensyvumas padvigubėjo

VILNIUS, balandžio 13 — Sputnik. JAV ir NATO perkelia karius link Rusijos Federacijos europinės dalies sienų, planuoja dislokuoti 40 tūkstančių karių ir 15 tūkstančių vienetų ginklų ir technikos, įskaitant strateginę aviaciją, paskelbė Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu.

"Šiuo metu Amerikos kariai iš Šiaurės Amerikos žemyninių dalių per Atlantą perkeliami į Europą. Europoje vyksta kariuomenės judėjimas prie Rusijos sienų. Pagrindinės pajėgos sutelktos Juodosios jūros ir Baltijos regionuose", — sakė Šoigu pasitarime Severomorske.

Ministras pažymėjo, kad "JAV pajėgų grupuotės stiprinamos Lenkijoje ir Baltijos šalyse, priimta ir įgyvendinama amerikiečių "keturi po trisdešimt" koncepcija, palyginti su praėjusiais metais, oro žvalgybos intensyvumas padvigubėjo, o jūrų žvalgybos intensyvumas padidėjo pusantro karto".

"Kasmet Europoje Aljansas surengia iki 40 pagrindinių operatyvinių mokymų renginių, kurie aiškiai nukreipti prieš Rusiją. Šį pavasarį NATO ginkluotosios pajėgos pradėjo ambicingiausias pratybas per pastaruosius 30 metų "Defender Europe-2021", — cituoja Šoigu RIA Novosti.

Jis taip pat teigė, kad Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkai NATO didina Arktyje jūrų ir sausumos pajėgas.

"Apskritai padėtis šiame regione išlieka sunki. Didėja konkurencija tarp pirmaujančių pasaulio valstybių dėl galimybės naudotis Arkties vandenyno ištekliais ir transporto komunikacijomis. Jungtinės Valstijos ir NATO sąjungininkės kuria jūrų ir sausumos grupuotes Arktyje, didindamos kovinio rengimo intensyvumą, plėsdamos ir modernizuodamos karinę infrastruktūrą", — sakė jis.

Ministras priminė, kad praėjusią savaitę pasibaigė kompleksinė Arkties ekspedicija "Umka-2021". "Svarbą sunku pervertinti. Pirmą kartą sovietų povandeninių laivų, Rusijos laivyno, istorijoje iš po ledo vienu metu išplaukė trys atominiai povandeniniai laivai", — priminė Šoigu.

Tuo pat metu dvi Rusijos armijos ir trys ginkluotųjų pajėgų desantiniai daliniai buvo perkelti prie vakarinės šalies sienos. Jie ten vykdo kovinio rengimo misijas, paaiškino Šoigu.

Patikrinimo veiksmus pratybose dalyvaujančiuose padaliniuose planuojama užbaigti per dvi savaites, praneša RIA Novosti.

Anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas priminė Vokietijos kanclerei Angelai Merkel apie teisę savarankiškai nuspręsti, kaip ir kada perkelti savo karius savo pačių teritorijoje. JAV valdžia Rusijos kariuomenės judėjime įžvelgė "agresijos eskalaciją prieš Ukrainą". Tai pareiškė JAV prezidento atstovė spaudai Džen Psaki.

Vašingtonas paskelbė apie "Rusijos agresijos" eskalavimą ir karių judėjimą Kryme ir prie rytinės Ukrainos sienos. JAV paragino Rusiją paaiškinti šiuos tariamus manevrus ir įsipareigojo bendrauti. Užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas sakė, kad praėjusią savaitę visi būtini komentarai buvo pateikti Amerikos šaliai. Jis taip pat pažymėjo, kad pagal JAV pasiūlytą "toną ir perspektyvą" Rusija nevykdys dialogo, o Vašingtonui teks tenkintis jau gauta informacija.

Tegai:
NATO, Rusija, JAV
Dar šia tema
JAV ir Didžioji Britanija aptarė padėtį prie Rusijos ir Ukrainos sienos
Vakarų pareiškimai apie "Rusijos agresiją" jau devalvavo, pareiškė Kremlius
Nufilmuota, kaip Rusijos naikintuvas perėmė JAV žvalgybinį lėktuvą
"The National Interest" įvertino karo tarp Rusijos ir Ukrainos tikimybę
Astravo AE, archyvinė nuotrauka

Valdžia ketino su Astravo AE susijusį verslą palikti be užsakymų Lietuvoje

(atnaujinta 17:07 2021.04.13)
Kasčiūnas pažymėjo, kad strateginės energetikos įmonės perka ar ketina įsigyti įrangą iš gamintojų ar tiekėjų, kurie dalyvauja ir Astravo AE projektuose

VILNIUS, balandžio 13 — Sputnik. Lietuvos valdžia siekia dar labiau suvaržyti galimybes šalies energetikos projektuose dalyvauti užsienio ir Lietuvos įmonėms, susijusioms su Astravo atominės elektrinės (AE) veikla.

Antradienį NSGK vadovas Laurynas Kasčiūnas Seimui pateikė tai numatančias dviejų įstatymų — Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos bei Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių "nesaugių" branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, — pataisas.

Pataisomis siūloma neleisti strateginėms šalies energetikos įmonėms tiesiogiai ar per tarpininkus sudaryti sandorius su įmonėmis ar jų savininkais, dalyvaujančiais Astravo AE projektuose. Taip pat siūloma įpareigoti strategines įmones pranešti vyriausybinei tokių įmonių sandorius tikrinančiai komisijai apie planuojamus sandorius, nepriklausomai nuo jų vertės. Dabar tokios įmonės į komisiją turi kreiptis, kai būsimo sandorio vertė viršija 10 proc. jų pajamų.

Seimas priėmė svarstyti pataisas ir jų imsis gegužės 18-ąją. Siūloma, kad įstatymų projektai įsigaliotų nuo šių metų liepos 1 dienos.

"Valstybė apsisprendė blokuoti elektros patekimą, bet šalia to atidaro duris verslui, kuris dirba su tuo projektu, jį plėtoja, pardavinėti Lietuvoje savo kokią nors įrangą. Tai yra tikrai nesusipratimas", — teigė Kasčiūnas.

Parlamentaras pažymėjo, kad pastaruoju metu nuolat pasiekia informacija, jog strateginės energetikos įmonės perka ar ketina įsigyti įrangą iš gamintojų ar tiekėjų, kurie dalyvauja ir Astravo AE projektuose.

"Mes, kaip įstatymo iniciatoriai, manome, kad taip neturėtų būti. Su Astravo AE statyba susijusios įmonės neturėtų gauti užsakymų Lietuvoje, kai Lietuvos pozicija yra blokuoti Astravo AE elektros patekimą į Lietuvą", — kalbėjo NSGK vadovas.

Tuo pat metu Socialdemokratas Gintautas Paluckas abejojo, ar siūlomas įstatymų projektas nėra perteklinis, ir siūlė paprastų vamzdžių nelaikyti grėsme nacionaliniam saugumui.

"Man šiek tiek svetimas tas hiperjautrumas kai kuriems klausimams ir iniciatorių vidinė logika dėl kai kurių dalykų man nėra suprantama. Bet mano klausimas paprastas ir konkretus: kuo paprasti vamzdžiai yra grėsmė nacionaliniam saugumui? Šneku apie konkrečius atvejus, kai vienas iš, matyt, vamzdžių tiekėjų sukėlė didelį skandalą todėl, kad to tiekėjo tiekiamos prekės bus naudojamos Lietuvos energetikos sistemoje", — klausė jis.

Savo ruožtu Kasčiūnas pažymėjo, kad Astravo AE kelia grėsmę Lietuvos egzistencijai, tad su juo susijusių įmonių veikla turėtų būti nuosekliai stebima.

Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas jai dėl "nesaugumo", nors objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. 

Ilgą laiką Lietuvai nepavykdavo įtikinti kaimynines Baltijos šalis atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali tęsti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis, naudodama ryšį tarp Latvijos ir Rusijos.

Kovo  mėnesį Lietuvos energetikos ministerija paragino Baltijos šalis rasti bendrą sprendimą, kuris užkirstų kelią Baltarusijos AE elektros patekimui į rinką. Rasti bendrus sprendimus siekiama iki 2021 metų I pusmečio pabaigos.

Anksčiau Baltarusijos energetikos ministerija pareiškė, kad vietoj produktyvaus dialogo Lietuva ir toliau "išpučia BelAE grėsmę Europai" ir sąmoningai tarptautinėse platformose propaguoja prieš Baltarusiją nukreiptą retoriką.

Tegai:
Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Antrojo BelAE maitinimo bloko padėtis įvertinta 80 procentų
Lietuva paragino Slovėniją remti ES politiką santykiuose su Rusija
Prie BelAE prisidėjo tranzitas. Lietuvai "suskaudo" kitoje vietoje
Lietuva įspėjo apie Baltarusijos elektros sistemos bandymus
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente reikalinga pertvarka, pareiškė Bilotaitė
Vilnius

Šalies ugdymo įstaigose praėjusią savaitę fiksuoti 87 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai

(atnaujinta 16:20 2021.04.13)
Pabrėžiama, jog didžioji dalis COVID-19 ligos protrūkių nustatomi ikimokyklinio ugdymo įstaigose

VILNIUS, balandžio 13 — Sputnik. Šalies ugdymo įstaigose praėjusios savaitės pabaigoje fiksuoti 87 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai, kai savaitę prieš tai — pusantro karto mažiau, tai yra 49, praneša Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) spaudos tarnyba.

NVSC duomenimis, dauguma COVID-19 ligos protrūkių registruota ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

"Darželiai pataruoju metu yra tos vietos, į kurias labiausiai krypsta epidemiologų akys. Juose, priešingai nei kitose dvejose svarbiose srityse — socialinėse įstaigose ir gydymo įstaigose — nematome teigiamos dinamikos. Ypač išsiskiria Vilniaus regionas, kur protrūkių darželiuose praėjusios savaitės pabaigoje buvo registruota kone pusė — keturiasdešimt trys iš aštuoniasdešimt septynių", — sakė NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Giedrė Aleksienė, laikinai vykdanti direktoriaus funkcijas.

Anot Aleksienės, neatmestina galimybė, kad prie tokios nepalankios dinamikos Vilniaus regione svariai prisidėjo greičiau perduodama britiškoji koronaviruso atmaina.

Taip pat specialistų vertinimu, protrūkiai ugdymo įstaigose kelia susirūpinimą ir dėl to, kad dažnu atveju dėl turėto sąlyčio izoliuojamas didelis skaičius riziką užsikrėsti turėjusių žmonių. Pavyzdžiui, su 87 protrūkiais buvo siejama per 580 COVID-19 ligos atvejų, izoliuota daugiau nei pusantro tūkstančio sąlytį turėjusiųjų bei nustatyta beveik 500 mažos rizikos sąlytį turėjusių asmenų.

Be to, reikšmingos įtakos protrūkiams ugdymo įstaigose turėjo ir tai, kad nemažėja COVID-19 ligos atvejų, fiksuojamų šeimose, pareiškė gyd. epidemiologė Daiva Razmuvienė.

"Apie trisdešimt procentų užsikrėtusiųjų koronavirusine infekcija pastarąją savaitę nurodė, jog susirgo po sąlyčio su šeimos nariu. Aišku, kad šie skaičiai tarpusavyje turi sąsajų, todėl, kaip akcentuota ne kartą, turime būti itin dėmesingi savo ir savo artimųjų sveikatai. Juolab, kad epidemiologinės diagnostikos metu išsiaiškiname, kad į darželį vedami net ir simptomų turintys vaikai, o pasitaiko ir atvejų, kad į darželius vaikus veda tėvai, kurie patys jaučia simptomus", — sakė Razmuvienė.

Vertinant protrūkius atskiruose sektoriuose, matyti, kad protrūkių skaičius, lyginant pastarąsias dvi savaites, augo ir gamybos bei prekybos srityse, kur atitinkamai praėjusios savaitės pabaigoje fiksuoti 45 ir 33 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai. Prieš savaitę abiejuose sektoriuose buvo registruota po 22 aktyvius protrūkius. Taip pat praėjusią savaitę nežymus aktyvių protrūkių augimas registruotas maisto pramonės, siuvimo, logistikos ir transporto įmonėse.

Tuo metu, baldų gamybos pramonės įmonėse praėjusią savaitę ir toliau fiksuotas aktyvių protrūkių skaičiaus sumažėjimas, kai kovo viduryje šios pramonės srities įmonėse išsiskyrė iš kitų, užfiksavus daugiau nei 20 aktyvių protrūkių.

Bendrai praėjusios savaitės pabaigoje šalyje nustatyti 310 aktyvūs koronaviruso protrūkiai, kai savaitę prieš tai — 279 protrūkiai.

Lietuvoje nuo lapkričio pradžios galioja antrasis karantinas. Nepaisant to, kad praėjusią savaitę buvo leista laisvai judėti tarp savivaldybių, respublikoje ir toliau galioja griežti epidemiologiniai apribojimai dėl koronaviruso. Be kito ko draudžiami vieši renginiai ir dideli susibūrimai.

Nuo pandemijos pradžios Lietuvoje nustatyta daugiau nei 227 800 COVID-19 atvejų, 3 713 žmonių mirė.

Tegai:
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), koronavirusas, Lietuva
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvoje patvirtinti dar 1088 koronaviruso atvejai, mirė 12 žmonių
Indija tapo 60-ąja šalimi, patvirtinusia vakciną "Sputnik V"
Estijoje nustatyta beveik 200 naujų šalutinių poveikių po vakcinacijos