Šarūnas Marčiulionis

Lietuvos krepšinio žvaigždė Marčiulionis išrinktas į Europos Parlamentą

110
(atnaujinta 14:47 2019.05.27)
Buvęs sportininkas balotiravosi kaip Lietuvos valdančiosios partijos "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga" atstovas

VILNIUS, gegužės 27 — Sputnik. Vienas garsiausių Lietuvos krepšinio istorijoje žaidėjų Šarūnas Marčiulionis išrinktas rinkimuose į Europos Parlamentą (EP) ir gavo vieną iš 11 Lietuvos vietų.

Rinkimuose į Europos Parlamentą dalyvavo 16 partijų ir visuomeninių komitetų keliamų kandidatų sąrašų, kurie pretendavo į 11 vietų Europos Parlamente. Marčiulionis balotiravosi kaip Lietuvos valdančiosios partijos "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga" (LVŽS) atstovas.

Anksčiau Lietuvos "valstiečių" lyderis Ramūnas Karbauskis, kuris pats pasiūlė buvusiam krepšininkui išbandyti save Europos politikoje, pareiškė, kad laimėjimo atveju Marčiulionis planuoja užsiimti jaunimo ir sporto komiteto Europos Parlamente įsteigimu.

54 metų Marčiulionis yra vienas talentingiausių Lietuvos krepšinio žaidėjų. 1988 metais TSRS rinktinės sudėtyje jis tapo olimpiniu čempionu, po to jis išvyko žaisti NBA, kur žaidė iki 1997 metų.

Atkūrus nepriklausomybę, jis žaidė Lietuvos rinktinėje ir du kartus su ja laimėjo olimpinę bronzą — 1992 ir 1996 metais, o 1995 metais tapo Europos vicečempionu. Tame Europos čempionate Marčiulionis buvo pripažintas vertingiausiu čempionato žaidėju.

2014 metais Marčiulionis pateko į Krepšinio šlovės salę JAV, Springfilde.

Rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvoje įvyko sekmadienį, kartu su Lietuvos Respublikos prezidento rinkimais.

Taip pat iš "valstiečių" į EP pateko Bronis Ropė. Tokiu būdu valdančioji partija EP gavo du mandatus. Pirmavo rinkimuose į EP konservatoriai — jiems pavyko gauti tris vietas.

Nauju Lietuvos prezidentu buvo išrinktas nepriklausomas kandidatas, ekonomistas Gitanas Nausėda. Lietuvos vyriausioji rinkimų komisija (VRK), apdorojusi šimtą procentų balsų, paskelbė, kad jis surinko 66,72 procento balsų. Jo varžovė — konservatorių kandidatė Ingrida Šimonytė — gavo perpus mažiau, ją palaikė 33,28 procento rinkėjų.

110
Tegai:
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Europos Parlamentas, Lietuva
Temos:
Sporto naujienos (99)
Dar šia tema
Nesvarbu, kaip balsuoja, svarbu, kaip skaičiuoja... Ko tikėtis per EP rinkimus
Lietuvos prezidento rinkimuose nėra už ką balsuoti, pareiškė buvęs Kauno meras
Antrojo turo poezija ir Europos Parlamento rinkimų proza
Grybauskaitė pasveikino Nausėdą
NATO kariai, archyvinė nuotrauka

Šoigu paskelbė apie NATO planus sutelkti 40 tūkst. karių prie Rusijos sienų

(atnaujinta 17:17 2021.04.13)
Pasak Rusijos gynybos ministro, JAV pajėgų grupuotės stiprinamos Lenkijoje ir Baltijos šalyse, priimta ir įgyvendinama amerikiečių "keturi po trisdešimt" koncepcija, palyginti su praėjusiais metais, oro žvalgybos intensyvumas padvigubėjo

VILNIUS, balandžio 13 — Sputnik. JAV ir NATO perkelia karius link Rusijos Federacijos europinės dalies sienų, planuoja dislokuoti 40 tūkstančių karių ir 15 tūkstančių vienetų ginklų ir technikos, įskaitant strateginę aviaciją, paskelbė Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu.

"Šiuo metu Amerikos kariai iš Šiaurės Amerikos žemyninių dalių per Atlantą perkeliami į Europą. Europoje vyksta kariuomenės judėjimas prie Rusijos sienų. Pagrindinės pajėgos sutelktos Juodosios jūros ir Baltijos regionuose", — sakė Šoigu pasitarime Severomorske.

Ministras pažymėjo, kad "JAV pajėgų grupuotės stiprinamos Lenkijoje ir Baltijos šalyse, priimta ir įgyvendinama amerikiečių "keturi po trisdešimt" koncepcija, palyginti su praėjusiais metais, oro žvalgybos intensyvumas padvigubėjo, o jūrų žvalgybos intensyvumas padidėjo pusantro karto".

"Kasmet Europoje Aljansas surengia iki 40 pagrindinių operatyvinių mokymų renginių, kurie aiškiai nukreipti prieš Rusiją. Šį pavasarį NATO ginkluotosios pajėgos pradėjo ambicingiausias pratybas per pastaruosius 30 metų "Defender Europe-2021", — cituoja Šoigu RIA Novosti.

Jis taip pat teigė, kad Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkai NATO didina Arktyje jūrų ir sausumos pajėgas.

"Apskritai padėtis šiame regione išlieka sunki. Didėja konkurencija tarp pirmaujančių pasaulio valstybių dėl galimybės naudotis Arkties vandenyno ištekliais ir transporto komunikacijomis. Jungtinės Valstijos ir NATO sąjungininkės kuria jūrų ir sausumos grupuotes Arktyje, didindamos kovinio rengimo intensyvumą, plėsdamos ir modernizuodamos karinę infrastruktūrą", — sakė jis.

Ministras priminė, kad praėjusią savaitę pasibaigė kompleksinė Arkties ekspedicija "Umka-2021". "Svarbą sunku pervertinti. Pirmą kartą sovietų povandeninių laivų, Rusijos laivyno, istorijoje iš po ledo vienu metu išplaukė trys atominiai povandeniniai laivai", — priminė Šoigu.

Tuo pat metu dvi Rusijos armijos ir trys ginkluotųjų pajėgų desantiniai daliniai buvo perkelti prie vakarinės šalies sienos. Jie ten vykdo kovinio rengimo misijas, paaiškino Šoigu.

Patikrinimo veiksmus pratybose dalyvaujančiuose padaliniuose planuojama užbaigti per dvi savaites, praneša RIA Novosti.

Anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas priminė Vokietijos kanclerei Angelai Merkel apie teisę savarankiškai nuspręsti, kaip ir kada perkelti savo karius savo pačių teritorijoje. JAV valdžia Rusijos kariuomenės judėjime įžvelgė "agresijos eskalaciją prieš Ukrainą". Tai pareiškė JAV prezidento atstovė spaudai Džen Psaki.

Vašingtonas paskelbė apie "Rusijos agresijos" eskalavimą ir karių judėjimą Kryme ir prie rytinės Ukrainos sienos. JAV paragino Rusiją paaiškinti šiuos tariamus manevrus ir įsipareigojo bendrauti. Užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas sakė, kad praėjusią savaitę visi būtini komentarai buvo pateikti Amerikos šaliai. Jis taip pat pažymėjo, kad pagal JAV pasiūlytą "toną ir perspektyvą" Rusija nevykdys dialogo, o Vašingtonui teks tenkintis jau gauta informacija.

Tegai:
NATO, Rusija, JAV
Dar šia tema
JAV ir Didžioji Britanija aptarė padėtį prie Rusijos ir Ukrainos sienos
Vakarų pareiškimai apie "Rusijos agresiją" jau devalvavo, pareiškė Kremlius
Nufilmuota, kaip Rusijos naikintuvas perėmė JAV žvalgybinį lėktuvą
"The National Interest" įvertino karo tarp Rusijos ir Ukrainos tikimybę
Astravo AE, archyvinė nuotrauka

Valdžia ketino su Astravo AE susijusį verslą palikti be užsakymų Lietuvoje

(atnaujinta 17:07 2021.04.13)
Kasčiūnas pažymėjo, kad strateginės energetikos įmonės perka ar ketina įsigyti įrangą iš gamintojų ar tiekėjų, kurie dalyvauja ir Astravo AE projektuose

VILNIUS, balandžio 13 — Sputnik. Lietuvos valdžia siekia dar labiau suvaržyti galimybes šalies energetikos projektuose dalyvauti užsienio ir Lietuvos įmonėms, susijusioms su Astravo atominės elektrinės (AE) veikla.

Antradienį NSGK vadovas Laurynas Kasčiūnas Seimui pateikė tai numatančias dviejų įstatymų — Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos bei Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių "nesaugių" branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, — pataisas.

Pataisomis siūloma neleisti strateginėms šalies energetikos įmonėms tiesiogiai ar per tarpininkus sudaryti sandorius su įmonėmis ar jų savininkais, dalyvaujančiais Astravo AE projektuose. Taip pat siūloma įpareigoti strategines įmones pranešti vyriausybinei tokių įmonių sandorius tikrinančiai komisijai apie planuojamus sandorius, nepriklausomai nuo jų vertės. Dabar tokios įmonės į komisiją turi kreiptis, kai būsimo sandorio vertė viršija 10 proc. jų pajamų.

Seimas priėmė svarstyti pataisas ir jų imsis gegužės 18-ąją. Siūloma, kad įstatymų projektai įsigaliotų nuo šių metų liepos 1 dienos.

"Valstybė apsisprendė blokuoti elektros patekimą, bet šalia to atidaro duris verslui, kuris dirba su tuo projektu, jį plėtoja, pardavinėti Lietuvoje savo kokią nors įrangą. Tai yra tikrai nesusipratimas", — teigė Kasčiūnas.

Parlamentaras pažymėjo, kad pastaruoju metu nuolat pasiekia informacija, jog strateginės energetikos įmonės perka ar ketina įsigyti įrangą iš gamintojų ar tiekėjų, kurie dalyvauja ir Astravo AE projektuose.

"Mes, kaip įstatymo iniciatoriai, manome, kad taip neturėtų būti. Su Astravo AE statyba susijusios įmonės neturėtų gauti užsakymų Lietuvoje, kai Lietuvos pozicija yra blokuoti Astravo AE elektros patekimą į Lietuvą", — kalbėjo NSGK vadovas.

Tuo pat metu Socialdemokratas Gintautas Paluckas abejojo, ar siūlomas įstatymų projektas nėra perteklinis, ir siūlė paprastų vamzdžių nelaikyti grėsme nacionaliniam saugumui.

"Man šiek tiek svetimas tas hiperjautrumas kai kuriems klausimams ir iniciatorių vidinė logika dėl kai kurių dalykų man nėra suprantama. Bet mano klausimas paprastas ir konkretus: kuo paprasti vamzdžiai yra grėsmė nacionaliniam saugumui? Šneku apie konkrečius atvejus, kai vienas iš, matyt, vamzdžių tiekėjų sukėlė didelį skandalą todėl, kad to tiekėjo tiekiamos prekės bus naudojamos Lietuvos energetikos sistemoje", — klausė jis.

Savo ruožtu Kasčiūnas pažymėjo, kad Astravo AE kelia grėsmę Lietuvos egzistencijai, tad su juo susijusių įmonių veikla turėtų būti nuosekliai stebima.

Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas jai dėl "nesaugumo", nors objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. 

Ilgą laiką Lietuvai nepavykdavo įtikinti kaimynines Baltijos šalis atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali tęsti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis, naudodama ryšį tarp Latvijos ir Rusijos.

Kovo  mėnesį Lietuvos energetikos ministerija paragino Baltijos šalis rasti bendrą sprendimą, kuris užkirstų kelią Baltarusijos AE elektros patekimui į rinką. Rasti bendrus sprendimus siekiama iki 2021 metų I pusmečio pabaigos.

Anksčiau Baltarusijos energetikos ministerija pareiškė, kad vietoj produktyvaus dialogo Lietuva ir toliau "išpučia BelAE grėsmę Europai" ir sąmoningai tarptautinėse platformose propaguoja prieš Baltarusiją nukreiptą retoriką.

Tegai:
Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Antrojo BelAE maitinimo bloko padėtis įvertinta 80 procentų
Lietuva paragino Slovėniją remti ES politiką santykiuose su Rusija
Prie BelAE prisidėjo tranzitas. Lietuvai "suskaudo" kitoje vietoje
Lietuva įspėjo apie Baltarusijos elektros sistemos bandymus
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente reikalinga pertvarka, pareiškė Bilotaitė
Vakcina nuo koronaviruso AstraZeneca

Lietuva gavo dešimtąją vakcinos nuo COVID-19 "Vaxzevria" siuntą

(atnaujinta 16:16 2021.04.13)
Vakcinomis nuo COVID-19 Lietuvoje jau paskiepyta 392,7 tūkst. gyventojų, arba 17,6 proc. visuomenės

VILNIUS, balandžio 13 — Sputnik. Antradienį į Lietuvą atgabenta dešimtoji bendrovės gamintojos "AstraZeneca" vakcinos nuo COVID-19 "Vaxzevria" siunta, praneša Sveikatos apsaugos ministerija.

Pažymima, jog ją sudaro 9600 vakcinos dozių. Planuojama, kad per kelias dienas jos pasieks savivaldybes.

Iki šios dienos Lietuva gavo 192,5 tūkst. "Vaxzevria" vakcinos dozių, o gyventojų skiepijimui sunaudota 170,2 tūkst.

"Vaxzevria" vakcina yra skiepijama dviem dozėmis, tarp jų darant 4-12 savaičių pertrauką. Kadangi po ilgesnės pertraukos formuojasi daugiau antikūnų ir tvirtesnis imunitetas, Sveikatos apsaugos ministerija rekomenduoja taikyti maksimalią 12 savaičių pertrauką. Atsižvelgdamos į pacientų individualias aplinkybes skiepijančios įstaigos gali pasiūlyti trumpesnį laiko tarpą, bet jis negali būti trumpesnis nei 4 savaitės.

Pagal pilną skiepijimo schemą paskiepytiems gyventojams yra taikoma išimtis atvykstant iš užsienio: tokiems asmenims nereikia prieš atvykstant į Lietuvą atlikti COVID-19 tyrimo ir atvykus izoliuotis 10 dienų. Pilnai paskiepytiems asmenims Nacionalinio visuomenės sveikatos centro sprendimu taip pat gali būti taikoma izoliacijos išimtis po turėto didelės rizikos kontakto su sergančiu COVID-19 liga.

Vakcinomis nuo COVID-19 Lietuvoje jau paskiepyta 392,7 tūkst. gyventojų, arba 17,6 proc. visuomenės. Dviem dozėmis yra vakcinuota 190,1 tūkst. žmonių, arba 6,8 proc. šalies gyventojų.

Antrasis karantinas Lietuvoje buvo įvestas lapkričio pradžioje ir kol kas pratęstas iki balandžio pabaigos. Naujaisiais duomenimis, Lietuvoje nuo pandemijos pradžios nustatyta daugiaus nei 227,8 tūkst. koronaviruso atvejų, daugiau nei 3,7 tūkst. žmonių mirė.

COVID-19 vakcinų palyginimas
© Sputnik
COVID-19 vakcinų palyginimas
Tegai:
koronavirusas, vakcina, Lietuva
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga
Dar šia tema
"Visiškas bardakas": Veryga sukritikavo pagyvenusių žmonių vakcinaciją Vilniuje
Didžiausias Lietuvoje skiepijimo centras išnaudojo vakcinų atsargas
Lietuva gavo septynioliktą "BioNTech ir Pfizer" vakcinos nuo COVID-19 siuntą
Indija tapo 60-ąja šalimi, patvirtinusia vakciną "Sputnik V"