Lietuvos politinis veikėjas Rafaelis Muksinovas

Politinis veikėjas paaiškino, kodėl Šimonytė turėjo mažai šansų tapti prezidente

114
(atnaujinta 15:17 2019.05.27)
Šiuose prezidento rinkimuose susiklosčiusi situacija — ne konservatorių nuopelnas, o kandidatų ir rinkėjų problema, mano Lietuvos politinis veikėjas Rafaelis Muksinovas

VILNIUS, gegužės 27 — Sputnik. Lietuva negalės kaltinti Rusiją "kišimusi" ir "įtaka" į prezidento rinkimus, nes pati Lietuvos valdžia yra patenkinta balsavimu, pareiškė Lietuvos politinis veikėjas, buvęs Vilniaus miesto tarybos deputatas, socialinių mokslų daktaras Rafaelis Muksinovas.

"Patys konservatoriai teigia, kad rinkimai vyksta puikiai. Prezidentė tiesiai pasakė, kad ji patenkinta pirmuoju etapu, kad Lietuvos žmonės subrendo ir sąmoningai renka teisingus žmones", — paaiškino Muksinovas interviu Sputnik Lietuva korespondentui Aleksejui Stefanovui.

Politinis veikėjas tai pavadino pirma gera žinia. Antra, jis mano, kad naujas Lietuvos prezidentas bus priverstas reaguoti į šiuolaikinius iššūkius, įskaitant santykius su Rusija.

"Rytų ir Vidurio Europoje, ir tradicinėse Vakarų demokratijose matome, kad geopolitikos srityje vyksta tam tikri pokyčiai. Žmonės tiesiogiai sako, kad šios sankcijos yra žalingos, normalių santykių nebuvimas nedidina saugumo, pasitikėjimo tarp valstybių. <...> Mes gi žinome, kad Estijos prezidentė susitiko su Putinu (Rusijos prezidentu — Sputnik). Vengrija turi ypatingą požiūrį. Austrija, Vokietija ir taip toliau. Lietuva viso to negali ignoruoti", — pasakė jis.

Kaip pažymėjo Muksinovas, visuomenė išgyvena ne ekonomikos ir finansų krizę, o sisteminę. Pasak jo, visuomenės gyvenimas "neapsiriboja tik pinigais", o "bankininko požiūris į valstybę bus labai ribotas".

"Mes gyvename kapitalizmo sąlygomis — tai pinigų diktatūra. Esu labai susirūpinęs ir įtemptas dėl to, kad mes daug kalbame ir valdžioje yra daug žmonių, kurie yra susiję arba su buhalterija, arba su finansais, su bankais. <...> Reikia žmonių, kurie be to turi kokį nors kitą išsilavinimą", — pasakė politinis veikėjas.

Kalbėdamas apie nuotaikas visuomenėje, Muksinovas pažymėjo, kad skirtingos lyties ir amžiaus žmonės laikosi nuomonės, jog kitu prezidentu turėtų tapti vyras, nes moteris šaliai jau vadovavo. Jis pažymi, kad Lietuvos žmonės tiki stebuklu, tačiau yra "rizika įsigyti katę maiše".

"Tai patvirtina mūsų Parlamento rinkimai. Balsuoja už "šoumeną" ne tik Ukrainoje, Lietuvoje taip pat buvo savas "šoumenas", kuris laimėjo Seimo rinkimuose. Deja, tai pasirodė esą neveiksminga. <...> Nuostatos visą laiką keičiasi. Visą laiką žmonėse viltis. Paskutinė viltis buvo "valstiečiai"", — priminė jis.

Dabartinė situacija prezidento rinkimuose, pasak Muksinovo, nėra ypatingas konservatorių, jų apgalvotų žingsnių nuopelnas, tai yra kandidatų ir rinkėjų problema.

Politinis veikėjas su apgailestavimu pažymėjo, kad žmonės nežino, už ką jie atiduoda balsus, nežino, kaip kandidatas pasirodė, ką galėjo savo ankstesnėse bankininko pareigose. Jie nežino būsimo šalies lyderio nuopelnų ir pasiekimų, tačiau jie ir toliau tiki bei tikisi, pasakė jis.

"Ypač liūdna, kai sakoma, kad jis [Nausėda] yra gražus ir kad jis panašus į prezidentą. Šie pokalbiai nuolat vyksta, ypač tarp moterų. Vis dėlto, gyvenime, jei perkame kažką, mes visgi bandome išsiaiškinti, koks yra kainos ir kokybės santykis", — pažymėjo Muksinovas.

Politinis veikėjas padarė prielaidą, kad Ingrida Šimonytė turėtų daugiau šansų laimėti, jei dabartine prezidente nebūtų Dalia Grybauskaitė.

"Šimonytė turėtų daugiau šansų. Kaip asmuo — taip, kaip kito asmens tęsinys, tos linijos tęsimas — ne", — baigė jis.

Lietuvoje gegužės 26 dieną įvyko antrasis prezidento rinkimų turas. Po balsų skaičiavimo tapo aišku, kad laimėjo nepriklausomas kandidatas, ekonomistas Gitanas Nausėda. Remiantis išankstiniai duomenimis, jis surinko 65,86 procento balsų, o Šimonytė — 32,86 procento.

114
Tegai:
prezidento rinkimai, Lietuva, Ingrida Šimonytė
Temos:
Lietuvos prezidento rinkimai 2019 (185)
Dar šia tema
Grybauskaitė pasveikino Nausėdą
"Krienai už ridiką ne saldesni": ekspertas įvertino kandidatus į Lietuvos prezidentus
Razminas: išrinkus naująjį prezidentą Lietuvoje liks "koncentracijos stovykla gyventojams"
Žozepas Borelis

ES pareiškė, kad nėra sutarimo sankcijų Baltarusijai atžvilgiu

(atnaujinta 18:25 2020.09.21)
Briuselis neketina išsiųsti ambasadoriaus iš Minsko, tačiau Lukašenka nepripažįstamas teisėtu prezidentu

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Europos Sąjunga dar nesusitarė dėl asmeninių sankcijų Lukašenkai, spaudos konferencijoje po numatyto ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Briuselyje sakė ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Žozepas Borelis.

Be to, pasak Borelio, apskritai nesusitarta dėl sankcijų, nes ES šalių užsienio reikalų ministrai negalėjo pasiekti bendro sprendimo. Kaip ir tikėtasi, kitame aukščiausiojo lygio susitikime šį klausimą aptars ES šalių vadovai.

Tuo pačiu metu, kaip pažymėjo Europos diplomatijos vadovas, ES neketina išsiųsti savo ambasadoriaus iš Baltarusijos, tačiau taip pat nepripažįsta Baltarusijos vadovo Aleksandro Lukašenkos teisėtu prezidentu.

"Remiantis mūsų žiniomis, rinkimai buvo suklastoti. Todėl mes nepripažįstame Lukašenkos šalies vadovu", — RIA Novosti cituoja Borelį.

Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 d., o prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad neva rezultatai buvo "suklastoti".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje. Kaip sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas su savo reikalavimais Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
Aleksandras Lukašenka, Baltarusija, ES
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Rusijos URM pakomentavo JT ŽTT rezoliuciją dėl Baltarusijos
Linkevičius papasakojo apie Tichanovskajos susitikimą su ES ministrais
Protestai Minske

Ekspertas: Lietuva nori būti dosni Baltarusijai Senosios Europos sąskaita

(atnaujinta 16:11 2020.09.21)
Pats Vilnius gyvena Europos subsidijų sąskaita, tačiau mano, kad įmanoma pažadėti lėšų Baltarusijos opozicijai, pažymi ekspertas Dmitrijus Solonikovas

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Europa dabar yra sudėtingoje situacijoje dėl "Brexit" ir kitų neužbaigtų procesų, tačiau Lenkija, ir per ją JAV, privers Europą galvoti apie, atrodytų, nereikalingą jai Baltarusijos temą, interviu Sputnik Lietuva pasakė Šiuolaikinės valstybės plėtros instituto direktorius Dmitrijus Solonikovas.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Lenkijos ir Rumunijos vadovais paragino parengti pagalbos Baltarusijai priemonių paketą.

Trijų šalių vadovų manymu, toks paketas apimtų prekybą su ES, pagalbą derybose dėl įstojimo į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), bevizį režimą Baltarusijos piliečiams, šalies ekonomikos ir energetinio sektoriaus diversifikaciją, finansavimą ekonomikai restruktūrizuoti, tarptautinių finansų institucijų įtraukimą reformuojant šalies ekonomiką ir skatinant investicijas.

Ekspertas Dmitrijus Solonikovas pažymėjo, jog Lietuva ir Lenkija kalba apie tai, nes turi Tarpjūrio koncepciją. Kalbant apie Rumuniją, ją tiesiog nori panaudoti kaip paramą.

"Jie [Lietuva ir Lenkija — Sputnik] turi parodyti Europos integracijos patrauklumą. Tam jie turi daryti įtaką visų pirma jaunimui, kaip politiškai aktyviausiai visuomenės daliai, kuria lengviausia manipuliuoti. Tam jiems svarbu, kad Baltarusijos piliečiai galėtų lengvai patekti į kaimyninių valstybių teritoriją, o tai, žinoma, pirmiausia Lenkija ir Lietuva. Toliau su jais bus atliktas tolesnis darbas: jiems bus paaiškinta, kaip jie gerai gyvens ateityje, jie bus integruoti į Europos erdvę vadovaujant Lenkijai, ir būtent šią ideologiją šis jaunimas skleis Baltarusijos teritorijoje", — pasakė Solonikovas.

Pasak jo, Ukrainos integracija vyko maždaug tokiu keliu — gyventojams buvo pažadėta keliauti be vizų ir tai įkvėpė jaunimą.

"Pažadėti paskolą Europos institucijų sąskaita — tai puiki tema. Lietuva, pati sėdinti ant iš ES gautų pinigų, gali pažadėti bet kam. Jos biudžetas jokiu būdu nenukentės, ji pabandys tai padaryti pagrindinių Europos rėmėjų — Vokietijos, Prancūzijos — sąskaita. Labai patogu ir malonu būti dosniai kažkieno kito sąskaita", — pažymėjo ekspertas.

Kaip priminė Solonikovas, dabar Europa yra labai sudėtingoje situacijoje, čia yra keli neužbaigti procesai, o pats sunkiausias iš jų yra "Brexit", dėl kurio galutinis susitarimas taip ir nebuvo pasirašytas.

"Europoje yra daugybė problemų ir be Baltarusijos, ir pagrindiniai Europos žaidėjai yra užsiėmę savo klausimais. Kitais metais Vokietijoje vyks rinkimai... Dabar spaudimas Senajai Europai yra labai didelis dėl kelių projektų — dujų, "Irano sandorio". Europos valia dar iki galo nepareikšta. Baltarusijos klausimas būtų dešimtame plane Europai, bet Lenkija — ir per ją JAV — privers Europą galvoti apie šią, atrodytų, nereikalingą jai temą", — pasakė ekspertas.

Padėtis Baltarusijoje
Rusijos URM, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Екатерина Чеснокова

Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 d., o prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad neva rezultatai buvo "suklastoti".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje. Kaip sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas su savo reikalavimais Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
Europa, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lavrovas: Lietuva ir Lenkija diktuoja Baltarusijai savo valią per Tichanovskają
Lietuvos užsienio reikalų ministras susitiko su Tichanovskaja
Linkevičius: ES turėtų padėti NVO ir "nepriklausomai žiniasklaidai" Minske
Linkevičius papasakojo apie Tichanovskajos susitikimą su ES ministrais
Ugniagesiai, archyvinė nuotrauka

Per 3 paras ugniagesiai gelbėtojai užgesino 75 gaisrus ir atliko 83 gelbėjimo darbus

(atnaujinta 17:45 2020.09.21)
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pranešime teigiama, kad gaisrų metu išvengta aukų

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Per praėjusias 3 paras ugniagesiai gelbėtojai užgesino 75 gaisrus ir atliko 83 gelbėjimo darbus, praneša Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Pabrėžiama, kad žūčių gaisruose išvengta.

"Šeštadienį, 17.30 val., Rietave atvira liepsna degė kuro sandėlis. Gaisras kilo korinio popieriaus gaminimo ceche sprogus katilui. Ugnis persimetė ir į šalia esantį pjuvenų sandėlį. Iki atvykstant ugniagesiams iš patalpų išėjo 7 įmonės darbuotojai. Gaisro metu buvo apgadintas pastato vidus ir stogas, aprūko sienos ir apie 400 kv. m lubų. Įmonės ekskavatorius iš sandėlio išvežė apie 50 t pjuvenų, kurios buvo perlietos vandeniu", — teigiama pranešime.

Greitosios pagalbos mašina
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Tos pačios dienos vakarą Joniškio rajone, Ziniūnų kaime, liepsnojo UAB "Audruvis" arklidžių viduje esanti katilinė.

Pažymima, kad gaisro metu sudegė didžioji dalis katilinės, iš arklidžių buvo saugiai išvesti 25 žirgai.

Taip pat Švenčionių rajone, Pabradėje, atvira liepsna degė vieno aukšto mūrinis pastatas, kuriame buvo 6 sandėliukai. Pažymima, kad gaisro metu sudegė pastato stogas, apdegė dalis malkų, sudegė automobilis "Audi 80". Iš garažo spėta ištraukti automobilį "Opel Vectra".

"Penktadienį, 10.38 val., Radviliškio rajone, Gražionių kaime, buvo užsidegusi elektros pastotė. Gaisro metu išsilydė elektros kabelių instaliacija ir saugikliai, aprūko sienos ir durys", — rašoma pranešime.

Taip pat pranešama apie įvykius Vilniaus rajone: degė medinis namas, Rudaminos seniūnijoje iš nuvirtusio automobilio išgelbėtas prispaustas vairuotojas.

Tegai:
gaisrai, ugniagesiai gelbėtojai, ugniagesiai
Dar šia tema
Nuo spalio ketinama nebeleisti rengti masinių renginių
Linkevičius papasakojo apie Tichanovskajos susitikimą su ES ministrais