NATO kariai, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: artėja NATO grėsmė Rusijos atžvilgiu

81
(atnaujinta 23:20 2019.05.28)
Naujoji karinė Aljanso strategija verčia Rusiją modernizuoti branduolinių ginklų pristatymo priemones, mano Tarptautinio humanitarinių ir politinių studijų instituto ekspertas Vladimiras Bruteris

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Organizacijos generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmą kartą per dešimt metų pristatys naują karinę strategiją.

Pasak jo, tai susiję su taip vadinama "Rusijos branduoline grėsme". Be to, Aljansas tariamai susiduria su naujais iššūkiais rytuose ir pietuose. Stoltenbergas mano, kad NATO šalys ir toliau turėtų būti visiškai pasirengusios gynybai ir stabilumui.

Interviu Sputnik radijui Tarptautinio humanitarinių ir politinių studijų instituto ekspertas Vladimiras Bruteris sakė, kad Jungtinės Valstijos pagal "naują karinę strategiją" nori priartinti prie Rusijos sienų mažo pajėgumo branduolinius ginklus.

"Nėra jokios naujos "Rusijos grėsmės". Grėsmė kyla dėl to, kad Rusija egzistuoja, ir ji turi branduolinių ginklų, ir nieko daugiau. Kodėl Stoltenbergas prisiminė? Manau, kad priežastis taip pat yra gana aiški — Jungtinės Amerikos Valstijos aktyviai lobizuoja mažo pajėgumo branduolinių ginklų gamybą, ir siekis pritraukti šiuos ginklus prie Rusijos sienų yra šios Amerikos strategijos dalis. Stoltenbergas ją išreiškė garsiai nepaskelbęs jos pavadinimo", — pabrėžė ekspertas.

Pasak Bruterio, NATO grėsmė tampa vis akivaizdesnė.

"Be to, turime atsižvelgti į tai, kad branduolinių ginklų dislokavimas vyks šalyse, kurios neturi branduolinio statuso. Tai tiesiog rodo, kad grėsmė tampa vis aiškesnė ir vis artėja. Rusija nuolat kviečia atsisėsti prie derybų stalo. Bet koks dabar yra tas derybų stalas? Tai ir atskleidžia Stoltenbergo pranešimas, jog Rusija turėtų ne tik padidinti ginkluotę, bet ir modernizuoti pristatymo priemones, galimybę panaudoti šiuos ginklus. Kiekis mažai svarbus. Tačiau tuo pačiu metu grėsmė tampa aiškesnė — tai reikia suprasti", — sakė ekspertas.

Rusijos ir NATO santykiai

NATO nuolat kaltina Rusiją dėl "įtampos" didinimo, o JAV ir Europos politikai skelbia apie "Rusijos grėsmę". Kartu, kaip pažymėjo Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ir Rusijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Sergejus Lavrovas, būtent Aljansas, pasinaudodamas "galimos Rusijos grėsmės" pretekstu, dislokuoja savo karines pajėgas arčiau Rusijos sienų.

Praėjusiais metais, remiantis Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) skaičiavimais, Rusijos karinės išlaidos sumažėjo 3,5 proc. ir sudarė 61,4 mlrd. dolerių. Pirmą kartą nuo 2006 metų Maskva šiame reitinge nusileido nuo penktosios į šeštąją vietą. Tuo pačiu metu Vašingtono skaičius išaugo 4,6 proc. ir sudarė 649 mlrd. dolerių.

Interviu Sputnik radijui politikos analitikas Andrejus Koškinas pažymėjo, kad SIPRI duomenys neatitinka NATO pareiškimų apie "Rusijos grėsmę". Pasak jo, šalys, kurios yra Aljanso narės, naudojasi šiuo pretekstu, norėdamos padidinti karinį biudžetą.

Maskva nuolat pareiškia, kad neketina nieko pulti. Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Aleksandras Gruško pažymėjo, kad praėjusių metų NATO valstybių narių gynybos išlaidos viršijo vieną trilijoną dolerių, o tai yra 22 kartus daugiau nei Rusijos gynybos išlaidos.

NATO: plėtros istorija
© Sputnik /
NATO: plėtros istorija
81
Tegai:
Rusija, NATO
Dar šia tema
Ekspertas: pratybose Estijoje buvo treniruojamasi atlikti Rusijos puolimo operacijas
Ekspertas pakomentavo NATO raginimus atšaukti Rusijos kariuomenę iš Krymo
Stoltenbergas pareiškė, kad Rusija neįvertino NATO vienybės
Sąjūdis prieš Astravo AE

Seimas pareiškė apie manipuliacijas asociacijoje "Sąjūdis prieš Astravo AE"

(atnaujinta 12:29 2020.07.10)
Valdančiosios partijos lyderis tvirtina, kad garsiai šaukiantys apie demokratiją ir žmogaus teises konservatoriai dirba prieš Vilnių ir ES Kubos klausimu

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis apkaltino konservatorių partiją, kad ji galėjo gauti finansavimą iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, iš Kubos, ir blokavo Europos Sąjungos ir šios valstybės susitarimą, pranešama LVŽS svetainėje.

Anot jo, ištekliai, pervesti į prieš pat rinkimų kampanijos pradžią įsteigtos asociacijos "Sąjūdis prieš Astravo AE" sąskaitą, gali būti neteisėtai panaudoti Seimo rinkimų kampanijai finansuoti Lietuvoje. Kalbama apie "slaptus" konservatorių protokolus, kuriuos Karbauskis pridėjo prie teksto.

"Valstiečių" lyderis pareiškė, kad konservatoriai atsakymą apie protokoluose minimą finansinę paramą visuomenei pateikė vos vienu bendru Žygimanto Pavilionio ir Emanuelio Zingerio tekstu, kuriame vėl viską išverčia savaip: finansinė parama iš Kubos pristatoma kaip vien moralinis palaikymas. Anot Karbauskio, Lietuvos valdžia turėtų patikrinti minėtą asociaciją, jos finansavimo šaltinius ir konservatorių vaidmenį galimai neskaidriuose procesuose, susijusiuose su nacionaliniu saugumu.

"MG Baltic politinės korupcijos byla atrodytų tik kaip gėlytės, palyginus su tuo, kad konservatoriai ir liberalai gali turėti rimtesnių reikalų, užsiimant politine prostitucija, kuri mindo jau ne tik Lietuvos vidaus, bet tarptautinę reputaciją, Europos Sąjungos vertybes bei interesus", — teigia Karbauskis.

Jis užduoda klausimą, kodėl asmenys, "slaptuosiuose" protokoluose įvardijami disidentais iš Kubos, o ne "kongresmenais", kaip dabar bando įteigti Pavilionis, negyvenantys Lietuvoje ir su ja niekuo nesusiję, konservatorių prašymu skiria paramą konservatorių ir liberalų politikų vadovaujamai asociacijai? 

"Ar tie finansiniai rėmėjai — disidentai nėra tie patys asmenys, kurie atvykę į Lietuvą kartu su konservatoriais stabdė Europos Sąjungos bei Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimą? Galiausiai, jei taip, ar į Lietuvą pervedami (ar planuojami pervesti) pinigai nėra minėtų kubiečių mokestis už konservatorių paslaugas tą ES ir Kubos sutartį sustabdant?" — tęsia politikas. 

Jis priminė, kad ši sutartis yra ES planas atstumti Kubą nuo Rusijos ir Kinijos "demokratinių valstybių" link. Pasak jo, tai, kas vyksta, leidžia dar kartą įsitikinti, kad "garsiai šaukiantys apie demokratiją ir žmogaus teises konservatoriai sugebėjo atsiskleisti, kad jie vertę mato tik tame, už kiek tai galima parduoti".

Kaip priminė "valstiečių" lyderis, Pavilionis Seimo Užsienio reikalų komitete, kai buvo svarstomas ES ir Kubos sutarties klausimas, grasiai siūlė "laikyti įkaitu Kubą tam, kad mus išgirstų dėl Astravo yra labai logiška ir mums būtų labai naudinga. Ir kai išgirsime patikinimą, kad mus išgirs dėl Baltarusijos režimo daromų niekšybių su Astravu, tada gal mes pabandysime išgirsti ir dėl Kubos".

Politikas padarė išvadą, kad ES ir Kubai reikšminga sutartis iš esmės tapo konservatorių "manipuliacijų įrankiu", paverčianti kubiečius niekam nežinomų Lietuvos konservatorių "įkaitais". 

"Protokolai tik patvirtina, kad tris dešimtmečius konservatoriai formavosi kaip "neliečiamieji", kūrė struktūras, į jas darbino savo žmones tam, kad jaustųsi saugūs ir nebūtų kam užduoti nepatogius klausimus. Jie ir toliau lieka neliečiamaisiais, kuriems, skirtingai nei kitiems Lietuvos žmonėms, už padarytas klaidas ar pažeidimus nereikia atsiskaityti prieš įstatymą", — teigia Karbauskis. 

Tie patys protokolai rodo, kaip jie susitikinėja ir derina įvairiausius klausimus su aukščiausiais pareigūnais, teigia jis. Tačiau kartu "valstiečių" lyderis svarsto, kiek tokių susitikimų tiesiog lieka nežinomais.

Pavilionis, savo ruožtu, savo Facebook puslapyje pareiškė, kad niekada JAV ir Kinija su Rusija Kubos klausimu nestovėjo vienoje barikadų pusėje. Vašingtonas nuosekliai pasisakė už demokratinius pokyčius šioje šalyje, todėl labai natūralu, kad Lietuva Kubos klausimu palaiko JAV, o ne Kiniją ir Rusiją, teigė jis.

Konservatorius priminė savo oponentui, kad Lietuva gina tikrąsias Vakarų vertybes kartu su JAV, siekdama, kad ši sutartis būtų labiau subalansuota, ir kad tokia situacija ES kyla ne pirmą kartą. 

"Savo ruožtu, dėl skleidžiamo melo — pasikartosiu. Sąjūdis prieš Astravo AE išsilaiko tik iš savanoriškų narių įnašų, kurių dauguma surinkta ir išleista Sąjūdžio steigimui ir europinės peticijos prieš Astravą populiarinimui ES šalyse iki COVID-19 pandemijos ir rinkimų kampanijos pradžios. Jokių užsienio fizinių ar juridinių asmenų (įsk iš JAV ir tuo labiau Kubos režimo persekiojamų disidentų) neturėjome, neturime ir neturėsime. Mūsų sąskaitos ir visa veikla vieša, neturime ko slėpti. Šiuo metu sąskaitoje 84 eurai. Niekada šie pinigai rinkimams nebuvo ir nebus naudojami, nes Sąjūdžio tikslas — vienyti ne tik Lietuvą, bet ir visą ES, visus mūsų sąjungininkus prieš Astravą", — rašo Pavilionis.

ES ir Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimas buvo pasirašytas 2016 metų gruodžio mėnesį, o 2017 metais jį patvirtino Europos Parlamentas. Lietuva yra vienintelė ES šalis, neratifikavusi susitarimo su Kuba.

Lietuvos ir Baltarusijos ginčas dėl Astravo AE

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Lietuva priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" respublikai. Be to, Vilnius priešinasi energijos eksportui iš objekto ir nuolat ragina kaimynines respublikas nepirkti iš jo elektros. Tačiau to dar nepavyko pasiekti.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aršus Vilniaus pasipriešinimas BelAE iš esmės kyla ne dėl susirūpinimo techninėmis ar aplinkosaugos problemomis, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Interviu Sputnik Lietuva Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius, "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Sergejus Rekeda sakė, kad Lietuva neturi galimybės daryti spaudimo artimiausiems kaimynams — Latvijai ir Estijai. Anot jo, viskas, kuo Lietuva galėjo remtis, yra efemeriški dalykai, tokie kaip Baltijos vienybė, kurios de facto nėra.

Tegai:
Kuba, Vilnius, Astravo AE, ES
Dar šia tema
Seimo rinkimų belaukiant. Kas laimės partinių sąrašų dvikovą?
Paaiškėjo, kokia partija gali laimėti Seimo rinkimus
ET Briuselyje, archyvinė nuotrauka

Lietuva ir Estija susitarė susivienyti siekdamos didesnio finansavimo ES

(atnaujinta 21:14 2020.07.09)
Ketvirtadienį Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda kalbėjosi telefonu su Estijos ministru pirmininku Juriu Ratu

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Lietuva ir Estija sutarė bendradarbiauti siekdamos didesnio finansavimo Baltijos šalims pagal daugiametį Europos Sąjungos biudžeto planą, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Ketvirtadienį Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda kalbėjosi telefonu su Estijos ministru pirmininku Juriu Ratu. Politikai aptarė pasirengimą liepos 17 dieną numatytoms Europos Vadovų Tarybos deryboms, Astravo AE saugumą, projekto, skirto sinchronizuoti elektros tinklus su žemyninės Europos tinklais, įgyvendinimą, kovą su dezinformacija ir bandymus perrašyti istoriją.

"Vadovai sutarė derybose siekti tiesioginių išmokų ūkininkams konvergencijos, didesnio finansavimo Sanglaudos politikai ir projekto "Rail Baltica" įgyvendinimui. Taip pat vadovai atkreipė dėmesį į didesnio finansavimo kariniam mobilumui užtikrinimo svarbą", — rašoma pranešime.

Pokalbio metu Nausėda padėkojo Estijos ministrui pirmininkui už tai, kad jis atkreipė daugiau ES dėmesio į Astravo AE saugos klausimus ir palaikė iniciatyvą, kuria siekiama užkirsti kelią "nesaugių" elektrinių gaminamos elektros patekimui į ES vidaus rinką.

Dabartiniame ES biudžeto projekte siūloma sumažinti Sanglaudos fondą. Nuo 2021 metų Briuselis ketina sumažinti subsidijas Baltijos šalims, kurios palies ūkininkus ir svarbius infrastruktūros projektus, tame tarpe "Rail Baltica" ir respublikos energetikos sistemų sinchronizavimą su kontinentine Europa.

Lietuva gali prarasti iki 27 procentų išmokų. Vilnius mano, kad naujojo biudžeto sąlygos yra nepriimtinos.

Tegai:
Estija, Lietuva, Europos Taryba
Dar šia tema
Naujas draugas geriau už du senus. Lietuvai daugiau ne pakeliui su Latvija ir Estija?
Estija tikisi iš EK papildomo Astravo AE saugos įvertinimo
Pratybos, archyvinė nuotrauka

Vilniaus rajone vyks karinio rengimo pratybos

(atnaujinta 11:55 2020.07.10)
Pratybose, kurie vyks šviesiu ir tamsiu paros metu, dalyvaus iki 30 karių su ginklais, bus naudojami imitaciniai šaudmenys

VILNIUS, liepos 10 – Sputnik. Šį savaitgalį Vilniaus rajone vyks Lietuvos kariuomenės karių pratybos. Apie tai praneša rajono savivaldybė.

Liepos 11-12 dieną Lavoriškių, Kenos, Mūrininkų, Rukainių, Sadūniškių, Uosininkų, Skaisterių, Mickūnų, Bareikiškių gyvenviečių apylinkėse vyks Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės karų pratybos, kurių tikslas treniruoti karius savanorius šalies gynybai.

Pratybose dalyvaus iki 30 karių su ginklais. Bus naudojami imitaciniai šaudmenys. Kariai judės pėsčiomis ir karinėmis ratinėmis transporto priemonėmis keliais.

Pratybos vyks šviesiu ir tamsiu paros metu.

Tegai:
Vilnius, pratybos
Dar šia tema
Kaliningrade buvo vykdomos pratybos naudojant "Iskander"
Kuo arčiau Rusijos, tuo blogiau NATO: Maskva sureagavo į pratybas Baltijos šalyse
Kaip Rusija reagavo į NATO pratybas "Ramstein Alloy" Latvijoje