Lietuvos URM priminė EK apie atsakomybę už branduolinę saugą
(atnaujinta 13:29 2019.05.29)
Antradienį Linas Linkevičius susitiko su Europos Komisijos Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi generalinio direktorato generaliniu direktoriumi Stefano ManservisiVILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. Europos Komisija turi prisiimti didesnę atsakomybę už branduolinės saugos standartų laikymąsi, tai paliečia ir statomą Baltarusijos AE, pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
©
Sputnik / Сергей Гунеев
Užsienio reikalų ministras teigia, kad "Astravo atominės jėgainės projektas vykdomas ignoruojant nepalankias tarptautinių ekspertų išvadas". Linkevičius mano, kad branduolinės saugos užtikrinimas turėtų būti vykdomas ES lygmeniu.
Antradienį ministras susitiko su Europos Komisijos (EK) Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi generalinio direktorato generaliniu direktoriumi Stefano Manservisi. Jie aptarė Europos Sąjungos (ES) politinės ir institucinės raidos perspektyvas, ES vystomojo bendradarbiavimo aktualijas bei vykstančias derybas dėl ES būsimos daugiametės finansinės programos.
Linkevičius taip pat pabrėžė, kad ES kaimynystės politika privalo išlikti svarbiausiu prioritetu.
Lietuvos ir Baltarusijos ginčas dėl Baltarusijos AE
Baltarusijos atominė elektrinė statoma Gardino srityje, už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lietuva nuolat priešinasi projektui, teigdama, kad objektas kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Vilnius paragino boikotuoti Baltarusijos atominės elektrinės statybą, tačiau nerado paramos iš kitų šalių. Tada Lietuvos valdžia atsisakė tiekti elektros energiją iš elektrinės, taip pat Seimas uždraudė importuoti elektros energiją iš šalių, kuriose veikia "nesaugios" atominės elektrinės.
Taip pat Lietuva kreipėsi į Europos Komisiją dėl tariamai "neatsakingo Baltarusijos požiūrio" į branduolinę saugą ir tarptautinius įsipareigojimus dėl Baltarusijos AE. Minskas Vilniaus pareiškimus pavadino "nepagrįstais ir melagingais".
Tuo tarpu daugelis Lietuvos ekspertų ir politikų pastaruoju metu pradėjo pabrėžti, kad Lietuvos pozicija Baltarusijos atominės elektrinės atžvilgiu yra nelogiška ir gali sukelti ekonominius nuostolius.
Baltarusija ne kartą pareiškė, kad Lietuvos pretenzijos yra politizuotos. Šalies valdžias ne kartą pabrėžė, kad objektas statomas pagal saugos standartus, o tarptautiniai ekspertai jau patvirtino, kad kaimyninėms šalims nėra rizikos.
Politologas: NATO pratybos pasienyje su Baltarusija lėmė atsakomuosius veiksmus
(atnaujinta 20:50 2020.09.25)
Aktyvūs aljanso veiksmai, ypač pasienyje, natūraliai sukelia tam tikrą įtampą, mano karo politologas Andrejus KoškinasVILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. NATO vadovybės noras surengti pratybas prie Baltarusijos sienos neprisidėjo prie situacijos stabilizavimo, interviu Sputnik Lietuva pasakė karo politologas, Rusijos Plechanovo ekonomikos universiteto Politologijos ir sociologijos katedros vedėjas Andrejus Koškinas.
NATO nekelia grėsmės Baltarusijai, pareiškė Lietuvoje esantis Aljanso karinio komiteto pirmininkas, aviacijos maršalas Stiuartas Pyčas (Stuart Peach). Jis pareiškė, kad padėtis pirmiausia priklauso nuo šalies vadovybės pozicijos pilietinės visuomenės atžvilgiu.
Taip pat žinoma, kad lapkritį į Lietuvą atvyks naujas Amerikos kontingentas, kurį sudarys ne tik kariai, bet ir kelios dešimtys kovos mašinų, įskaitant tankus "Abrams" ir "Bradley" šarvuočius "Bradley".
Karo politologas Andrejus Koškinas pažymėjo, kad Šiaurės Atlanto aljanso pratybos pasienyje su Baltarusija sukėlė tam tikrą įtampą.
"NATO vadovybės noras sutelkti karius prie Baltarusijos sienos ir rengti pratybas ne prisidėjo prie stabilizavimo, o sukėlė įtampą ir atsakomuosius veiksmus iš Baltarusijos, Rusijos ir kitų Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos valstybių pusės. Įsiveržimo nebus. Reikalas tas, kad kontingentas, kuris buvo mobilizuotas, surinktas ir buvo Rusijos Federacijos prezidento atsargoje invazijos į Sąjunginės valstybės teritoriją arba aktyvių neramumų Baltarusijos viduje atveju, jis buvo išformuotas, ir tai tik rodo, kad po Baltarusijos ir Rusijos vadovų susitikimo įtempta galimo įsiveržimo fazė jau praėjo ir nieko panašaus jau negali įvykti", — papasakojo ekspertas.
Anksčiau paaiškėjo, kad lapkritį į Lietuvą atvyks naujas Amerikos kontingentas, kurį sudarys ne tik kariškiai, bet ir kelios dešimtys kovos mašinų, įskaitant tankus "Abrams" ir šarvuočius "Bradley".
Be to, dabar Lietuvoje yra dar vienas Amerikos kontingentas — jis dislokuotas netoli sienos su Baltarusija.
Pasak Lietuvos krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio, naujos Amerikos kariuomenės atėjimas esą neturi nieko bendro su situacija kaimyninėje šalyje.
Dabar karinės pratybos vykdomos abiejose pusėse prie Lietuvos ir Baltarusijos sienų. Nuo rugsėjo 14 dienos Lietuvoje vyksta daugiašalės NATO oro gynybos dalinių "Tobruq Legacy 2020" ("Tobruko palikimas 2020") pratybos, kuriose dalyvauja apie tūkstantis karių iš skirtingų šalių ginkluotųjų pajėgų dalinių. Bresto srities poligone rengiamos Rusijos ir Baltarusijos pratybos "Slavų brolija 2020". Šios pratybos nuolat organizuojamos nuo 2015 metų.
Kaip anksčiau sakė Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, Minskas sustiprino sienų su Vakarų šalimis apsaugą.
Ekspertas: su tokia lydere kaip Tichanovskaja Lenkija nori pasipelnyti iš Baltarusijos
(atnaujinta 20:23 2020.09.25)
Varšuvos planams nėra lemta išsipildyti, tačiau skirtingi pareiškimai ir toliau skambės, mano ekspertas Jurijus BorisionokasVILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Lenkija naudojasi situacija Baltarusijoje savo interesais, interviu Sputnik Lietuva pasakė Maskvos Lomonosovo valstybinio universiteto Istorijos fakulteto Pietų ir Vakarų slavų studijų katedros docentas Jurijus Borisionokas.
Lenkijos prezidentas Andžejus Duda, kalbėdamas JT Generalinėje Asamblėjoje, paragino pasaulio lyderius reikalauti, kad Baltarusijoje būtų laikomasi pagrindinių žmogaus teisių. Jis ragino pareikšti vieningą poziciją.
Pasak Lenkijos prezidento, "represijos prieš politinius oponentus, masiniai taikių protestuotojų sulaikymai ar smurto ir kankinimų prieš juos panaudojimas negali būti leidžiami nė vienoje valstybėje".
Ekspertas Jurijus Borisionokas pažymėjo, kad Dudos pareiškimas sutampa su kitų Europos politikų pasisakymais padėties Baltarusijoje klausimu, tačiau Lenkija siekia kitokio intereso.
"Čia dar yra ir motyvas, kurį labai lengva pamatyti, nes Baltarusijos protesto sėkmė hipotetiškai žada Lenkijai teritorinį padidėjimą. Jei įsivaizduotume hipotetinę situaciją, kad Svetlanos Tichanovskajos lygio politikas ateina tam tikram laikui į valdžią padedamas tos pačios Lenkijos valdžios, tada čia galima kelti Lenkijos teritorijos padidėjimo klausimą, tarkime, Gardino sąskaita. Akivaizdu, kad tai yra ne kas kita, kaip geopolitinė fantazija realybėje, tačiau tokios politinės kombinacijos yra kuriamos", — pareiškė jis.
Borisionokas mano, kad tokioms fantazijoms nėra lemta išsipildyti, ypač atsižvelgiant į dabartinės padėties Baltarusijoje raidą, tačiau bus girdėti propagandiniai pareiškimai iš Varšuvos pusės. Ekspertas įžvelgia dvigubus standartus Lenkijos politikoje, nes jų šalyje taip pat slopinamos visokios protesto nuotaikos.
Padėtis Baltarusijoje
Po rugpjūčio 9 dieną įvykusių Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos, oficialiais CRK duomenimis, šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų, visoje šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.
Iškart po rinkimų apylinkių uždarymo šalyje prasidėjo nesankcionuoti protestai. Saugumo pajėgos juos žiauriai malšino, naudodamos ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas.
Lenkai aktyviai remia Baltarusijos opoziciją. Tichanovskaja rugsėjo pradžioje apsilankė Varšuvoje, kur atsirado Baltarusijos opozicijos veiklai remti skirtas centras, vadinamieji "Baltarusijos namai".
Ji dalyvavo centro atidarymo ceremonijoje. Be to, ceremonijoje dalyvavo Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis, kuris pažadėjo pateikti ekonominės pagalbos Baltarusijai planą.
Rusijos užsienio reikalų ministerija anksčiau pareiškė, kad Varšuva daro spaudimą Minskui ir iš tikrųjų tiesiog diktuoja elgesio liniją bei aktyviai remia, taip pat finansiškai, Baltarusijos opoziciją.
Į kaimyninės valstybės reikalus taip pat kišasi ir Lietuva. Beveik nuo pat protestų pradžios Lietuvos politikai reikalavo naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti".
Maskva ne kartą ragino Lietuvą ir Lenkiją nekaitinti situacijos kaimyninėje šalyje ir suteikti Baltarusijos žmonėms galimybę ją spręsti patiems. Kaip sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva su savo reikalavimais Baltarusijai peržengė visas padorumo ribas. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su buvusia Baltarusijos kandidate į prezidentus Svetlana Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".
Pernai Lietuvoje buvo suteikta 62,5 mln. eurų paramos
(atnaujinta 13:03 2020.09.25)
Pagrindine paramos teikimo sritimi tapo sportas — jam remti buvo skirta 30,3 proc. visos paramos VILNIUS, rugsėjo 26 — Sputnik. Pernai Lietuvoje buvo suteikta 62,5 mln. eurų paramos, praneša Lietuvos statistikos departamentas.
Pernai paramos teikėjai – Lietuvos juridiniai asmenys – suteikė 55,4 proc., užsienio šalių juridiniai asmenys – 30,2 proc., anoniminiai paramos teikėjai ir fiziniai asmenys – 14,4 proc. visos suteiktos paramos. 66,7 proc. paramos buvo suteikta piniginėmis lėšomis.
©
Depositphotos / natursports
Sportas tapo pagrindine paramos teikimo sritimi. Jam remti buvo skirta 30,3 proc. visos paramos. Pagrindiniai sporto srities rėmėjai – juridiniai asmenys, kurių skirta parama sudarė 96,5 proc. visos 2019 metais sportui skirtos paramos. Lietuvos juridiniai asmenys pernai sportui skyrė 50,4 proc. visos paramos.
Apie 60 proc. visos paramos teikėjai skyrė ne pelno institucijoms, teikiančioms paslaugas namų ūkiams, valdžios sektoriui – 34,9 proc.
Lietuvos juridinių asmenų didžiausią suteiktos paramos materialinėmis vertybėmis dalį sudarė maisto produktai ir gėrimai – 41,3 proc., medikamentai ir vaistai – 5,9 proc., drabužiai, jų priedai ir kiti tekstilės gaminiai – 4,4 proc.
Daugiausia paramos pernai suteikė Vilniaus apskrities juridiniai asmenys – 40,4 proc. visos paramos. Kauno apskrities juridiniai asmenys – 28,3 proc. visos suteiktos paramos.
Didžiausias vidutinis vieno Lietuvos juridinio asmens suteiktos paramos dydis buvo Kauno apskrityje – jis siekė 13,1 tūkst. eurų.