Lietuvos URM priminė EK apie atsakomybę už branduolinę saugą
(atnaujinta 13:29 2019.05.29)
Antradienį Linas Linkevičius susitiko su Europos Komisijos Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi generalinio direktorato generaliniu direktoriumi Stefano ManservisiVILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. Europos Komisija turi prisiimti didesnę atsakomybę už branduolinės saugos standartų laikymąsi, tai paliečia ir statomą Baltarusijos AE, pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
©
Sputnik / Сергей Гунеев
Užsienio reikalų ministras teigia, kad "Astravo atominės jėgainės projektas vykdomas ignoruojant nepalankias tarptautinių ekspertų išvadas". Linkevičius mano, kad branduolinės saugos užtikrinimas turėtų būti vykdomas ES lygmeniu.
Antradienį ministras susitiko su Europos Komisijos (EK) Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi generalinio direktorato generaliniu direktoriumi Stefano Manservisi. Jie aptarė Europos Sąjungos (ES) politinės ir institucinės raidos perspektyvas, ES vystomojo bendradarbiavimo aktualijas bei vykstančias derybas dėl ES būsimos daugiametės finansinės programos.
Linkevičius taip pat pabrėžė, kad ES kaimynystės politika privalo išlikti svarbiausiu prioritetu.
Lietuvos ir Baltarusijos ginčas dėl Baltarusijos AE
Baltarusijos atominė elektrinė statoma Gardino srityje, už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lietuva nuolat priešinasi projektui, teigdama, kad objektas kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Vilnius paragino boikotuoti Baltarusijos atominės elektrinės statybą, tačiau nerado paramos iš kitų šalių. Tada Lietuvos valdžia atsisakė tiekti elektros energiją iš elektrinės, taip pat Seimas uždraudė importuoti elektros energiją iš šalių, kuriose veikia "nesaugios" atominės elektrinės.
Taip pat Lietuva kreipėsi į Europos Komisiją dėl tariamai "neatsakingo Baltarusijos požiūrio" į branduolinę saugą ir tarptautinius įsipareigojimus dėl Baltarusijos AE. Minskas Vilniaus pareiškimus pavadino "nepagrįstais ir melagingais".
Tuo tarpu daugelis Lietuvos ekspertų ir politikų pastaruoju metu pradėjo pabrėžti, kad Lietuvos pozicija Baltarusijos atominės elektrinės atžvilgiu yra nelogiška ir gali sukelti ekonominius nuostolius.
Baltarusija ne kartą pareiškė, kad Lietuvos pretenzijos yra politizuotos. Šalies valdžias ne kartą pabrėžė, kad objektas statomas pagal saugos standartus, o tarptautiniai ekspertai jau patvirtino, kad kaimyninėms šalims nėra rizikos.
Nausėda papasakojo, kokios vakcinos turėtų būti ES "žaliajame pase"
(atnaujinta 11:42 2021.05.09)
Šalies vadovo nuomone, skiepijimo pažymėjimo įvedimas leistų greičiau grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo
VILNIUS, gegužės 8 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad į Europos Sąjungoje svarstomą vadinamojo "žaliojo paso" koncepciją įtraukti tik Bendrijoje patvirtintas vakcinas yra "logiškas žingsnis", praneša "Ekspress-nedelia".
Lietuvos vadovas dalyvauja neformalioje Europos Vadovų Taryboje Portugalijos Porto mieste. Atsakydamas į žurnalistų klausimą, jis išsakė savo nuomonę apie "žaliąjį pasą".
"Tai yra labai logiškas ir nuoseklus sprendimas: jei mes manome, kad tikrai galime laikyti patikimomis ir saugiomis tas vakcinas, kurias patvirtino Europos vaistų agentūra, tai natūralu, kad ir žaliojo skaitmeninio sertifikato ar paso naudojimas turėtų būti susietas su tomis pačiomis vakcinomis. Mano manymu, tai logiškas žingsnis", — sakė Nausėda.
Prezidentas taip pat pridūrė, kad yra "didelis žaliojo paso šalininkas", nes tai suteikia galimybę greičiau grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo.
Pastaruoju metu ES aukšto rango pareigūnai sakė, kad europinis sertifikatas galėtų būti patvirtintas birželį, prasidedant vasaros atostogų sezonui.
Šiuo metu centralizuotai visoje ES leidžiami keturi preparatai: "Pfizer"/"BioNTech", "Moderna", "AstraZeneca" ir "Johnson & Johnson". Lietuvos valdžia ne kartą pareiškė, kad neplanuoja įsigyti "Sputnik V", nepaisant to, kad Europos vaistų agentūra (EVA) šiuo metu atlieka vakcinos vertinimo procedūrą.
Anksčiau vyriausybė nusprendė išduoti vadinamąjį Galimybių pasą žmonėms, persirgusiems koronavirusu, pasiskiepijusiems ar turintiems neigiamus testus.
Vyriausybės sprendimu galimybių pasas bus įvestas gegužės 24 dieną.
Lietuvoje galioja antrasis karantinas. Nors nemažai apribojimų sušvelninta, dauguma jų galioja iki vasaros pradžios.
Naujausiais duomenimis, Lietuvoje iš viso nustatyta daugiau kaip 256 tūkstančiai koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 4 tūkst. žmonių.
Tegai:
Nausėda paragino ES lyderius išreikšti solidarumą su Čekija
(atnaujinta 15:49 2021.05.08)
Lietuvos prezidentas paragino ES lyderius pasekti Lietuvos ir kitų bendraminčių pavyzdžiu priimant "ryžtingus solidarius sprendimus"VILNIUS, gegužės 8 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda paragino ES lyderius sekti Lietuvos ir kitų šalių pavyzdžiu ir išreikšti solidarumą su Čekija.
Lietuvos vadovas dalyvavo ES viršūnių susitikime, kuriame buvo aptartas solidarus atsakas Rusijai po įvykių Čekijoje.
Kaip praneša Prezidentūros spaudos tarnyba, Lietuva išreiškė paramą Čekijai, šiai šaliai išsiuntus "su diplomatine priedanga dirbusius Rusijos žvalgybos agentus". Lietuvos prezidentas paragino ES lyderius pasekti Lietuvos ir kitų bendraminčių pavyzdžiu priimant "ryžtingus solidarius sprendimus".
Nausėda taip pat pakvietė ES lyderius vieningai išreikšti solidarumą su Ukraina, kovojančia už savo suverenitetą ir teritorinį vientisumą. Lietuvos vadovas pažymėjo, kad ES turi priimti konkrečius sprendimus siekiant "užkirsti kelią Rusijos agresyviai politikai kaimyninių valstybių atžvilgiu".
Šalies vadovas ragino numatyti efektyvias ir konkrečias paramos priemones karą išgyvenančiai Ukrainai.
Pranešama, kad plačiau ES santykių su Rusija klausimu planuojama diskutuoti gegužės 25–26 d. vyksiančioje Europos Vadovų Taryboje.
©
Sputnik / Алексей Даничев
Praha apkaltino Rusijos Federacijos specialiąsias tarnybas dėl dalyvavimo sprogime ir iš šalies išsiuntė 18 Rusijos ambasados darbuotojų. Atsakydama į tai, Maskva paskelbė 20 Čekijos diplomatinės atstovybės darbuotojų persona non grata, teigdama, kad kaltinimai dėl sprogimo buvo absurdiški, nepagrįsti, toli gražu nesuprantami ir keliantys pasipiktinimą.
Kaip pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministerija, nepagrįsti kaltinimai Rusijai yra dalis didelės kampanijos, kurią Vakarai pradėjo prieš Maskvą.
Anksčiau Baltijos šalys išsiuntė Rusijos diplomatus iš solidarumo su Čekija. Lietuva išsiuntė du ambasados darbuotojus, Latvija ir Estija — po vieną. Baltijos šalys pareiškė, kad šis sprendimas buvo priimtas iš solidarumo su Čekija, kuri anksčiau Rusijos specialiąsias tarnybas apkaltino dalyvavimu sprogime šaudmenų sandėlyje Vrbeticoje 2014 metais.
Pergalės dieną Lietuvoje pagerbtas žuvusiųjų Didžiajame Tėvynės kare atminimas
(atnaujinta 15:22 2021.05.09)
Gegužės 9 dieną Vilniuje, Antakalnio karinėse kapinėse, surengta akcija, žuvusiųjų Didžiojo Tėvynės kare atminimui.
Šią dieną švenčiama Raudonosios armijos ir sovietų žmonių pergalės prieš nacistinę Vokietiją 1941–1945 metų Didžiajame Tėvynės kare šventė. Rusijos miestuose vyksta tradiciniai šventiniai renginiai: paradai, procesijos, gėlių padėjimas memorialuose, koncertai. Didžioji dalis švenčių baigiasi fejerverkais. Daugelyje šalių šią dieną taip pat vyksta atminimo renginiai.
© Sputnik / Владислав АдамовскийSovietų žmonių pergalės prieš nacistinę Vokietiją dieną veteranai, afganų kariai, sovietų karių palikuonys susirinko į Antakalnio kapines Vilniuje pagerbti Didžiajame Tėvynės kare žuvusių karių atminimą.
© Sputnik / Владислав АдамовскийPrieš įžengdami į karių kapines, muzikantai mėgėjai pasveikino visus atvykusius karo metų dainomis.
© Sputnik / Владислав АдамовскийTą dieną tarp karo memorialo lankytojų buvo daug jaunų žmonių ir net mažiausi, jau proanūkiai tų, kurie išgyveno Didžiąjį Tėvynės karą ir liko mūšio lauke.
© Sputnik / Владислав АдамовскийAfganistano karo kariai iškilmingoje kolonoje žygiavo centrine alėja ir padėjo gėlių ir vainikų karo memorialo papėdėje.
© Sputnik / Владислав АдамовскийNors oficialiai šiais metais dėl karantino apribojimų "Nemirtingojo pulko" eisena Antakalnio karių kapinėse buvo atšaukta, vis dėlto daugelis atsinešė savo žuvusių artimųjų nuotraukas.
© Sputnik / Владислав АдамовскийNetoli centrinio įėjimo atminties akcijos dalyviai ištiesė juostą, kuri pritraukė susirinkusiųjų ir policijos dėmesį. Antraštė: "Tegyvuoja pergalė prieš fašizmą!"
© Sputnik / Владислав АдамовскийRusijoje Raudonosios armijos ir sovietų žmonių pergalės dieną visa šalis mini paradais ir saliutais. Lietuva švenčia Pergalės prieš fašizmą dieną gegužės 8-ąją — tą dieną, kai nacistinė Vokietija pasirašė kapituliacijos aktą.
© Sputnik / Владислав АдамовскийNepaisant to, gegužės 9 dieną daugelis karo veteranų ir buvusių karių palikuonių Lietuvoje atneša gėlių ant žuvusių karių kapų.
© Sputnik / Владислав АдамовскийTradiciškai gėlių padėjimo vieta yra amžinoji ugnis, simboliškai žyminti iškilusių didvyrių žmonių iškilmingą atminimą.
© Sputnik / Владислав АдамовскийBuvusių TSRS šalių ambasados atnešė vainikus prie žuvusiųjų karių memorialo.
© Sputnik / Владислав АдамовскийTačiau kai kurie istorikai ir politologai pastebi, kad palaipsniui Europos šalyse, įskaitant Baltijos šalis, atmintis apie Antrąjį pasaulinį karą ir sovietų žmonių žygdarbį jame nyksta.
© Sputnik / Владислав АдамовскийTai galima pastebėti Lietuvoje, kur valdžia bando išsižadėti sovietinės praeities, nors Lietuvos TSR kariai kartu su visos Sovietų Sąjungos kariais kovojo greta prieš nacius.
© Sputnik / Владислав АдамовскийRusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksejus Isakovas pasveikino veteranus ir tautiečius su 76-osiomis Pergalės metinėmis ir pažymėjo, kad šią dieną palikuonys lenkia galvas atmindami milijonus, žuvusius "žiauriausiame ir kruviniausiame kare žmonijos istorijoje".
© Sputnik / Владислав АдамовскийIsakovas taip pat pažymėjo, kad svarbu užkirsti kelią fašistinės ideologijos atgimimui ir nacių nusikaltėlių reabilitacijai, taip pat kovoti su bandymais klastoti istoriją ir patikslinti Antrojo pasaulinio karo rezultatus.
Tegai: