Lietuvos URM priminė EK apie atsakomybę už branduolinę saugą
(atnaujinta 13:29 2019.05.29)
Antradienį Linas Linkevičius susitiko su Europos Komisijos Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi generalinio direktorato generaliniu direktoriumi Stefano ManservisiVILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. Europos Komisija turi prisiimti didesnę atsakomybę už branduolinės saugos standartų laikymąsi, tai paliečia ir statomą Baltarusijos AE, pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
©
Sputnik / Сергей Гунеев
Užsienio reikalų ministras teigia, kad "Astravo atominės jėgainės projektas vykdomas ignoruojant nepalankias tarptautinių ekspertų išvadas". Linkevičius mano, kad branduolinės saugos užtikrinimas turėtų būti vykdomas ES lygmeniu.
Antradienį ministras susitiko su Europos Komisijos (EK) Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi generalinio direktorato generaliniu direktoriumi Stefano Manservisi. Jie aptarė Europos Sąjungos (ES) politinės ir institucinės raidos perspektyvas, ES vystomojo bendradarbiavimo aktualijas bei vykstančias derybas dėl ES būsimos daugiametės finansinės programos.
Linkevičius taip pat pabrėžė, kad ES kaimynystės politika privalo išlikti svarbiausiu prioritetu.
Lietuvos ir Baltarusijos ginčas dėl Baltarusijos AE
Baltarusijos atominė elektrinė statoma Gardino srityje, už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lietuva nuolat priešinasi projektui, teigdama, kad objektas kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Vilnius paragino boikotuoti Baltarusijos atominės elektrinės statybą, tačiau nerado paramos iš kitų šalių. Tada Lietuvos valdžia atsisakė tiekti elektros energiją iš elektrinės, taip pat Seimas uždraudė importuoti elektros energiją iš šalių, kuriose veikia "nesaugios" atominės elektrinės.
Taip pat Lietuva kreipėsi į Europos Komisiją dėl tariamai "neatsakingo Baltarusijos požiūrio" į branduolinę saugą ir tarptautinius įsipareigojimus dėl Baltarusijos AE. Minskas Vilniaus pareiškimus pavadino "nepagrįstais ir melagingais".
Tuo tarpu daugelis Lietuvos ekspertų ir politikų pastaruoju metu pradėjo pabrėžti, kad Lietuvos pozicija Baltarusijos atominės elektrinės atžvilgiu yra nelogiška ir gali sukelti ekonominius nuostolius.
Baltarusija ne kartą pareiškė, kad Lietuvos pretenzijos yra politizuotos. Šalies valdžias ne kartą pabrėžė, kad objektas statomas pagal saugos standartus, o tarptautiniai ekspertai jau patvirtino, kad kaimyninėms šalims nėra rizikos.
Skvernelis: EK turi parodyti lyderystę, kad elektra iš Astravo AE nepatektų į ES rinką
(atnaujinta 10:43 2020.07.02)
Taip pat laiške premjeras paragino ES stiprinti Baltijos regiono pasirengimą avarinėms situacijoms bei įsteigti Lietuvoje atitinkamą ES reagavimo į branduolinius, cheminius, biologinius ir radiologinius incidentus centrą
VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Premjeras Saulius Skvernelis išsiuntė laišką Europos Komisijos (EK) pirmininkei Ursulai von der Leyen, kuriuo siekiama atkreipti pirmininkės ir EK dėmesį dėl Baltarusijoje, Astrave, vykdomų atominės elektrinės statybų keliamos grėsmės Lietuvos, Baltijos regiono bei ES žmonių saugumui, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.
Laiške Skvernelis teigė, kad Baltarusija neįsipareigojo įgyvendinti ir neįgyvendino absoliučios daugumos esminių saugumo rekomendacijų, kurias yra parengusi EK ir tarptautiniai ekspertai.
©
Flickr / Lietuvos Respublikos Seimas
Pasak jo, būtina, kad Europos Komisija nedelsiant imtųsi papildomų veiksmų ir įsitrauktų aukščiausiu politiniu lygiu tam, kad Astravo AE nepradėtų veikti ir tokiu būdu būtų užtikrintas respublikos ir ES saugumas.
"Esame kritiniame etape, kai dar galima užkirsti kelią Sąjungai kilsiančioms neigiamoms pasekmėms saugos, aplinkosaugos, sveikatos, teisės ir politikos srityse. Baltarusijai turi būti perduota politinė žinia, kad Astravo AE pagaminta elektros energijos nepateks į ES rinką", — savo laiške rašė premjeras.
Taip pat laiške Skvernelis paragino ES stiprinti Baltijos regiono pasirengimą avarinėms situacijoms bei įsteigti Lietuvoje atitinkamą ES reagavimo į branduolinius, cheminius, biologinius ir radiologinius incidentus centrą.
Pasak premjero, "jei Baltarusija nenutrauks nesaugios AE eksploatavimo paleidimo darbų, būtina ES lyderystė, kad būtų įdiegtos, stebimos ir kontroliuojamos branduolinių avarijų stebėsenos ir reagavimo sistemos Lietuvoje ir Baltarusijoje".
Lietuvos ir Baltarusijos ginčas dėl BelAE
Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.
Lietuva priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" respublikai. Be to, Vilnius priešinasi energijos eksportui iš objekto ir nuolat ragina kaimynines respublikas nepirkti elektros iš elektrinės. Tačiau to dar nepavyko pasiekti.
©
Photo : LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aršus Vilniaus pasipriešinimas BelAE iš esmės kyla ne dėl susirūpinimo techninėmis ar aplinkosaugos problemomis, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.
Interviu Sputnik Lietuva Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius, "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Sergejus Rekeda sakė, kad Lietuva neturi galimybės daryti spaudimo artimiausiems kaimynams — Latvijai ir Estijai. Anot jo, viskas, kuo Lietuva galėjo remtis, yra efemeriški dalykai, tokie kaip Baltijos vienybė, kurios de facto nėra.
LSDP patvirtino galutinį kandidatų sąrašą
(atnaujinta 10:40 2020.07.02)
Pirmoje socialdemokratų sąrašo vietoje — partijos pirmininkas Gintautas Paluckas, jis kandidatuos Utenos vienmandatėje apygardojeVILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) taryba patvirtino kandidatų į Seimą daugiamandatėje ir vienmandatėse apygardose sąrašą.
Kaip skelbiama partijos pranešime, socialdemokratų kandidatų sąrašą reitingavo ir partijos taryba, ir visuomenė. Galimybe partijos tinklapyje reitinguoti kandidatus pasinaudojo apie 26 tūkst. žmonių.
Pasak partijos lyderio Gintauto Palucko, visuomenės įsitraukimas sudarant kandidatų sąrašą buvo ypač svarbus.
"Žmonių susidomėjimas buvo milžiniškas ir tai dar kartą rodo, kad visuomenei rūpi, kokius kandidatų sąrašus teikia partijos. Į visuomenės nuomonę atsižvelgėme ir sąrašą pakoregavome — atvirumas ir pasitikėjimas pasiteisino. Džiaugiamės, kad kandidatų sąrašas visuomenės buvo sutiktas palankiai", — sako LSDP pirmininkas Paluckas.
Pirmoje sąrašo vietoje — partijos pirmininkas Gintautas Paluckas, jis kandidatuos Utenos vienmandatėje apygardoje.
©
Photo : Lietuvos Respublikos Prezidentas
Po partijos pirmininko antroje sąrašo vietoje — LSDP frakcijos Seime seniūnė Rasa Budbergytė (Šeškinės–Šnipiškių vienmandatė). Trečias sąraše yra Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius. Ketvirta — Orinta Leiputė (Kalniečių vienmandatė). Penktas — sociologas, ekonomistas prof. Romas Lazutka (Fabijoniškų vienmandatė).
Šeštoje sąrašo vietoje — parlamentaras Julius Sabatauskas (Alytaus vienmandatė), septintoje — Seimo narė Dovilė Šakalienė (Senamiesčio–Žvėryno vienmandatė). Aštuntoje — Pasaulio lietuvių vienmandatėje dalyvausiantis Linas Jonauskas. Devintoje — Raminta Popovienė (Raudondvario vienmandatė), dešimtas — Seimo narys Algirdas Sysas (Molėtų–Širvintų vienmandatė).
Seimo rinkimai vyks 2020 metų spalio 11 dieną.
Lietuvoje iš pataisos įstaigų bus lygtinai paleidžiami asmenys
(atnaujinta 11:49 2020.07.02)
Lygtinio paleidimo metu asmenims bus taikomos elgesio pataisos programos, jie privalės nustatytu laiku būti nustatytose vietose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnybojeVILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Nuo liepos 1 dienos, įsigaliojus naujam teisiniam reglamentavimui, lygtinai iš pataisos įstaigų bus paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, praneša Kalėjimų departamento spaudos tarnyba.
Šiais pakeitimais tikimasi įgyvendinti didesnę baudžiamosios atsakomybės formų įvairovę, nesusijusią su laisvės atėmimu, kad asmenys, jau atlikę dalį bausmės ir linkę daugiau nenusikalsti, turėtų daugiau galimybių įsidarbinti ir atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, lengviau integruotųsi į visuomenę.
Kaip teigia Kalėjimų departamento direktorius Virginijus Kulikauskas, bausmių vykdymo sistema žengia į kokybiškai naują etapą, kuriame didesnis dėmesys bus skiriamas nusikalstamo elgesio rizikai mažinti, sėkmingai nuteistųjų socialinei reabilitacijai.
"Taikant įvairesnes baudžiamosios atsakomybės formas, nesusijusias su laisvės atėmimo bausme, tikimasi pasiekti teigiamų nuteistųjų elgesio pokyčių. Kuo greičiau ir sėkmingiau bausmę atliekantys asmenys integruosis į visuomenę ir darbo rinką, tuo visuomenė jausis saugesnė", — pažymėjo Kulikauskas.
Pasak Kalėjimų departamento direktoriaus, bausmės tikslas yra ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet ir siekti, kad kuo daugiau nuteistųjų permąstytų savo vertybes, paveikti juos, kad ateityje gyventų laikydamiesi visuotinai priimtų teisės ir moralės normų, nebegrįžtų į laisvės atėmimo įstaigas.
Nuo liepos pirmosios iš pataiso įstaigų pradedama lygtinai paleisti asmenis, atlikusius tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir atitinkančius nustatytus kriterijus (išskyrus nuteistuosius, kurių nusikalstamo elgesio rizika aukšta ir kurie nedaro pažangos, kad sumažintų savo nusikalstamo elgesio riziką). Tačiau bausmių vykdymo sušvelninimo nesulauks asmenys, nuteisti už labai sunkius nusikaltimus.
Tolesnis lygtinai paleistų nuteistųjų bausmės atlikimas laisvėje vyks nuosekliai prižiūrint Lietuvos probacijos tarnybos pareigūnams. Parengiamasis darbas su šiais asmenimis buvo vykdomas dar jiems esant pataisos įstaigose. Lygtinio paleidimo metu šiems asmenims bus taikomos elgesio pataisos programos, jie privalės intensyvios priežiūros metu nustatytu laiku būti nustatytose vietose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, jeigu nusikalstamą veiką, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, padarė būdamas apsvaigęs nuo šių medžiagų, o darbingo amžiaus — per penkiolika dienų nuo paleidimo įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Įstatymų nustatytais atvejais asmenų elgesio kontrolei bus taikomos ir elektroninio stebėjimo priemonės.
Vien pirmąją įstatymų pakeitimų įsigaliojimo dieną Lietuvos probacijos tarnyba perima 162 lygtinai paleistų asmenų priežiūrą.
Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus Vytauto Lamausko teigimu, tarnyba pasirengusi priimti iššūkį ir įgyvendinti naujas įstatymų nuostatas bei dėti visas pastangas, kad nuteistųjų resocializacijos procesas laisvėje būtų kuo sėkmingesnis.
Kalėjimų departamentas kviečia visuomenę, nevyriausybines organizacijas aktyviai prisidėti prie sėkmingo nuteistųjų resocializacijos proceso, pabrėždamas, kad nuo visų bendrų pastangų, tolerantiškumo ir supratingumo priklausys, kiek žmonės bus pasirengę keisti požiūrį į kartą suklupusius žmones.