Lietuvos URM priminė EK apie atsakomybę už branduolinę saugą
(atnaujinta 13:29 2019.05.29)
Antradienį Linas Linkevičius susitiko su Europos Komisijos Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi generalinio direktorato generaliniu direktoriumi Stefano ManservisiVILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. Europos Komisija turi prisiimti didesnę atsakomybę už branduolinės saugos standartų laikymąsi, tai paliečia ir statomą Baltarusijos AE, pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
©
Sputnik / Сергей Гунеев
Užsienio reikalų ministras teigia, kad "Astravo atominės jėgainės projektas vykdomas ignoruojant nepalankias tarptautinių ekspertų išvadas". Linkevičius mano, kad branduolinės saugos užtikrinimas turėtų būti vykdomas ES lygmeniu.
Antradienį ministras susitiko su Europos Komisijos (EK) Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi generalinio direktorato generaliniu direktoriumi Stefano Manservisi. Jie aptarė Europos Sąjungos (ES) politinės ir institucinės raidos perspektyvas, ES vystomojo bendradarbiavimo aktualijas bei vykstančias derybas dėl ES būsimos daugiametės finansinės programos.
Linkevičius taip pat pabrėžė, kad ES kaimynystės politika privalo išlikti svarbiausiu prioritetu.
Lietuvos ir Baltarusijos ginčas dėl Baltarusijos AE
Baltarusijos atominė elektrinė statoma Gardino srityje, už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lietuva nuolat priešinasi projektui, teigdama, kad objektas kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Vilnius paragino boikotuoti Baltarusijos atominės elektrinės statybą, tačiau nerado paramos iš kitų šalių. Tada Lietuvos valdžia atsisakė tiekti elektros energiją iš elektrinės, taip pat Seimas uždraudė importuoti elektros energiją iš šalių, kuriose veikia "nesaugios" atominės elektrinės.
Taip pat Lietuva kreipėsi į Europos Komisiją dėl tariamai "neatsakingo Baltarusijos požiūrio" į branduolinę saugą ir tarptautinius įsipareigojimus dėl Baltarusijos AE. Minskas Vilniaus pareiškimus pavadino "nepagrįstais ir melagingais".
Tuo tarpu daugelis Lietuvos ekspertų ir politikų pastaruoju metu pradėjo pabrėžti, kad Lietuvos pozicija Baltarusijos atominės elektrinės atžvilgiu yra nelogiška ir gali sukelti ekonominius nuostolius.
Baltarusija ne kartą pareiškė, kad Lietuvos pretenzijos yra politizuotos. Šalies valdžias ne kartą pabrėžė, kad objektas statomas pagal saugos standartus, o tarptautiniai ekspertai jau patvirtino, kad kaimyninėms šalims nėra rizikos.
"Taip negalima daryti": Guoga pasipiktino galimu karantino pratęsimu
(atnaujinta 12:13 2021.01.26)
Kaip pažymi politikas, nauja Vyriausybė pamatė, kad totalinės karantino griežtos priemonės mažina susirgimus, ir dabar "bijo elgtis drąsiau" ir švelninti karantino apribojimusVILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Vis dar Seimo nario pareigas einantis Antanas Guoga išreiškė nepasitenkinimą Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos siūlymu pratęsti karantiną iki vasario pabaigos.
Pirmadienį VESK pasiūlė Vyriausybei tęsti karantiną nuo vasario 1 dienos iki vasario 28 dienos, motyvuodama tai vis dar dideliu registruotų atvejų skaičiumi.
"Šiandien Vyriausybė pareiškė, kad karantinas Lietuvoje bus tęsiamas iki vasario 28 d. Dar daugiau, kaip visą mėnesį. Galbūt, kažkokie atlaisvinimai bus apie vasario vidurį. Taip negalima daryti. Negalima visos šalies laikyti taip ilgai užrakintos. Vyriausybė turi skubiai pereiti nuo visos šalies uždarymo prie labai tikslinių, lokalių priemonių", — rašo Guoga savo paskyroje Facebook.
Kaip rašo politikas, nauja Vyriausybė pamatė, kad totalinės karantino griežtos priemonės mažina susirgimus, ir dabar "bijo drąsiau elgtis, iš inercijos nori viską tęsti". Tačiau, pasak Guogos, kiekviena diena tokio atsargumo daro labai didelę emocinę, socialinę, ekonominę žalą.
"Išgelbėjam žmonių gyvybes nuo Covid, bet dabar labai realu juos prarasti jau dėl kitų priežasčių. Todėl perspausti ir uždelsti su kietais draudimais negalime. <...> Jau dabar reikia leisti žmonėms žingsnis po žingsnio grįžti į normalų gyvenimą. Nustatyti griežtus reikalavimus ir leisti pradėti veikti smulkiam verslui. Mažos parduotuvės, grožio salonai, kirpyklos, siuvyklos kitos paslaugos jau gali veikti. Kelius blokuoti irgi tik šventinėmis dienomis, jeigu to reikalauja situacija", — rašo Guoga.
Analizuojant naujausią viruso plitimo statistiką, akivaizdžiai matyti, kad karščiausi taškai šiuo metu yra vaikų darželiai, globos namai ir gydymo įstaigos — ten ir turi būti skiriamas kovos su virusu prioritetas, teigia politikas.
"Žmonėms nebeužtenka pažadų, kad karantinas kažkada baigsis. Jau reikia ir pozityvių, konkrečių žingsnių einant link to. To nepadarant, žmonių nuovargis su kiekviena diena tik didės. Pavargę žmonės tampa pikti ir abejingi. Tada net pats griežčiausias karantinas nebeveiks. O visuomenėje turėsime labai daug skaudžių įvykių ir nelaimių", — rašo jis.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 177 934 žmonės, bendras mirusiųjų skaičius siekia 2 688.
Griežtas karantinas Lietuvoje galioja iki sausio pabaigos, tačiau valdžia jau užsiminė, jog svarstoma apribojimus pratęsti iki vasario pabaigos su tam tikrais atlaisvinimais verslui ir judėjimo apribojimų sušvelninimu. Vyriausybė sprendimą turėtų priimti trečiadienį.
Tegai:
Įsigali moterų valdžia. Čmilytė-Nielsen pasveikino pirmąją Estijos premjerę
(atnaujinta 11:54 2021.01.26)
Jos teigimu, Baltijos ir Skandinavijos šalyse 6 iš 8 premjerų yra moterys (Islandijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Danijoje, Estijoje ir Lietuvoje)
VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pasveikino naujai paskirtą Estijos premjerę Kają Kallas. Apie tai ji rašo savo Facebook paskyroje.
Jos teigimu, Baltijos ir Skandinavijos šalyse 6 iš 8 premjerų yra moterys (Islandijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Danijoje, Estijoje ir Lietuvoje).
©
Photo : Rail Baltica Lietuva
"Sveikinu kolegę liberalę Kają ir jos Reformų partiją, grįžusią prie valstybės vairo. Būtent ši partija sukūrė tą Estiją, kuria žavisi pasaulis ir šiek tiek pavydi lietuviai", — teigia ji.
Seimo pirmininkė pabrėžė, kad geresnio pasirinkimo šiuo nelengvu metu Estijos žmonės negalėjo tikėtis.
Kaja Kallas, kurios paskyrimą dar turi patvirtinti parlamentas, — pirmoji moteris, kuri eis premjerės pareigas. Ji yra prisiekusi eurofilė ir buvusio Estijos ministro pirmininko Siimo Kallaso duktė. 2018 metais ji perėmė vadovavimą Reformų partijai ir tapo pirmąja jos pirmininke moterimi.
Anksčiau Kaja Kallas dirbo Europos Parlamente ir dažnai buvo įtraukiama į įtakingiausių europarlamentarų sąrašus.
Santaros klinikose transplantuoti COVID-19 liga sirgusio donoro inkstai
(atnaujinta 13:30 2021.01.26)
Šiuo metu pacientų būklė gera, abiejų recipientų persodinti inkstai jau veikia, koronaviruso testų rezultatai buvo neigiamiVILNIUS, sausio 26 — Sputnik. VUL Santaros klinikose atliktos išskirtinės transplantacijos: COVID-19 liga sirgusio donoro, kurio nosiaryklės mėginyje vis dar buvo aptinkamas SARS-CoV-2 RNR, inkstai buvo persodinti dviem šio organo transplantacijos laukusiems pacientams, anksčiau persirgusiems koronavirusine infekcija ir turintiems apsauginį antikūnų titrą.
Ši transplantacija yra unikali tuo, kad pandeminio viruso sukelta liga donoras buvo susirgęs prieš dvi savaites.
"Daugiadalykė komanda aktyviai diskutavo dėl inkstų tinkamumo transplantacijai. Informacijos apie COVID-19 liga sergančio donoro organų persodinimą dar labai maža net ir tarptautinėje literatūroje. Pacientai, supažindinti su informacija apie donoro ligą, šią žinią priėmė ramiai — transplantacijos atliktos", — pasakoja Santaros klinikų Organų transplantacijos koordinavimo centro vadovė gydytoja nefrologė Eglė Ašakienė.
Infekcinių ligų centro vadovė prof. Ligita Jančorienė taip pat pabrėžia šios transplantacijos unikalumą: donoras, konstatavus jo smegenų mirtį, turėjo teigiamą molekulinį koronavirusinės infekcijos nosiaryklėje tyrimo rezultatą, o abu recipientai buvo jau persirgę šia infekcija.
"Domėjomės, ar buvo kur nors pasaulyje atlikta panaši transplantacija ir šiandien galime teigti, jog vis dėlto buvome pirmieji. Apie tai reikia ir būtina kuo daugiau kalbėti, nes per pandemiją ir taip nukentėjo transplantacijų sritis, o sergančiųjų ir persirgusiųjų šia infekcija pasaulyje vis daugiau", — teigė Jančorienė.
Pasak Santaros klinikų Nefrologijos centro vadovo prof. Mariaus Miglino, tiek dializuojamų, tiek po inkstų transplantacijos pacientų sergamumas ir mirštamumas nuo COVID-19 ligos, deja, yra didesnis nei bendroje populiacijoje. Dėl to, ypač pandemijos pradžioje, kildavo dilema, ar transplantacijos turėtų būti atliekamos, ar ne.
Pacientų sveikatos būklė atidžiai stebima
Pasak gydytojos Ašakienės, šiuo metu pacientų būklė gera. Praėjus savaitei po transplantacijos atlikti PGR nosiaryklės mėginių tyrimai — koronaviruso infekciją sukeliančio viruso nenustatyta, abiejų recipientų persodinti inkstai jau veikia ir gydymo dializėmis nebereikia.
©
Photo : Facebook / Vilnius Airport / Meiluciai
Pacientė Raimonda šiandien be galo džiaugiasi, nes tikrai gerai jaučiasi. "Kol kas klostosi viskas gerai, ir norėčiau kuo ilgiau su šiuo inkstu pagyventi, — sako Raimonda. — Neleidžiu sau galvoti, kad bus blogai. Šeima džiaugiasi taip pat, labiausiai — trylikametis sūnus, kad galėsiu skirti jam daugiau laiko. Norėčiau savo pavyzdžiu padrąsinti ir kitus, kuriems gal sunku apsispręsti ar pakeisti požiūrį".
36 metų vyriškis, kuriam teko antrasis šio donoro inkstas, taip pat nusiteikęs optimistiškai, tikisi geriausio. 2008 metais jam buvo diagnozuota nefropatija, bet aštuonerius metus liga neprogresavo. Devintaisiais metais ėmė smarkiai blogėti, 1,5 metų teko daryti peritoninę dializę, dar po metų buvo įrašytas į inksto transplantacijos laukiančiųjų sąrašą.
"Jau penktą kartą atvykstu į klinikas, nes pirmuosius keturis kartus donoriniai organai nebuvo man tinkamiausi, — pasakoja pacientas. — Ir šįkart važiavau galvodamas, kad gal bus kaip anais kartais. Tačiau šįkart pasisekė! Mintis, kad inksto donoras persirgęs kovidu, manęs nė kiek neišgąsdino. Ir aš esu persirgęs šia infekcija per antrąją bangą, turėjau antikūnų".
Dabar vyras mano, kad gyvenimas pasikeis neatpažįstamai, džiaugiasi ir nori kuo greičiau pamatyti savo keturmetį sūnų.