Aušrinė Armonaitė, archyvinė nuotrauka

"Laisvės partijos" pirmininkė: Lietuva nėra "kaimelis šalia Rusijos imperijos"

99
(atnaujinta 18:06 2019.06.01)
Armonaitė svarstė, kad neretai politikai mato Lietuvą kaip tamsią, kompleksuotą valstybę ir kartais priverčia tuo patikėti kitus

VILNIUS, birželio 1 — Sputnik. Šeštadienį vykusiame "Laisvės partijos" suvažiavime partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė teigė, kad neretai politikai mato Lietuvą kaip tamsią, kompleksuotą valstybę ir kartais priverčia tuo patikėti kitus. Tačiau, anot jos, Lietuva šiandien jau pasikeitusi šalis.

"Girdime, kad Lietuva dar nepasiruošusi, kad Lietuvoje negali būti taip, kaip kitose Vakarų valstybėse <...> tačiau Lietuva jau seniai nebe tokia, aš net nežinau, ar ji kažkada tokia buvo. Lietuva nėra kaimelis šalia Rusijos imperijos, kuo mus bandė paversti, šiandien Lietuva yra pasikeitusi, šiandien ji kitokia", — kalbėjo Armonaitė.

Armonaitė akcentavo, kad nors ši partija nėra tik jaunimo partija, tačiau ji kuriama remiantis jaunų žmonių idealizmu ir tikėjimu.

Anot partijos steigėjos, laisvai mąstantys žmonės turėtų prisiimti atsakomybę telktis ir veikti. Armonaitė sakė, kad partija yra tik įrankis tai daryti, o ateinančius metus reikės ją telkti ir stiprinti.

Laisvės partijos steigėjai įsitikinę, kad kertinė liberalizmo vertybė yra individo laisvė: pripažinimas, kad kiekvienas, nepriklausomai nuo jo kilmės, lyties, įsitikinimų, išpažįstamos religijos ar kitų savybių bei pasirinkimų, turi tam tikras nekvestionuojamas teises ir laisves, rašoma partijos programoje.

"Laisvės partijos" steigėjai Aušrinė Armonaitė ir Remigijus Šimašius kartu pasitraukė iš Liberalų sąjūdžio pernai, lapkričio pradžioje. Jie nusprendė palikti partiją dėl to, kad kilo nesutarimų su jos vadovybe dėl Vilniaus skyriaus sprendimo kitų metų savivaldos ir merų rinkimuose dalyvauti ne su partijos, o su komiteto sąrašu. Po to Vilniaus meras paskelbė, kad iki gyvenimo pabaigos jis išliks liberalas, o išėjo iš partijos, nes "laisvės idėja" jam yra svarbesnė už partijos struktūrą.

Armonaitė savo pasitraukimą paaiškino tuo, kad liberalizmas turėtų būti atviras naujovėms ir gerbti įvairovę, tačiau šiandien "Liberalų sąjunga" nepadeda pasiekti šių tikslų.

Partijos steigiamajame suvažiavime dalyvavo daugiau nei 850 žmonių. Jie kartu su įgaliojimais sudarė daugiau nei 2500 steigėjų. Partijai įsteigti Lietuvoje reikia bent 2000 narių.

99
Tegai:
Aušrinė Armonaitė, Laisvės partija
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Bukarešto devynetuko viršūnių susitikime

Nausėda pareiškė, kad Rusija išlieka pagrindine grėsme NATO

(atnaujinta 19:15 2021.05.10)
Pasak Lietuvos prezidento, Rusijos "karinė grėsmė" gali atsverti tik pakankami NATO gynybos ir atgrasymo pajėgumai Aljanso rytiniame flange, todėl NATO šalys turi ir toliau nuosekliai investuoti į gynybą

VILNIUS, gegužės 10 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, pirmadienį nuotoliniu būdu kreipdamasis į "Bukarešto devynetuko" valstybių vadovus, JAV prezidentą Džo Baideną ir NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą, pabrėžė, kad Rusijos veiksmai skatina NATO šalis skirti dar daugiau dėmesio patikimo atgrasymo ir gynybos užtikrinimui. Apie tai praneša prezidento spaudos tarnyba.

"Rusija išlieka pagrindine ilgojo laikotarpio grėsme NATO", – sakė prezidentas, pabrėžęs, kad Aljansas keliamus "iššūkius" atrems tik veikdamas vieningai, solidariai ir ryžtingai.

Pasak Lietuvos vadovo, Europa negali išlikti vieninga ir saugi be JAV įsitraukimo – amerikiečių karių buvimas Baltijos ir Juodosios jūros regione yra stipriausias atgrasymo veiksnys.

Президент Литвы Гитанас Науседа на заседании с участникам саммита Бухарестской девятки
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda "Bukarešto devynetuko" viršūnių susitikime

Pasak prezidento, "augančias Rusijos karines grėsmes" gali atsverti tik pakankami NATO gynybos ir atgrasymo pajėgumai Aljanso rytiniame flange, todėl NATO šalys turi ir toliau nuosekliai investuoti į gynybą.

Šalies vadovas užtikrino, kad Lietuva ir toliau nuosekliai rūpinsis savo saugumu, didindama išlaidas gynybai iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) 2030 m., investuos į karinę įrangą, infrastruktūrą, pajėgumus priimti sąjungininkų pajėgas.

Prezidentas tikisi, kad birželį Briuselyje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime bus priimti principingi sprendimai, būtini Aljansui prisitaikant prie nuolat kintančios kompleksinės saugumo aplinkos ir užtikrinant nedalomą kolektyvinį saugumą.

"Prasidėjęs "NATO 2030" procesas leis mums sukurti efektyvią atgrasymo ir gynybos architektūrą, skiriant tam būtinus resursus. Turime išlaikyti budrumą ir dėmesį Rusijos keliamoms grėsmėms, stiprinti nepakeičiamą transatlantinį ryšį, didinti gynybos biudžetus ir bendrą finansavimą, taip pat pagyvinti NATO atvirų durų politiką", – sakė Nausėda.

Prezidentas taip pat paprašė dalyvaujančių šalių paramos Lietuvos paraiškai 2023 m. Vilniuje surengti NATO viršūnių susitikimą.

"Bukarešto devynetuką" sudaro vadinamojo NATO rytinio flango valstybės: Bulgarija, Čekija, Estija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Rumunija, Slovakija ir Vengrija.

Pastaruoju metu Vakaruose dažnai pasisakoma apie "Rusijos grėsmę". Rusijos Federacija į tai ne kartą atsakė, kad neketina nieko pulti, o pareiškimai apie "Rusijos agresiją" yra naudojami kaip pasiteisinimas dislokuoti daugiau NATO karinės technikos šalia Rusijos sienų. 

Pasak Vladimiro Putino, kaltinimai Maskvai dėl agresijos — "pramanas tų, kurie nori pasipelnyti iš savo, kaip avangardo, vaidmens kovoje su Rusija, gauti tam tikrų premijų ir lengvatų".

Tegai:
Gitanas Nausėda, NATO
Dar šia tema
Baidenas negaus "kolektyvinių" Vakarų mandato derėtis su Putinu
NATO vadovas paskelbė apie Rusijos "karinį buvimą" prie sienos su Ukraina
"Akivaizdus melas": karo ekspertas apie NATO signalą Rusijai
Ekspertas įvertino Suomijos žvalgybos pranešimą apie Rusijos veiklą Europoje
Pratybos Klainingrado srityje, archyvinė nuotrauka

Ekspertas įvertino Suomijos žvalgybos pranešimą apie Rusijos veiklą Europoje

(atnaujinta 20:39 2021.05.09)
Anksčiau išplatintos ataskaitos autoriai teigia, kad "Rusija parodė pasirengimą ir norą naudoti ginkluotąsias pajėgas, kur tai būtina pasiekti savo tikslų, įskaitant ir Europoje"

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Suomijos karinė žvalgyba, kuri paskelbė ataskaitą apie Rusijos karinę veiklą Europoje, dirba visuomenei, pačioje ataskaitoje jau yra žinomi faktai — Rusija yra priversta sustiprinti savo kariuomenę, nes siekia apsaugoti interesus, tiki Tarptautinio diskusijų klubo "Valdai" ekspertas Artiomas Kurejevas.

Anksčiau Suomijos gynybos ministerija paskelbė ataskaitą apie šalies karinės žvalgybos veiklą, apimančią Rusijos karinės veiklos Europoje vertinimą.

Dokumentas susijęs su įtampos stiprinimu regione dėl "grįžimo prie jėgos politikos". Ataskaitos autoriai teigia, kad "Rusija parodė pasirengimą ir norą naudoti ginkluotąsias pajėgas, kur tai būtina pasiekti savo tikslų, įskaitant ir Europoje". Tai jų nuomone, "sustiprino konfrontaciją ir karinę veiklą Baltijos jūros regione".

"Suomijos karinė žvalgyba paprastai pradėjo dirbti visuomenei. Dažniausiai tai yra civilinių specialiųjų paslaugų prerogatyva, sakykime, mūsų Baltijos kaimynai kasmet išleidžią ataskaitas, kur jie rašo apie grėsmes savo šalims. Finai padarė visiškai objektyvią ataskaitą, paremtą gerai žinomais faktais: Rusija yra priversta stiprinti savo kariuomenę, Rusija yra pasirengusi ginti savo interesus Arktyje, Rusija naudoja savo karius, kad apsaugotų savo interesus", — sakė ekspertas RIA Novosti.

Pasak Kurejevo,"įdomiau ne pats ataskaita, tačiau tai, kad Suomijos vadovybė nusprendė nustatyti tam tikrą bendrą jo dalį atviroje prieigoje, kuo nebuvo padaryta anksčiau". "Skirtingai nuo civilinių specialiųjų paslaugų, kariuomenė tradiciškai lieka šešėlyje. Tačiau Suomijos vadovybė, matyt, nori parodyti rinkėjus į maksimalų atvirumą, todėl užsiima tokia PR", — pažymėjo politologas. Pasak jo, "ataskaitoje nėra provokuojančių pareiškimų".

Pasisakymai apie "Rusijos grėsmę" periodiškai skamba iš Vakarų politikų. Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija niekada nepuls jokios NATO šalies. Pasak Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos vadovo Sergejaus Lavrovo, NATO puikiai žino, kad Maskva neturi planų pulti, bet tiesiog naudojasi prielaida, siekdamas dislokuoti daugiau įrangos ir batalionų šalia Rusijos sienų. Maskva ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl Aljanso pajėgų padidėjimo Europoje.

Tegai:
Suomija, Rusija
Vladimiras Putinas

"Welt" žurnalistas atvyko į Maskvą ir papasakojo apie "pagrindinį Putino kozirį"

(atnaujinta 09:38 2021.05.11)
Visų pirma vokiečių žurnalistai paradą pavadino "užsienio politikos žinia". Nepaisant to, televizijos kanalas pačius įvykius pavadino grandioziniais, o šalies karines jėgas laikė "stipriausiu Rusijos vadovo argumentu"

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. "Welt" korespondentas Kristofas Vaneris atvyko į Pergalės paradą Maskvoje ir papasakojo apie Rusijos kariuomenės galią, praneša RIA Novosti.

"Sustiprinta armija yra svarbiausias ir efektyviausias Vladimiro Putino užsienio koziris", — sakė žurnalistas.

Kaip ir daugelis kitų užsienio žiniasklaidos priemonių, "Welt" pergalės dieną daugiausia laiko skyrė Rusijos ir Vakarų santykiams. Visų pirma vokiečių žurnalistai paradą pavadino "užsienio politikos žinia". Nepaisant to, televizijos kanalas pačius įvykius pavadino grandioziniais, o šalies karines jėgas laikė "stipriausiu Rusijos vadovo argumentu".

Dieną prieš tai sostinėje buvo surengtas pagrindinis paradas, skirtas 76-osioms pergalei Didžiojoje Tėvynės kare paminėti. Raudonosios aikštės akmenimis žygiavo 37 paradų įgulos. Mechanizuotoje kolonoje žygiavo daugiau kaip 190 vienetų karinės ir specialiosios technikos, tiek istorinės, tiek modernios. Pergalės paradą užbaigė 23 sraigtasparniai ir 53 aviacijos ir kosmoso pajėgų lėktuvai.

Tegai:
Rusija, Vokietija, Vladimiras Putinas