Baltijos šalys, archyvinė nuotrauka

Užkietėję rusofobai keičia retoriką: kodėl Baltijos valstybės "gerinasi" Rusijai

136
(atnaujinta 10:48 2019.06.07)
Iš Baltijos šalių politikų lūpų vis dažniau galima išgirsti, kad Rusija yra kaimynė, su kuria būtina plėtoti bent jau prekybinius ir ekonominius santykius

VILNIUS, birželio 6 — Sputnik. Baltijos šalių atstovai pradėjo kalbėti apie poreikį plėtoti ekonominius santykius su Rusija. Paskutinį kartą taip pasisakė Latvijos užsienio reikalų ministras Edgars Rinkevičius, teigdamas, kad Baltijos valstybės galutinai "prispirtos prie sienos", rašo ekspertas Aleksandras Nosovičius portale "Rubaltic.ru".

"Rusija yra svarbi Latvijos prekybos partnerė daugelyje sektorių. Todėl norime išlaikyti teigiamą mūsų ekonominių santykių, ypač tranzito ir turizmo, raidą. Latvija turi potencialą stiprinti ekonominius ryšius tarp mūsų šalių regionų", — sakė Latvijos diplomatas susitikime su Rusijos užsienio reikalų ministru Aleksandru Pankinu.

Mokesčiai, arcchyvinė nuotrauka
© Depositphotos / Erwin Wodicka - wodicka@aon.at

Straipsnio autorius primena, kad Rinkevičius daugelį metų nesusitiko su kolegomis iš Rusijos. Paskutinės derybos įvyko prieš ketverius su puse metų, kai ministras, būdamas Briuselyje, tiesiogine prasme buvo priverstas vykti į Maskvą ir kalbėti su Sergejumi Lavrovu, kad parodytų, jog Latvijos pirmininkavimas ES ir jos vadovavimas Rytų partnerystės programai nėra vykdomas prieš Rusiją.

Tačiau vėliau Rinkevičius palygino Rusiją su Trečiuoju Reichu, kad galėtų reabilituotis nacionalistų rinkėjų akyse. Apie tai jis rašė savo "Twitter" paskyroje, taip užsitikrindamas profesionalaus rusofobo vardą, rašo Nosovičius.

Po to Latvijos ministras nuolat ragino stiprinti antirusiškas sankcijas ir pareiškė, kad Maskva tariamai bando sunaikinti ES iš vidaus.

"Ir būtent toks lyderis prakalbo apie Latvijos vyriausybės paramą teigiamoms ekonominių santykių su Rusija raidos tendencijas", — sako Nosovičius.

Autorius pabrėžė, kad Rinkevičius ne tik pasisako už bendradarbiavimą su Maskva, bet ir tęsia kitų Baltijos šalių politikų iniciatyvą. Baltijos šalių valdžios institucijos neseniai atsisakė savo kategoriškų pareiškimų dėl ryšių su Rusija ir pastangų palaikyti prezidento Vladimiro Putino izoliaciją tarptautiniu mastu.

Jei anksčiau politikai Vilniuje, Rygoje ir Taline buvo pasipiktinę, kad Prancūzijos prezidentas ir TVF vadovas atvyko į Sankt Peterburgo tarptautinį ekonomikos forumą (SPIEF), dabar Lietuvos ekonomikos ir ryšių ministras Taavi Aas pats pasiprašė  čia atvykti, pabrėžė ekspertas.

Be to, balandžio mėnesį Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid atvyko susitikti su Putinu.

"Ar buvo galima prieš kelis mėnesius įsivaizduoti, kad Baltijos šalies galva bus nukreipta tiesiai į liūto nasrus? Ir Kersti Kaljulaid neišsigando, pateisindama savo kelionę tuo, kad Rusija yra kaimyninė šalis, su kuria būtina plėtoti santykius prekybos ir ekonomikos srityje", — rašo Nosovičius.

Remiantis Lietuvos gyventojų apklausa prieš prezidento rinkimus, daugiau nei 60 procentų gyventojų pasisakė už šalies prezidento susitikimą su Putinu. Tiek pat procentų žmonių, kaip teigia ekspertas, balsavo už kandidatą, kuris pasisakė už pragmatišką požiūrį į Rusiją.

"Tačiau tai yra mūsų kaimynai; jei neatsisakysime savo principų, galime pabandyti pasikalbėti su jais, galbūt, pradedant nuo žemiausio politinio lygio, pirmiausia apie ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavimą", — sakė ekonomistas Gitanas Nausėda kitą dieną po to, kai buvo išrinktas Lietuvos prezidentu.

Kaip rašo straipsnio autorius, visuose šiuose pareiškimuose girdimi žodžiai apie ekonomiką. Nepaisant to, kad Rusija yra "šiokia ir anokia", jie patvirtina, jog ji yra kaimynė, su kuria būtina ekonomiškai bendradarbiauti.

"Jei jau tokie užkietėję rusofobai, kaip Latvijos užsienio reikalų ministras, perėjo nuo plakatų "kad tik Kremliui būtų blogiau" ir ėmė kalbėti apie ekonominių santykių raidą, tai reiškia, kad "Baltijos šalys" yra "galutinai priremtos prie sienos"", — rašo Nosovičius.

Tuo tarpu Rinkevičius teisingai pabrėžė sritis — tranzitą ir turizmą, kurios labiausiai nukentėjo dėl Latvijos ir Rusijos santykių žlugimo, prie kurio prisidėjo ir pats ministras.

Rusijos kelionių organizatoriai pranešė apie rekordinį kelionių į Baltijos šalis pardavimą. Baltijos uostų apyvarta sumažėjo, o geležinkeliai surūdijo.

"Dabar Baltijos šalys nereikalauja Rusijos diplomatinės izoliacijos, bet, viltingai žiūrėdamos į akis, kalba apie ekonominio bendradarbiavimo "atgaivinimą"", — rašo autorius ir nurodo, kad pasitaikius bet kokiai progai Lietuva, Latvija ir Estija jiems primena, jog nepripažino ir nepripažins Rusijos".

Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas teigė, kad rusofobija, įskaitant išpuolius prieš rusų kalbą ir rusų švietimą, visame pasaulyje didėja, tačiau ši politika patyrė nesėkmę, o bandymai numalšinti nesantaiką tarp tautiečių lemia jų solidarumą.

136
Tegai:
santykiai, ekonomika, Rusija, Baltijos šalys
Dar šia tema
Sputnik Lietuva aistros. Ką Nausėda darys su Grybauskaitės "palikimu"?
Ekspertas: Lietuvos ekonomika yra pačiame ES periferijos pakraštyje
Ekspertas: Lietuva pavydi, kad Estija aplenkė ją dialoge su Rusija
Estija ir Latvija susitarė dėl elektros energijos iš Rusijos mokesčių
Baltarusijos AE, archyvinė nuotrauka

Politologas: Lietuva neturėtų tikėtis Europos Sąjungos supratimo BelAE kalusimu

(atnaujinta 18:14 2020.07.10)
Briuselis turi ir kitų prioritetų Baltarusijos atžvilgiu, kurie nėra tiksliai apibrėžti Vilniuje, tikina ekspertas Kirilas Koktyšas

VILNIUS, liepos 10  — Sputnik. Interviu Sputnik Lietuva komentuodamas Lietuvo prezidento Gitano Nuasėdos poziciją dėl Astravo Politikos ekspertų ir konsultantų asociacijos valdybos narys, MGIMO Politikos teorijos katedros docentas Kirilas Koktyšas padarė prielaidą, kad Vilnius anksčiau ar vėliau susitaikys su BelAE ir atšauks savo boikotą.

Anksčiau Nausėda sakė, kad Vilnius tikisi ryžtingo Europos Sąjungos vadovybės žodžio derybų dėl Baltarusijos atominės elektrinės boikoto klausimu. Jis tvirtino, kad šiuo klausimu kalbėjosi ir su Europos Komisijos prezidente Ursula von der Leyen, ir su Europos Vadovų Tarybos prezidentu Charlesu Micheliu.

Nausėda pažymėjo, kad derybininkai apsikeitė preliminariais pasiūlymais ir juos diskutuoja, tačiau Nausėda nesakė, kokio būtent rezultato tikisi Lietuva.

"Akivaizdu, kad Lietuvai žmogiškai apmaudu. Norėdama įstoti į Europos Sąjungą, ji atsisakė Ignalinos atominės elektrinės, o čia, visai netoli Ignalinos, baltarusiai ėmė ir pasistatė savo atominę elektrinę, kuri dar ir gali paversti Vilnių Baltarusijos branduolinių mokslų tyrinėtojų miestu-palydovu. Žinoma, apmaudu. Ši pozicija nerado supratimo Baltarusijoje. Ši konfrontacijos pozicija nerado supratimo net tarp artimiausių kaimynų. Neverta manyti, kad ji supratimą ras Europos Sąjungoje, kuri turi ir kitų prioritetų Baltarusijos atžvilgiu ir jie absoliučiai nesusiteklę Vilniuje ... " — sakė Koktyšas.

Kartu Koktyšas mano, kad dabartinis pareiškimas yra Lietuvos bandymas perkelti atsakomybę šiuo klausimu ES.

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Lietuva priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" valstybei. Be to, Vilnius priešinasi energijos eksportui iš objekto ir nuolat ragina kaimynines respublikas nepirkti elektros iš elektrinės. Tačiau to dar nepavyko pasiekti.

Anksčiau Sputnik Lietuva Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius, "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Sergejus Rekeda sakė, kad Lietuva neturi galimybės daryti spaudimo artimiausiems kaimynams — Latvijai ir Estijai. Anot jo, viskas, kuo Lietuva galėjo remtis, yra efemeriški dalykai, tokie kaip Baltijos vienybė, kurios de facto nėra.

Tegai:
Baltarusija, Astravo AE, ES, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Politologas: Lietuvos valdžia per daug pasitikėjo JAV BelAE klausimu
Parodys laidą: Minskas paruošė Lenkijai viliojamą Astravo AE pasiūlymą
Estija tikisi iš EK papildomo Astravo AE saugos įvertinimo
Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Skvernelis: Lukiškių aikštės tvarkymą turėtų perimti valstybė

(atnaujinta 17:57 2020.07.10)
Penktadienį prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą

VILNIUS, liepos 10 - Sputnik. Vyriausybė Lukiškių aikštės tvarkymą turėtų perimti savo žinion, penktadienį žurnalistams sakė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

"Vyriausybė privalo įgyvendinti Seimo priimtus įstatymus, kaip įgyvendina visus , taip ir šitą įgyvendina. <...> Manau, kad turime pasiruošti. Jeigu norime priimti tuos esminius sprendimus, tai Vyriausybė turi perimti aikštę valstybės žinion – su konkurečiu sprendimu, kas ten turi būti padaryta. Jeigu mes kalbame apie Vyčio paminklo pastatymą, tą žingsnį padarytume, kada turėtume visą projektą, sprendimus ir finansavimą", - kalbėjo Skvernelis prieš Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos tarybos posėdį Naisiuose.

Premjeras mano, kad naujo konkurso Vyčio skulptūrai skelbti nereikėtų - galima panaudoti projektą, kuris konkurse dėl paminklo Lukiškių aikštėje užėmė antrąją vietą.

"Yra įvairiausių variantų. Buvo paskelbtas konkursas. Buvo pirmoji vieta. Dabar (paminklas - Sputnik) pastatytas Kaune. Antra vieta – tikrai modernus, stilizuotas Vyčio paminklas, jis galėtų būti. Bet čia kol kas tik mano asmeninė nuomonė. Bet kokiu atveju Vyriausybė priims kolegialų sprendimą", - sakė Skvernelis.

Jis taip pat sakė, kad neįsivaizduoja tokio varianto, kad iš Kauno Vyčio skulptūra keliautų į Vilnių. 

"Tikrai – ne. Tai mano asmeninė nuomonė, tikrai – ne galutinė, bet manau, kad mes galėtume kalbėtis. Yra antra vieta. Stilizuotas Vytis, manau, kad Vilniui tikrai prie jo modernumo tiktų", - kalbėjo premjeras.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą. Dokumentu įtvirtinama, kad Lukiškių aikštė yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su Vyčio monumentu.

Be to, aikštės memorialiniai akcentai turi atspindėti kovas už Lietuvos nepriklausomybę ir žuvusių kovotojų atminimą. Aikštės naudojimas ir jos tvarkymas negali užgožti jos memorialinės funkcijos.

Tegai:
Lukiškių aikštė, Saulius Skvernelis
Dar šia tema
Su pliažu Lukiškių aikštėje ir be Vyčio: kokia Lietuva mini Valstybės dieną
LVŽS kreipėsi į VRK dėl Lukiškių aikštėje įrengto pliažo
Žmonės

Kokia šiandien diena: liepos 11-osios šventės

(atnaujinta 18:18 2020.07.10)
Šeštadienį, liepos 11-ąją minima Pasaulinė populiacijos diena, taip pat šią dieną katalikai mini Šv. Benediktą

Liepos 11 yra 192-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiemet, keliamaisiais metais — 193-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 173 dienos.

Prieš 33 metus (1987 metais) liepos 11 dieną žmonių skaičius visame pasaulyje viršijo 5 milijardus ir po dviejų metų Jungtinių tautų organizacija rekomendavo šią dieną paskelbti Pasaulio gyventojų diena.

Vėliau, 2002 metais buvo numatoma, kad pasaulyje žmonių skaičius augs nekontroliuojamai. Bvo paskelbtos prognozės, kad 2050 metais visame pasaulyje gyvens 10,9 milijardo žmonių, tačiau dabar prognozuojama, jog šiais metais šis skaičius neviršys 9 milijardų. 

Skaičiaus mažėjimui įtakos turi ligos. Prognozuojama, kad iki 2050 metų nuo AIDS mirs 278 milijonai žmonių, dėl kurių mirties negims 178 milijonai vaikų.

Pranešama, kad daugiausia žmonių gyvens vargingiausiose pasaulio vietose: Afrikoje ir Azijoje, gimstamumas mažės, o daugės vyresnio amžiaus žmonių.

Liepos 11-oji skirta susimąstyti apie žmonijos gimstamumo, mirtingumo, apgyvendinimo, migravimo, išsilavinimo ir kitokias problemas.

Taip pat šiandien minima Šv. Benedikto, Europos globėjo, šventė.

Šv. Benediktas (480–547) buvo abatas. Gimė turtingo žemvaldžio šeimoje, taip apt studijavo Romoje, vėliau paniro į vienatvę, atsidavė maldai ir atgailai.

Aplink save subūrė bendraminčių būrį ir 539 metais Monte Kasine (tarp Romos ir Neapolio) įkūrė benediktinų vienuolyną. Tuo pačiu, Benedikto parašyta Regula tapo gyvenimo pagrindu tūkstančiams vienuolių ir jo sekėjai išplito po visą Europą. 1964 metais jis paskelbtas Europos globėju.

Liepos 11 dieną vardadienį švenčia Pijus, Kiprijonas, Kipras, Benediktas.

Tegai:
šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai