Dalia Grybauskaitė skaito metinį pranešimą Seime, nuotrauka iš įvykio vietos

Prezidentė sukritikavo valdančiuosius: "Apokaliptiniai scenarijai kelia nerimą"

53
(atnaujinta 14:18 2019.06.11)
Metiniame pranešime Grybauskaitė valdančiuosius ragino žmonėms suteikti daugiau aiškumo, stabilumo, neištempti reformų per ketvirtį amžiaus ir nerizikuoti šalies ateitimi

VILNIUS, birželio 11 — Sputnik. Antradienį pradėjusi savo metinio pranešimo Seime kalbą Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė iškart pabrėžė, jog nori aptarti valstybės, demokratijos, visuomenės ir politikos brandą, "kurios visi kartu siekėme".

"Apžvelgdama gana dramatišką dešimtmetį drįstu pareikšti, kad nors konfliktų buvo, ginčų buvo, stumdėmės įvairiuose burbuluose, bet iš esmės su valstybe viskas gerai", — kalbą pradėjo prezidentė.

Kadenciją baigianti prezidentė tvirtino, kad šiuo metu lietuviai gyvena "tikrai gerais laikais".

"Gyvename tikrai gerais laikais, tik nereikia patiems prisidaryti bėdų vien dėl to, kad kyla noras ar entuziazmas daryti ką nors kitaip, griauti, o ne kurti", — sakė Grybauskaitė.

Anot jos, naujausi tyrimai atskleidė neraminančią tiesą — per pastaruosius dvejus metus smarkiai krito investuotojų pasitikėjimas mūsų šalies ekonomika. Prezidentė pabrėžė, kad neigiamai jų nuotaikai didžiausią įtaką turėjo kontraversiški valdžios sprendimai ir pareiškimai.

"Draudimai ir apokaliptiniai scenarijai, kurpiami dalies valdančiųjų, kelia nerimą ne tik užsienio investuotojams. Tai pasmerkia šalį nesibaigiantiems eksperimentams vaučeriais, pensijų pakopomis, švietimo modeliais, ligoninių mutacijomis ir veidrodinėmis ministerijomis", — sakė Lietuvos vadovė.

Pasak prezidentės, žmonės laukia aiškumo ir stabilumo, o reformos negali tęstis ketvirtį amžiaus — būtent tiek laiko reformuojama švietimo sistema.

"Eksperimentuodami savo vaikais rizikuojame šalies ateitimi", — pabrėžė valstybės vadovė.

Витаутас Ландсбергис, Валдас Адамкус, Гитанас Науседа на выступлении Дали Грибаускайте в Сейме, 11 июня 2019 года
Grybauskaitės pranešimo kausėsi Gitanas Nausėda, Vytautas Landsbergis bei Valdas Adamkus

Grybauskaitė taip pat atkreipė dėmesį, kad 64 proc. žmonių vis dar yra nepatenkinti tuo, kaip veikia demokratija, nepasitiki partijomis, Seimu ir Vyriausybe.

"Politinis kurtumas, nepagarba žmonių teisėms, demokratijos principų ir teisės viršenybės nepaisymas, iš galios pozicijų primetami sprendimai, noras kontroliuoti žiniasklaidą, teisėsaugą ir visas nepriklausomas institucijas, Konstitucijos nepaisymas, karinga arogancija veda į šalies destrukciją", — tvirtino Grybauskaitė.

Ji akcentavo, kad konstruktyvus darbas tampa neįmanomas, kai politika susmulkėja iki primityvaus kritikų persekiojimo, kai politinę kultūrą pakeičia raumenų demonstravimas, kai žmonės ignoruojami, o oponentai šantažuojami. Taip, anot prezidentės, aukščiausiu lygiu demonstruojama nepagarba žmogui, jo teisėms ir laisvėms neprideda pasitikėjimo nei valstybe, nei demokratija. 

Vis dėl to ji pastebi, kad išbandymą savivaldos rinkimais atlaikiusios tradicinės partijos teikia vilties, kad partinė sistema stabilizuojasi ― apsivalė, įsileido naujų žmonių ir stosis ant kojų. 

"Išsirinkome naują Prezidentą ir europarlamentarus, dar kartą pasitikrindami savo vertybinį stuburą ir laisvės indeksą. Išmokome galvoti savo galva, mūsų pasirinkimus vis mažiau lemia oligarchinės įtakos ar pigūs populistiniai pažadai. Nors kai kurių politikų svajonė — tylintis ir su viskuo sutinkantis, "dyrpt" netrukdantis prezidentas, žmonės nori jų interesus, konstitucines ir žmogiškąsias vertybes ginančio vadovo. Tikiuosi, kad naujasis Prezidentas pateisins Lietuvos žmonių lūkesčius", — vylėsi Grybauskaitė. 

Anksčiau Lietuvos prezidentė sukritikavo ministro pirmininko pasiūlymą sukurti dujų elektrinę infrastruktūros, sukurtos Baltarusijos atominei elektrinei, pagrindu. Grybauskaitė Skvernelio veiksmus pavadino pažeidžiančiais Konstituciją, taip pat pakomentavo premjero pareiškimą Latvijos gyventojų atžvilgiu, kai jis pareiškė, kad latviai yra didžiausi Vilniaus konkurentai ekonomikos srityje. Pasak prezidentės, "reikia didelių sugebėjimų, kad darytum tokią tarptautinę gėdą, kokią daro premjeras".

Ministras pirmininkas apkaltino Grybauskaitę tuo, kad ji neva dvejus su puse metų apsunkino Vyriausybės ir valdančiosios daugumos darbą, kad "būtų kuo sunkiau priimti reikalingus Lietuvai sprendimus". Pasak Skvernelio, prezidentė kryptingai dirbo su opozicija.

Valdančiosios partijos "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga" (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad Grybauskaitės kritika yra bandymas paveikti politinį procesą. Tuo tarpu respublikos vadovės patarėjas Mindaugas Lingė pasakė, kad "valstiečiai" nori nutildyti Lietuvos lyderę, tačiau "prezidentės užčiaupti tikrai nepavyks".

53
Tegai:
metinis pranešimas, valstiečiai, Dalia Grybauskaitė
Dar šia tema
Karbauskis atskleidė, kas sužlugdė referendumą dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo
Gvardija miršta, bet nepasiduoda: porinkiminis "valstiečių" planas-chuliganas
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, archyvinė nuutrauka

Nausėda įvertino Europos atsigavimo fondo nuostatas

Lietuvos prezidentas teigiamai vertina pagrindines siūlomo 750 mlrd. eurų Europos atsigavimo plano nuostatas, tačiau pabrėžia, kad dėl jo laukia nelengvos derybos

VILNIUS, gegužės 27 - Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigiamai vertina pagrindines Europos Komisijos siūlomo Europos atsigavimo paketo nuostatas, praneša prezidentūros spaudos tarnyba.

ES vėliava, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Gegužės 27 dieną Europos Komisija išplatino pagrindinius Europos atsigavimo plano elementus, pasiūlymus dėl ES daugiametės finansinės perspektyvos ir atsigavimo fondo. Šiais pasiūlymais EK nubrėžė pagrindines ES ekonominio skatinimo priemones, nukreiptas į efektyvų ekonomikos atsigavimą po pandemijos sukeltos krizės.

Kaip trečiadienį pareiškė EK pirmininkė Ursula von der Layen, Europos Komisija siūlo ES šalims skirti 500 milijardų eurų iš naujojo ES atkūrimo fondo nuo dabartinės krizės dotacijų forma ir 250 milijardų eurų paskolų,

Projekte įtvirtinta galimybė Europos atsigavimo fondo instrumentais pasinaudoti visoms ES valstybėms narėms, atsižvelgiant į jų patirtas krizės pasekmes. 

"Laukia nelengvos derybos dėl fondo skirstymo principų ir kriterijų, kuriose reikės  pasiekti visų ES šalių sutarimą", – teigia prezidentas ir pabrėžia, kad ateityje ypač svarbus valstybės institucijų, verslo, mokslo, visuomenės susitelkimas ir vieningas veikimas, siekiant išnaudoti pasiūlytas ES priemones ne tik sparčiam atsigavimui, bet ir investicijoms į tvarią ateitį.  

Pasak šalies vadovo, būtina numatyti aiškius lėšų skirstymo kriterijus, sąlygiškumą, paskolų išmokėjimo taisykles. 

"Pažymėtina, kad tai bus papildomas finansavimas greta naujos Daugiametės finansinės perspektyvos Europos Komisijai skolinantis finansų rinkose. Tad visoms valstybėms narėms dar reikės sutarti dėl paskolų grąžinimo šaltinių", – sakė prezidentas. 

Šalies vadovas palaiko Europos atsigavimo fondo projekte numatytą pasiūlymą stiprinti sveikatos apsaugos sektoriaus atsparumą ir išankstinį pasirengimą nenumatytiems atvejams ar krizėms ateityje. Taip pat remiamas išskirtinis dėmesys žaliosios ekonomikos, skaitmenizacijos, mokslo ir inovacijų skatinimui.

ES biudžeto skirstymo atžvilgiu Lietuvos prioritetai nepasikeitė – Sanglaudos ir Žemės ūkio politikos finansavimo augimas turi atitikti realius poreikius, atsižvelgiant į pandemijos sukeltos krizės padarinius.

Europos Komisija siūlo sudaryti Europos Sąjungos daugiametį finansinį planą 2021–2027 metams, kurio suma būtų 1,1 trilijono eurų, ir kuris yra didesnis nei dabartinis ES septynerių metų biudžetas, siekiantis 910–960 milijardų eurų, atsižvelgiant į tai, į kurį rodiklį reikia atsižvelgti — mokėjimus ar įsipareigojimus. Remiantis daugiamečiu finansiniu planu, sudaromi metiniai bendrieji ES šalių biudžetai.

Dabar Europos Komisijos pasiūlymai dėl finansinio plano ir fondo turėtų būti svarstomi ES šalių taryboje ir Europos Parlamente ir dėl jų turėtų būti susitarta. EK projektų aptarimo procesas neatmeta galimybės juos pakeisti.

Tegai:
Europa, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Ekspertas: Vakarų Europa nenorės dalintis su Baltijos šalimis krizės metu
Ekspertas: Latvijos valdžia padės "airBaltic" išgyventi krizę
Vasiliauskas apie krizę: be biudžeto korekcijų judėti į priekį sudėtinga
Pinigai, archyvinė nuotruka

Vyriausybė pritarė siūlymui skirti vienkartinę išmoką visiems šalies vaikams

(atnaujinta 17:28 2020.05.27)
Siūloma Seimui projektą tobulinti, atsižvelgiant į tuos vaikus, kurie gimtų gruodžio paskutinėmis dienomis ir šeimos praktiškai nebeturėtų galimybių užsitikrinti išmokos

VILNIUS, gegužės 27 — Sputnik. Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymui vaikams skirti vienkartines išmokas.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda siūlo vaikams iš nepasiturinčių ir gausių šeimų, taip pat vaikams su negalia ne vėliau kaip liepos mėnesį išmokėti vienkartinę 200 eurų išmoką, o visiems kitiems vaikams — vienkartinę 120 eurų išmoką.

"Siūlome iš esmės pritarti įstatymo projektui, tačiau siūlyti Seimui projektą tobulinti, atsižvelgiant į tuos vaikus, kurie gimtų gruodžio paskutinėmis dienomis ir šeimos praktiškai nebeturėtų galimybių užsitikrinti išmokos. Siūlome pratęsti vienkartinės išmokos skyrimo terminą iki 2021 metų sausio 31 dienos, o išmokėjimo terminą iki 2021 metų vasario 25 dienos", — trečiadienį Vyriausybės posėdyje sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. 

Šiam siūlymui Vyriausybė pritarė.

Anksčiau prezidentas siūlė laikinai 5 punktais mažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM) ir 50 eurų — iki 400 eurų padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Atitinkamą Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektą prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta Seimui pristatė antradienį. 

Projektams po pateikimo pritarė 62, prieš balsavo 5, susilaikė 15 Seimo narių. Pagrindiniu šių klausimų svarstyme paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas. Dėl siūlomų pakeitimų Seimo nariai bendru sutarimu nusprendė kreiptis Vyriausybės išvados.

Tegai:
išmoka vaikui, išmokos, vyriausybė
Dar šia tema
Lietuvoje karantinas pratęstas iki birželio 16 dienos
Šapoka apie prezidento siūlymą mažinti GPM: negalime švaistytis lėšomis
TS-LKD siūlo sudaryti galimybę kariams ir šauliams įsigyti ginklus pigiau
Keitė Midlton

"Metė vaikus po ratais": kodėl Keitė Midlton vėl visais nepatenkinta?

(atnaujinta 14:10 2020.05.27)
Anot insaiderių iš rūmų, Kembridžo hercogienė pavargo šypsotis ir elgtis kaip karalystės generalinis direktorius

VILNIUS, gegužės 27 — Sputnik. Princo Viljamo žmona Keitė Midlton nesugebėjo susilaikyti ir nepareikšti savo nepasitenkinimo: hercogienė  pasiskundė tuo, kad dėl Megan Markl ir princo Hario jo vaikai negavo jos dėmesio ir atsidūrė "po ratais".

Kilus koronaviruso pandemijai Kembridžo hercogai prisiėmė beveik visas karališkosios šeimos pareigas. Viskas dėl to, kad pagyvenusi karalienė ir jos vyras, kurie yra rizikos grupėje, saviizoliavosi Vindzore, o princas Čarlzas netgi spėjo užsikratyti infekcija. Taip pat padėti porai jau  nebegali Sasekso hercogai, juk jie atsisakė karališkųjų titulų ir apvylė savo giminaičius.

Kaip pranešė leidinys "Hello", Midlton pasijuto išsekusia ir įstrigusia spastuose  dėl didžiulio darbo krūvio ir vėl pasisakė Megan Markl ir princo Hario atžvilgiu.

"Viljamas ir Keitė stengiasi būti garbingais tėvais, tačiau nesąžiningi Saseksai metė jų vaikus po ratais. Keitė iš proto kraustosi dėl padidėjusio darbo. Taip, ji ir toliau šypsosi, gražiai rengiasi, tačiau viską daro be noro. Ji nualinamai dirba, ne mažiau kaip korporacijos generalinis direktorius, tik be jokių premijų ir poilsio dienų", — pasakojo hercogienės artimas draugas.

Taip pat insaideris pažymėjo, kad Midlton pasižymi reta karalių kokybe — geležine ištverme, kuri padeda jai neužkabinėti nosies ir atsiminti, kad ateityje laukia saldus apdovanojimas — karalienės konsorto statusas.

Priminsime, kad neseniai tapo žinoma apie tai, jog iš rūmų Sasekso hercogus išvarė karališkasis sąmokslas prieš Megan Markl.

Tegai:
Didžioji Britanija, karališkoji šeima, Keitė Midlton
Temos:
Karališkosios naujienos
Dar šia tema
Keitė Midlton paskelbė fotosesiją savo sūnaus Luiso gimtadienio proga
Internete paskelbtas serialo "Princas" apie Britanijos karališkąją šeimą "tyzeris"
Tylos įžadai: princai Haris ir Viljamas nebebendrauja vienas su kitu