Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis, archyvinė nuotrauka

Zelenskis atleido 15 gubernatorių

121
(atnaujinta 23:35 2019.06.11)
Šiandien įvyko pirmoji ministrų kabineto teikimų dalis dėl regioninių administracijos vadovų atleidimo

VILNIUS, birželio 11 — Sputnik. Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis atleido 15 regioninių administracijos vadovų, praneša RIA Novoti su nuoroda į Ukrainos prezidento administracijos vadovo pavaduotoją Ruslaną Riabošapką.

"Šiandien įvyko pirmoji ministrų kabineto teikimų dalis dėl regioninių administracijos vadovų atleidimo. Taigi, atleisti vadovai: Černihivo , Chmelnyckio, Chersono, Ternopilio, Sumų, Poltavos, Odesos, kur nušalintas laikinai einantis pareigas vadovas... Nikolajevo, Lvovo, Kirovogrado, Kijevo, Ivano-Frankovsko, Zaporožės, Užkarpatės ir Voluinės regioninės administracijos vadovai", — sakė Riabošapka.

Jis pranešė tai antradienį vykusioje spaudos konferencijoje, kurią transliavo agentūra UNN.

Naujasis Ukrainos prezidentas

Balandžio 30 dieną Ukrainos vyriausioji rinkimų komisija (VRK) oficialiai paskelbė Zelenskį prezidento rinkimų nugalėtoju. Antrajame etape jį palaikė daugiau nei 73 proc. rinkėjų, mažiau nei 25 proc. rinkėjų balsavo už dabartinį prezidentą Petro Porošenko.

Šis rezultatas gali būti vadinamas precedento neturinčiu Ukrainos istorijoje: anksčiau nė vienas prezidentas dar nebuvo gavęs tokio piliečių pasitikėjimo.

Ukrainos VRK duomenimis, antrajame ture Zelenskį rėmė daugiau nei 13,5 mln. rinkėjų, Porošenko — daugiau nei 4,5 mln. Zelenskis nugalėjo dabartinį valstybės vadovą visose valstybės srityse, išskyrus Lvovą. Be to, 2,31 proc. biuletenių buvo paskelbti negaliojančiais.

Naujojo prezidento politika bus siekiama panaikinti korupciją gynybos srityje, sukurti modernią teritorinės gynybos sistemą, taip pat užtikrinti, kad kariuomenė būtų profesionali ir sustiprintas nuolatinis rezervas. 

121
Tegai:
ministrai, Ukraina, Vladimiras Zelenskis
Dar šia tema
Nausėda ir Zelenskis — šviesi ateitis ar tuščios viltys?
Zelenskis pasirinko Europą. Tačiau išlaikyti jos susidomėjimą bus sunku
Putinas mano, kad Zelenskis yra geras aktorius
ETPA sesija

ETPA komitetas parekomendavo patvirtinti Rusijos delegacijos įgaliojimus

Nebuvo pritarta nė vienai Ukrainos delegacijos pataisai, pareiškė Valstybės Dūma. Rusijos pusė tikisi tolesnio konstruktyvaus požiūrio

VILNIUS, sausio 27 — Sputnik. Europos Tarybos Parlamentinės asamblėjos stebėsenos komitetas parekomendavo patvirtinti Rusijos delegacijos ETPA įgaliojimus pilna apimtimi, RIA Novosti pranešė Valstybės Dūmos tarptautinių reikalų komiteto vadovas, Rusijos delegacijos narys Leonidas Sluckis.

Anksčiau buvo pranešta, kad ETPA užginčijo Rusijos delegacijos įgaliojimus.

"Stebėsenos komitetas rekomendavo patvirtinti Rusijos delegacijos įgaliojimus pilna apimtimi. Nė viena Ukrainos delegacijos pataisa nebuvo palaikyta. Mes tikimės tolesnio konstruktyvaus ETPA požiūrio", — pasakė Sluckis.

ETPA posėdis
© Sputnik / Доминик Бутен

Anksčiau ETPA svetainėje paskelbtame pareiškime paaiškinama, kad "Rusijos delegacijos nariai gali laikinai posėdžiauti su tomis pačiomis teisėmis kaip ir kiti Asamblėjos nariai, kol Asamblėja priims sprendimą, tačiau negali balsuoti pagal savo įgaliojimus". Taip pat nurodoma, kad ataskaitą parengs Asamblėjos stebėsenos komitetas. ETPA turės balsuoti už vieną iš trijų variantų: ratifikuoti įgaliojimus, neratifikuoti įgaliojimų, juos ratifikuoti "kartu su tam tikrų teisių dalyvauti ar atstovauti atitinkamos delegacijos nariams Asamblėjos ir jos organų veikloje atėmimu ar sustabdymu.

Pažymėtina, kad nepaisant skandalo dėl įgaliojimų, ETPA pirmadienį patvirtino Rusijos delegacijos vadovą Piotrą Tolstojų Asamblėjos pirmininko pavaduotoju.

Paskutinį kartą Rusijos delegacijos įgaliojimai ETPA buvo užginčyti 2020 m. sausį, prieš tai — 2019 metų birželį.

Iki 2019 metų santykiai tarp Maskvos ir Strasbūro buvo krizėje.

Iš Rusijos delegacijos ETPA 2014 metų balandį buvo atimta balsavimo teisė dėl įvykių Ukrainoje ir susijungimo su Krymu. 2015 m. ETPA du kartus svarstė Rusijos delegacijos įgaliojimų atkūrimo klausimą, tačiau tada sankcijos buvo tik sugriežtintos. Reaguodama į tai, Maskva atsisakė dirbti tokiomis sąlygomis ir 2016–2018 metais dėl Strasbūre tvyrančių antirusiškų nuotaikų nesiuntė prašymo patvirtinti savo įgaliojimus ir nustojo mokėti įmoką į Europos Tarybos biudžetą. 2019 m. birželį ETPA atkūrė delegacijos teises, ir Rusijos parlamentarai grįžo prie visapusiško darbo Asamblėjoje.

Tegai:
Rusija, Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA)
Nord Stream-2, archyvinė nuotrauka

"Palaima ar prakeiksmas?" Vokietijos žurnalistai susiginčijo dėl "Nord Stream-2"

(atnaujinta 23:41 2021.01.26)
Vienas iš į ginčą įsivėlusių žurnalistų tvirtina, kad aplinkosaugos aktyvistų, kurie priešinosi statyboms, argumentai apie žalingą dujotiekio poveikį klimatui yra nepagrįsti

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Leidinio "Handelsblatt" žurnalistai pasidalijo savo nuomone apie dujotiekio "Nord Stream-2" statybą. 

Apžvalgininkas Klausas Štratmanas (Klaus Stratmann) veikė kaip projekto gynėjas. Jis pažymėjo, kad penkių Europos bendrovių gerovė šiuo metu priklauso nuo "Nord Stream-2" statybų. Štai kodėl nedera nutraukti bendradarbiavimą vykdant projektą. 

Aplinkosaugos aktyvistams, kurie priešinosi statyboms, Štratmanas atsakė, kad visi jų argumentai apie žalingą dujotiekio poveikį klimatui yra nepagrįsti. Štratmanas pabrėžė, kad vien dujotiekio infrastruktūros egzistavimas nepriverčia Europos pereiti išimtinai tik prie iškastinio kuro. 

Be to, pasak jo, Meklenburgo-Pomeranijos federalinės žemės sukurtas fondas projektui paremti nėra "maskavimosi" organizacija, siekiant apeiti JAV sankcijas. 

"JAV mačete kovoja su "Nord Stream-2", o Meklenburgas-Pomeranija — rapyra. Kas dėl to gali rimtai apkaltinti žemės vyriausybę?" — jis parašė. 

Priešingai kalbėjo žurnalistas Jensas Miunchratas. Jis padarė prielaidą, kad besitęsiančios statybos supykdys Berlyną su kitomis Europos šalimis, pablogins transatlantinius santykius ir Vokietijos dujų tiekimas atsidurs nepalankioje padėtyje, jo nuomone, priklausomybėje.

Nord Stream-2 

"Nord Stream-2" numato dviejų vamzdyno linijų, kurių bendras pajėgumas sieks 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus, statybas nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos.

Jungtinės Valstijos aktyviai priešinasi projektui, norėdamos tiekti Europai savo suskystintas gamtines dujas, taip pat Ukraina ir daugelis kitų Europos šalių. 2019 metų gruodžio mėnesį Vašingtonas įvedė sankcijas dujotiekiui, dėl ko Šveicarijos "Allseas" buvo priversta nutraukti savo darbą projekte. Tuo tarpu Rusija ne kartą pabrėžė, kad dujotiekio statyba atitinka Europos vartotojų interesus ir siekia grynai ekonominių tikslų. 

Klojimas atsinaujino po metų, kai vamzdžių klojimo laivas "Fortuna" Vokietijos vandenyse paklojo 2,6 kilometro vamzdžius. Po to, pasak projekto vykdytojo, liko nebaigti apie 120 kilometrų Danijos vandenyse ir apie 28 kilometrai Vokietijos. Danijos valdžios institucijos susitarė dėl galimybės naudoti "Fortuna" nuo sausio 15 dienos, Vokietijos leidimas šiam laivui galioja iki gegužės pabaigos. 

Tačiau sausio mėnesį Vašingtonas išplėtė sankcijas dujotiekiui, įtraukdamas bandymų, tikrinimo ir sertifikavimo paslaugas teikiančias įmones, taip pat paslaugas ar įrenginius, skirtus atnaujinti vamzdžių klojimo laivus. Netrukus po to Norvegijos bendrovė "DNV GL" paskelbė, kad nutrauks visą veiklą, susijusią su dujotiekio tikrinimu, ir negalės to patvirtinti. Sausio 19 dieną JAV įvedė sankcijas laivui "Fortuna" ir jo savininkei bendrovei "KBT-Rus". Kremlius apgailestauja dėl neteisėtų apribojimų įvedimo. Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sankcijas prieš dujotiekį pavadino reiderių ataka. 

Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Vokietijos ministrų kabinetas sureagavo į EP rezoliuciją dėl "Nord Stream-2"
"Mes jau kariaujame!": Ką prarado Rusija ir kas laukia po Trampo
Galimas Merkel įpėdinis papasakojo apie situaciją su "Nord Stream-2"
Koronavirusas

Čaplinskas COVID-19 pacientams patarė mažinti cholesterolio kiekį

Profesoriaus teigimu, koronavirusams reikalingas cholesterolis, nes be jo jie negali prasmukti pro ląstelės apsauginį barjerą ir įsiskverbti į ląsteles

VILNIUS, sausio 27 — Sputnik. Buvęs Užkrečiamųjų ligų ir AIDS prevencijos centro (ULAC) vadovas, medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas COVID-19 sergantiems žmonėms patarė vartoti cholesterolio kiekį mažinančius vaistus. Apie tai jis parašė savo Facebook paskyroje.

Žmonės su kaukėmis, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Павел Лисицын

Profesorius papasakojo, jog naujas tyrimas rodo, kad koronavirusams įsiskverbti į ląstelę reikalingas cholesterolis. Cholesterolis daugiausia žinomas dėl to, kad užkemša arterijas.

"Tyrėjai nustatė, kad įsiskverbimui į ląsteles, koronavirusams reikalingas cholesterolis be kurio jie negali prasmukti pro ląstelės apsauginį barjerą. Cholesterolis yra sudėtinė ląstelių ir kai kurių virusų, tokių kaip SARS-CoV-2, apvalkalo (membranos) dalis", — parašė Čaplinskas.

Anot profesoriaus, duomenys rodo, kad geresni COVID-19 pacientų sveikatos rezultatai pasiekiami kai jie vartoja cholesterolio kiekį mažinančius vaistus — statinus, nes šie vaistai, pašalindami cholesterolį, neleidžia SARS-CoV-2 patekti į ląsteles.    

Tegai:
Saulius Čaplinskas, COVID-19, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje