Seimo rūmai, archyvinė nuotrauka

Seime siūloma užblokuoti prieigą prie "Sputnik Lietuva" interneto svetainės

176
(atnaujinta 13:41 2019.06.18)
Pasak Ažubalio, valstybės pastangos "užtikrinti piliečių informacinį saugumą" bus bevaisės, jei ir toliau bus vengiama imtis "principingų veiksmų" internetinės žiniasklaidos srityje

VILNIUS, birželio 18 — Sputnik. Konservatorių frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybą ir Lietuvos radijo ir televizijos komisiją, ragindami "atlikti tinklalapio "Sputniknews.lt" tyrimą" ir "imtis įstatymuose numatytų veiksmų", neatmetant galimybės duoti privalomus nurodymus tinklo paslaugų teikėjams panaikinti galimybę Lietuvos Respublikos teritorijoje pasiekti "Sputnik" grupės interneto svetaines, rašoma Seimo pranešime.

Pasak Seimo narių, vien per pastaruosius kelis mėnesius šiame portale paskelbta informacija galimai "pažeidžia Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnį (dėl nesantaikos kurstymo), Baudžiamąjį ir Žurnalistų etikos kodeksus, dezinformuoja, šmeižia ir įžeidžia žmones, žemina jų garbę ir orumą".

"Vien per pastaruosius kelis mėnesius tinklalapyje buvo publikuota gausybė straipsnių, šmeižiančių mūsų partizanus, žeminančių mirusiųjų atminimą, iškreipiančių Lietuvos politikos aktualijas ir kurstančių nesantaiką. Lietuva yra išsikėlusi tikslą užkirsti kelią melagingoms naujienoms ir kitoms Kremliaus informacinio karo priemonėms. Ši nuostata ne kartą patvirtinta, kuomet Lietuvos teritorijoje buvo nutrauktos įstatymus pažeidusių televizijos kanalų retransliacijos. Akivaizdu, kad informaciniai išpuoliai yra tęsiami internete, todėl prašome atsakingų institucijų imtis veiksmų", — teigė Kasčiūnas.

"Mano žiniomis, "Sputnik" sulaukia per 399 tūkst. unikalių lankytojų per mėnesį. Pagal lankytojų srautą, beveik ketvirtadalis visų tinklalapio skaitytojų yra iš Lietuvos. Mūsų valstybės pastangos užtikrinti piliečių informacinį saugumą bus bevaisės, jei ir toliau bus vengiama imtis principingų veiksmų internetinės žiniasklaidos srityje", — pažymėjo Ažubalis.

"Sputnik Lietuva" vyriausiojo redaktoriaus sulaikymas Vilniaus oro uoste

Šių metų gegužės 28 dieną "Sputnik Lietuva" vyriausiasis redaktorius Maratas Kasems buvo sulaikytas Vilniaus oro uoste, praėjus dviem dienoms po antrojo prezidento rinkimų turo, kuriame laimėjo nepriklausomas kandidatas, ekonomistas Gitanas Nausėda.

Kaip sakė Kasemas, jam uždrausta atvykti į Lietuvą penkerius metus, Lietuvos teisėsaugos pareigūnai sakė, kad jis tariamai "kelia grėsmę nacionaliniam saugumui" ir stengėsi išsiaiškinti, kaip dirba redakcija.

Interviu "Sputnik Lietuva" Kasemas papasakojo, kad su juo kalbėta iš jėgos pozicijos, kad būtų aišku, "kas čia valdo, o kas turėtų gintis".

"Iš tikrųjų, tai buvo tikra apklausa, kuri buvo vykdoma primygtinai, žinoma, be agresijos, be jokių grasinimų, be fizinio smurto. Tai buvo pokalbis iš pozicijos "kaltintojas — kaltinamasis". <…> Jie suvaidino tokį nedidelį spektaklį, ir aš nežinau, kaip turėjau į jį reaguoti", — pasakė žurnalistas.

Kasemas pabrėžė, kad jo sulaikymą oro uoste galima pavadinti linksma inscenizacija, kurią pradėjo sienos apsaugos pareigūnai, o tęsė "žmonės, apsirengę kostiumais ir kaklaraiščiais".

"Sputnik Lietuva" tapo viena iš nedaugelio žiniasklaidos priemonių už Lietuvos ribų, kuri išsamiai stebėjo abu prezidento rinkimų turus, abu referendumus, rinkimus į Europos Parlamentą.

Agentūra gavo išskirtinius interviu su buvusiu Lietuvos prezidentu Rolandu Paksu, su "Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos" lyderiu Valdemaru Tomaševskiu, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo signataru Zigmu Vaišvila, Darbo partijos lyderiu Viktoru Uspaskichu.

Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pavadino incidentą "bjauria akcija", kuri "daro Lietuvai gėdą". Pasak jo, Lietuvoje vyksta karas su nepritarimu, kova prieš kitokią nuomonę.

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik /
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
176
Tegai:
žiniasklaida, Audronius Ažubalis
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT (109)
Dar šia tema
"RT France" pranešė apie grasinimus darbuotojams
Latvijos saugumo tarnyba RT interviu įrašą visuomeninės televizijos kanale laiko grėsme
Rygoje buvo sulaikytas "Sputnik Latvija" vyriausiasis redaktorius
Vilniaus oro uoste sulaikytas Sputnik Lietuva vyriausiasis redaktorius
Sputnik Lietuva vyriausiasis redaktorius atskleidė detales apie sulaikymą Vilniuje
Sputnik Lietuva vyriausiasis redaktorius įtrauktas į bazę "Taikdarys"
Viktorija Čmilytė-Nielsen, archyvinė nuotrauka

Liberalai kaltino "valstiečius" dėl prastų matematikos egzamino rezultatų

(atnaujinta 18:22 2020.08.05)
Anot Viktorijos Čmilytės-Nielsen, “valstiečiai” buvo kalti dėl mokytojų protestų 2018 metais, specialistų trūkumo, o dabar – dėl prastų egzaminų rezultatų

VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen pareiškė, kad dėl prastų matematikos egzaminų rezultatų kalta valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Apie tai praneša Seimo spaudos tarnyba.

Trečiadienį Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) paskelbė valstybinių brandos egzaminų rezultatus. Skelbiama, kad matematikos egzaminą išlaikė 67,61 proc. iš 15241 kandidato. Palyginimui, pernai matematikos egzaminą išlaikė 82,09 proc. kandidatų. 

Pasak Čmilytės-Nielsen, tokie matematikos egzaminų rezultatai – tai jau trečias "valstiečių" antirekordas.

"Šiemet matematikos egzaminą išlaikė vos 7 iš 10 abiturientų. 2017 metais matematikos egzaminą išlaikė 9,5 iš 10 (94 proc.) mokinių. Akivaizdus "švietimo" triumfas. Grįžkime prie antirekordų. Pirmasis toks stambus buvo, kai Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją užėmė pedagogai. To nėra buvę nuo 1990 metų. Nėra buvę ir kito dalyko – tokio mokytojų ir mokyklų vadovų trūkumo. Jis šiemet – rekordinis per visą Nepriklausomybės 30-metį”, – teigia Čmilytės-Nielsen.

Pasak Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnės, artimiausiu metu per Seimo Švietimo ir mokslo komitetą partija kreipsis į Švietimo, mokslo ir sporto ministrą, reikalaudama paruošti priemones dėl mokinių rengimo. Kitu atveju, pasak jos, 2021 metais matematikos egzamino neišlaikys kas antras Lietuvos moksleivis. 

Čmilytė-Nielsen taip pat pateikė matematikos išlaikymo tendenciją per visus ketverius metus: 2017 metais – 94 proc., 2018 – 87 proc., 2019 – 82, 2020 – 67 proc. "Akivaizdi švietimo politikos kryptis. Stabiliai žemyn", – teigia politikė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, įvertinęs valstybinio matematikos brandos egzamino rezultatus, pareiškė, kad Lietuvos bendrajame ugdyme reikalingi sisteminiai pokyčiai. Pasad ministro, mokiniai turi pradėti mokytis pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas, o jau nuo rudens būtina stiprinti pagalbą mokiniams, besiruošiantiems matematikos, gamtos mokslų egzaminams. 

Prastus matematikos egzamino rezultatus pakomentavo ir Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto prodekano prof. Vytautas Kasiulevičius. Jo teigimu, tai yra koronaviruso pandemijos, dėl kurios mokyklos turėjo pereiti prie nuotolinio mokymo, pasekmės.

Tegai:
brandos egzaminai, valstiečiai, Liberalų sąjūdis, liberalai
Dar šia tema
Brandos egzaminų rezultatai: matematiką išlaikė vos 67,61 proc. abiturientų
Monkevičius: bendrajame ugdyme reikalingi sisteminiai pokyčiai
Čmilytė-Nielsen reikalauja, kad valdantieji pasiaiškintų dėl pagausėjusių COVID-19 atvejų
Kasiulevičius mano, kad prasti matematikos rezultatai yra pirmosios COVID-19 pasekmės
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su ekonomikos ir inovacijų ministru Rimantu Sinkevičiumi, archyvinė nuotrauka

Nausėda su Sinkevičiumi aptarė nacionalinio plėtros banko steigimą

(atnaujinta 12:35 2020.08.05)
Šalies vadovas pabrėžė, kad valstybinis plėtros bankas turi plėsti smulkiojo ir vidutinio verslo kreditavimą, taip pat ilgalaikių valstybės investicijų galimybes, o ne užsiimti mažmeninių finansinių paslaugų teikimu

VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, trečiadienį susitikęs su ekonomikos ir inovacijų ministru Rimantu Sinkevičiumi, aptarė klausimus, susijusius su valstybinio plėtros banko steigimu, valstybės duomenų ir registrų saugumo užtikrinimu bei turizmo sektoriaus plėtra. Apie tai pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba.

Per susitikimą šalies vadovas pabrėžė, kad valstybinis plėtros bankas, kurio idėjos įgyvendinimą kuruoja Ekonomikos ir inovacijų ministerija, turėtų užpildyti rinkos spragas – plėsti smulkiojo ir vidutinio verslo kreditavimą, taip pat ilgalaikių valstybės investicijų galimybes, o ne užsiimti mažmeninių finansinių paslaugų, kurios pareikalautų reikšmingų valstybės išlaidų, teikimu.

"Dirbdamas Lietuvos regionuose, girdžiu nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusio verslo atstovų nusiskundimų dėl vėluojančios paramos ir kompensacijų. Akivaizdu, kad valstybė šiuo metu tam stokoja pajėgumų. Todėl pirmas žingsnis kuriant valstybinį plėtros banką turėtų būti jau egzistuojančių valstybės finansinių plėtros įstaigų konsolidacija", – sakė prezidentas. 

Šalies vadovas taip pat pabrėžė, kad reikėtų parengti pandemijos laikotarpiu naujai įgyvendintų priemonių, tokių kaip tiesioginis kreditavimas ir pagalbos verslui fondas, pritaikymo ilgalaikiams tikslams planą.

Pasak prezidento, valstybei reikalinga finansų institucija, pajėgi skaidriai ir efektyviai administruoti ekonomikos transformavimo plane numatytas priemones. Būtina sąlyga tam – profesionalus depolitizuotas valdymas.

Šalies vadovas su ekonomikos ir finansų ministru taip pat aptarė valstybės duomenų ir registrų situaciją po Registrų centro serverius užliejusios liūties, kuri buvo sutrikdžiusi e. sveikatos sistemos veiklą.

Prezidentas paragino ministrą atidžiai išnagrinėti Registrų centro užliejimo atvejį – pateikti situacijos įvertinimą bei sprendimo būdus, kurie leistų užtikrinti valstybės duomenų saugumą. Pasak Nausėdos, siekiant ateityje išvengti didelės žalos valstybei, ilgalaikė duomenų valdymo strategija turi būti prioritetinis klausimas.

Birželio mėnesį Seimas priėmė nutarimą dėl Valstybinio plėtros banko steigimo ir valstybės dalyvavimo kreditų įstaigos kapitale. Seimas pripažino Valstybinį plėtros banką valstybei svarbiu projektu ir įgaliojo Vyriausybę ne vėliau kaip iki rugsėjo pradžios pradėti konsultacijas su EK dėl techninės paramos banko steigimo klausimais.

Pasiūlymo iniciatoriai tikina, kad Valstybinis plėtros bankas padidins finansinių paslaugų prieinamumą šalyje, ypač regionuose, ir galės paskatinti tvarią konkurenciją bankiniame sektoriuje, be to, tai yra perspektyvi alternatyva tradiciniams komerciniams bankams, galinti nukreipti finansinius išteklius projektams, orientuotiems į ilgalaikę socialinę ir ekonominę gerovę.

Tegai:
Rimantas Sinkevičius, Gitanas Nausėda
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis

Skvernelis: mokslo metai prasidės ugdymo įstaigose, o ne prie kompiuterių ekranų namų

(atnaujinta 18:38 2020.08.05)
Ministras pirmininkas pabrėžė, kad yra numatytos sąlygos, kada ugdymo procesas vyks įprasta tvarka, kada būtų įvedamos kaukės ir kada būtų svarstoma nuotolinio mokymosi būtinybė

VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. Mokslo metai Lietuvoje prasidės ugdymo įstaigose, o ne nuotoliniu būdu, savo Facebook paskyroje parašė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

"Vaikai ir jų tėvai gali ramiai ruoštis Rugsėjo pirmosios šventei. Mokslo metai prasidės ugdymo įstaigose, o ne prie kompiuterių ekranų iš namų", — rašė jis.

Pasak premjero, ugdymo įstaigos veiks ir užtikrins mokinių bei mokytojų saugumą.

Taip pat Skvernelis pabrėžė, kad kartu su epidemiologais paruoštos sąlygos, kada ugdymo procesas vyks įprasta tvarka, kada būtų įvedamos kaukės ir kada būtų svarstoma nuotolinio mokymosi būtinybė.

"Esame pasirengę užtikrinti, kad nenukentėtų vaikų ugdymo kokybė, o tėvai galėtų ramiai dirbti", — pareiškė ministras pirmininkas.

Lietuvoje iš viso konkretiems žmonėms patvirtinta 2147 COVID-19 ligos atvejų, tebeserga 403 asmenų, 1650 — pasveiko.

Pastaruoju metu Lietuvoje blogėja epidemiologinė padėtis, padaugėjo koronaviruso atvejų. Dabar respublikoje galioja nepaprastoji padėtis. Nuo rugpjūčio 1 dienos Lietuvoje galioja privalomo kaukių dėvėjimo režimas viešose uždarose patalpose.

Tegai:
koronavirusas, ugdymo įstaigos, Saulius Skvernelis
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvoje — dar viena mirtis nuo koronaviruso
EK atsakas Nausėdai: ES šalys turėtų vengti vidaus sienų uždarymo dėl koronaviruso