Politologas Armenas Gasparianas, archyvinė nuotrauka

Gasparianas: Lietuva pamiršta, kad ji nebe Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

188
(atnaujinta 22:20 2019.06.23)
Pasak politologo Armeno Gaspariano, Lietuvos politikai mano, kad gali paveikti kai kuriuos procesus

VILNIUS, birželio 23 — Sputnik. Po išrinktojo Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos, retorika Baltarusijos AE statybos atžvilgiu nepasikeis, nes tai yra valstybės ideologijos dalis, interviu Sputnik Lietuva sakė istorikas ir politologas Armenas Gasparianas.

Anksčiau Lietuvos ekspertai pavadino buvusios Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės "pagrindine nesėkme"  Baltarusijos AE statybas, nes statybos vieta pasirinkta jos valdymo laikotarpiu. Pasak jų, sustabdyti projekto jau neįmanoma. Kai kurie ekspertai taip pat pažymėjo, kad ateityje Lietuva gali neišvengti elektros energijos iš Baltarusijos patekimo į šalį.

Tačiau oficiali Lietuva Baltarusijos AE atžvilgiu teigia, kad jėgainė neturėtų pradėti veikti.

Gasparianas mano, kad Lietuva "įsivaizduoja esanti Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė" ir mano, kad "ji daro poveikį kai kuriems procesams".

"Labai norisi pasirodyti tokiais dideliais ir įtakingais, o iš tiesų valstybė yra maža su krūva fobijų. Tokie "šuoliukai su pritūpimais" aplink savo kaimynus ten bus visą laiką. Galima prisiminti tos pačios Lietuvos "šuoliukus su pritūpimais" aplink Kaliningradą", — sakė politologas.

Gasparianas taip pat pakomentavo situaciją su Lietuva, teigdamas, kad šalies valdžia kaip "dovaną" naujajam prezidentui nusprendė įteikti žodžio laisvės ribojimą.

Lietuvos ir Baltarusijos ginčas dėl Astravo AE

Lietuva prieštarauja Baltarusijos atominės elektrinės statybai Gardino srityje. Lietuvos politikai nuolat teigia, kad projektas kelia grėsmę respublikos nacionaliniam saugumui.

Vilnius ragino boikotuoti objekto statybą, taip pat įstatymų lygmeniu atsisakė tiekti elektros energiją iš elektrinės. Lietuvos Seimas uždraudė importuoti elektros energiją iš šalių, kuriose veikia "nesaugios" AE.

Be to, Lietuva kreipėsi į Europos Komisiją dėl tariamai "neatsakingo Baltarusijos požiūrio" į branduolinę saugą ir tarptautinius įsipareigojimus dėl Baltarusijos AE. Minskas Vilniaus pareiškimus pavadino "nepagrįstais ir melagingais".

Anksčiau Sputnik Lietuva rašė, kad Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir Respublikos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas kreipėsi į Tarptautinę atominės energijos agentūrą (TATENA), kur paprašė organizacijos "patarti" Minskui nepradėti eksploatuoti elektrinės, kol nebus išspręstos visos saugos problemos.

Tuo tarpu Baltarusija ne kartą pareiškė, kad Lietuvos pretenzijos yra politizuotos. Šalies valdžia ne kartą pabrėžė, kad objektas statomas pagal saugos standartus, o tarptautiniai ekspertai jau patvirtino, kad kaimyninėms šalims nėra rizikos.

188
Tegai:
politikai, Lietuva, Armenas Gasparianas, politologas
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (546)
Dar šia tema
Lukašenka mano, kad Astravo AE tema Lietuvoje yra labai politizuota
Grybauskaitė apie Astravo AE: bet koks bendradarbiavimas surištų Lietuvai rankas
Rusija ketina tiekti Astravo AE elektrą Lietuvai
Lietuva ragina TATENA "patarti" Minskui atidėti Astravo AE paleidimą
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Nausėda papasakojo, kokios vakcinos turėtų būti ES "žaliajame pase"

(atnaujinta 11:42 2021.05.09)
Šalies vadovo nuomone, skiepijimo pažymėjimo įvedimas leistų greičiau grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo

VILNIUS, gegužės 8 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad į Europos Sąjungoje svarstomą vadinamojo "žaliojo paso" koncepciją įtraukti tik Bendrijoje patvirtintas vakcinas yra "logiškas žingsnis", praneša "Ekspress-nedelia". 

Lietuvos vadovas dalyvauja neformalioje Europos Vadovų Taryboje Portugalijos Porto mieste. Atsakydamas į žurnalistų klausimą, jis išsakė savo nuomonę apie "žaliąjį pasą".

"Tai yra labai logiškas ir nuoseklus sprendimas: jei mes manome, kad tikrai galime laikyti patikimomis ir saugiomis tas vakcinas, kurias patvirtino Europos vaistų agentūra, tai natūralu, kad ir žaliojo skaitmeninio sertifikato ar paso naudojimas turėtų būti susietas su tomis pačiomis vakcinomis. Mano manymu, tai logiškas žingsnis", — sakė Nausėda.

Prezidentas taip pat pridūrė, kad yra "didelis žaliojo paso šalininkas", nes tai suteikia galimybę greičiau grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Pastaruoju metu ES aukšto rango pareigūnai sakė, kad europinis sertifikatas galėtų būti patvirtintas birželį, prasidedant vasaros atostogų sezonui.

Šiuo metu centralizuotai visoje ES leidžiami keturi preparatai: "Pfizer"/"BioNTech", "Moderna", "AstraZeneca" ir "Johnson & Johnson". Lietuvos valdžia ne kartą pareiškė, kad neplanuoja įsigyti "Sputnik V", nepaisant to, kad Europos vaistų agentūra (EVA) šiuo metu atlieka vakcinos vertinimo procedūrą.

Anksčiau vyriausybė nusprendė išduoti vadinamąjį Galimybių pasą žmonėms, persirgusiems koronavirusu, pasiskiepijusiems ar turintiems neigiamus testus.

Vyriausybės sprendimu galimybių pasas bus įvestas gegužės 24 dieną.

Lietuvoje galioja antrasis karantinas. Nors nemažai apribojimų sušvelninta, dauguma jų galioja iki vasaros pradžios.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje iš viso nustatyta daugiau kaip 256 tūkstančiai koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 4 tūkst. žmonių.

Tegai:
ES, Gitanas Nausėda
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga
Dar šia tema
Putinas palygino rusiškas COVID-19 vakcinas su Kalašnikovo automatu
NYT: JAV gali išbrokuoti 70 milijonų vakcinos nuo COVID-19 "J&J" dozių
Baltarusija sukūrė savo vakciną nuo COVID-19
Lietuvos profesorius papasakojo, kaip vakcinacija paveikia užkrečiamumą COVID-19
Lietuvos vadovas ES viršūnių susitikime

Nausėda paragino ES lyderius išreikšti solidarumą su Čekija

(atnaujinta 15:49 2021.05.08)
Lietuvos prezidentas paragino ES lyderius pasekti Lietuvos ir kitų bendraminčių pavyzdžiu priimant "ryžtingus solidarius sprendimus"

VILNIUS, gegužės 8 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda paragino ES lyderius sekti Lietuvos ir kitų šalių pavyzdžiu ir išreikšti solidarumą su Čekija.

Lietuvos vadovas dalyvavo ES viršūnių susitikime, kuriame buvo aptartas solidarus atsakas Rusijai po įvykių Čekijoje.

Саммит стран-участниц Евросоюза в Порту
ES viršūnių susitikimas

Kaip praneša Prezidentūros spaudos tarnyba, Lietuva išreiškė paramą Čekijai, šiai šaliai išsiuntus "su diplomatine priedanga dirbusius Rusijos žvalgybos agentus". Lietuvos prezidentas paragino ES lyderius pasekti Lietuvos ir kitų bendraminčių pavyzdžiu priimant "ryžtingus solidarius sprendimus".

Nausėda taip pat pakvietė ES lyderius vieningai išreikšti solidarumą su Ukraina, kovojančia už savo suverenitetą ir teritorinį vientisumą. Lietuvos vadovas pažymėjo, kad ES turi priimti konkrečius sprendimus siekiant "užkirsti kelią Rusijos agresyviai politikai kaimyninių valstybių atžvilgiu".

Šalies vadovas ragino numatyti efektyvias ir konkrečias paramos priemones karą išgyvenančiai Ukrainai.

Pranešama, kad plačiau ES santykių su Rusija klausimu planuojama diskutuoti gegužės 25–26 d. vyksiančioje Europos Vadovų Taryboje.

Praha apkaltino Rusijos Federacijos specialiąsias tarnybas dėl dalyvavimo sprogime ir iš šalies išsiuntė 18 Rusijos ambasados ​​darbuotojų. Atsakydama į tai, Maskva paskelbė 20 Čekijos diplomatinės atstovybės darbuotojų persona non grata, teigdama, kad kaltinimai dėl sprogimo buvo absurdiški, nepagrįsti, toli gražu nesuprantami ir keliantys pasipiktinimą.

Kaip pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministerija, nepagrįsti kaltinimai Rusijai yra dalis didelės kampanijos, kurią Vakarai pradėjo prieš Maskvą.

Anksčiau Baltijos šalys išsiuntė Rusijos diplomatus iš solidarumo su Čekija. Lietuva išsiuntė du ambasados ​​darbuotojus, Latvija ir Estija — po vieną. Baltijos šalys pareiškė, kad šis sprendimas buvo priimtas iš solidarumo su Čekija, kuri anksčiau Rusijos specialiąsias tarnybas apkaltino dalyvavimu sprogime šaudmenų sandėlyje Vrbeticoje 2014 metais.

Tegai:
ES, Gitanas Nausėda, Čekija
Dar šia tema
Baltijos šalys tikisi ES vienybės solidarumo su Čekija klausimu
Kremlius: Rusija netoleruos to, kas išdarinėjama Čekijoje
Čekijos generolas sukritikavo valdžios institucijas dėl kaltinimų Rusijai
Baltijos šalių ir ES vėliavos, archyvinė nuotrauka

Europos dieną Baltijos šalių premjerai paragino kurti bendrą Europos ateitį

(atnaujinta 15:48 2021.05.09)
Bendru politikų pareiškimu Europos institucijos taip pat raginamos atsakingai įvertinti žmonių idėjas ir paversti jas konkrečiais veiksmais

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Šiandien, Europos dienos proga Estijos, Latvijos ir Lietuvos ministrai pirmininkai Kajai Kallas, Krisjanis Karinis ir Ingrida šimonytė  pasirašė bendrą kreipimąsi, kuriame pabrėžė, kad Europai reikia drąsių ir vizionieriškų idėjų bei ryžto jas įgyvendinti. Informaciją patvirtina Vyriausybės spaudos tarnyba.

Jų pareiškimas paskelbtas Europos dienos proga. Jame ministrai pirmininkai pakvietė visus, ypač Baltijos šalių gyventojus, aktyviai dalyvauti kuriant bendrą ateitį.

"Bendrame kreipimesi Estijos, Latvijos ir Lietuvos premjerai paragino visus žmones, o ypač Baltijos šalių piliečius  aktyviai kurti bendrą europiečių ateitį, o Europos Sąjungos institucijas — atsakingai įvertinti žmonių idėjas ir paversti jas konkrečiais veiksmais, taip labiau atsižvelgiant į piliečių poreikius ir viltis, bei užtikrinant klestinčią Europos ateitį", — rašoma pranešime žiniasklaidai.

Europos diena Lietuvoje minima nuo 2002 metų. Ji žymi vieningos Europos idėją ir yra politinė šventė. Tradiciškai ji švenčiama gegužės 9 dieną, tą dieną, kai ES įkūrėjai 1950 metais pasiūlė ją sukurti.

Šventė sutampa ir su pergalės Didžiojo Tėvynės kare data. Lietuva ir Vakarų Europa Pergalės prieš fašizmą dieną mini gegužės 8 dieną.

Tegai:
Europos diena, ES, Baltijos šalys