VILNIUS, birželio 27 — Sputnik. Estijos, Gruzijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Slovakijos delegacijos nusprendė palikti ETPA sesiją po to, kai Ukrainos delegacijos vadovas Vladimiras Arjevas paskelbė pranešimą Facebook paskyroje apie tai, kad Ukraina atsisako dalyvauti ETPA sesijoje.
Tai įvyko po to, kai Parlamentinė Asamblėja priėmė rezoliuciją, patvirtinančią Rusijos delegacijos įgaliojimus.
Vėliau Slovakijos parlamento pirmininkas Andrejus Danko paneigė informaciją, kad respublikos delegacija paliko ETPA sesiją dėl Rusijos. Bendrame pareiškime Danko ir Slovakijos delegacijos vadovas ETPA sesijoje Lubos Blaga sakė, kad dauguma delegacijų narių balsavo už Rusijos delegacijos teisių grąžinimą, tik vienas narys balsavo prieš, Martinas Poliačikas. Be to, jis piktnaudžiavo savo įgaliojimais ir pasirašė šešių kitų šalių, kurios paliko sesiją, pateiktą bendrą dokumentą.
Priimtame dokumente teigiama, kad Maskva turi įgyvendinti visas 2014 ir 2015 metų rezoliucijose pateiktas rekomendacijas, grįžti prie bendradarbiavimo su visais Asamblėjos komitetais ir pradėti "konstruktyvų dialogą dėl savo įsipareigojimų vykdymo". Organizacija taip pat paragino Rusiją paleisti Ukrainos jūreivius, kurie praėjusių metų lapkritį buvo sulaikyti už Rusijos Federacijos valstybės sienos pažeidimą.
Be to, ETPA paragino Rusiją sumokėti visas įmokas į Europos Tarybos biudžetą.
Rusijos delegacijos ETPA vadovo Piotro Tolstojaus nuomone, Rusijos Federacijos delegacijos įgaliojimų grąžinimas Asamblėjai yra sankcijų grandinės nutraukimas.
Iškart po balsavimo jis sakė, kad tai, kas atsitiko, yra "galimybė visiškai atstovauti mūsų šalies interesams seniausioje Europos parlamentinėje organizacijoje, tai yra galimybė nutraukti Ukrainos skleidžiamą propagandą".
Pasak Leonido Sluckio, Rusijai dalyvauti ETPA nebus lengva, bus prieštaravimų ir provokacijų prieš Rusijos delegaciją.
Parlamento narys pabrėžė, kad visa tai sumažės, jei ETPA kolegos matys ne virtualią Rusiją, o gyvą Rusiją, gyvą parlamentinę delegaciją, atstovaujamą konkrečių žmonių.
2014 metų balandžio mėnesį Rusijos delegacijai ETPA buvo atimta balsavimo teisė dėl įvykių Ukrainoje ir Krymo susijungimo su Rusija. 2015 metais ETPA du kartus svarstė Rusijos delegacijos įgaliojimų atkūrimo klausimą, tačiau sankcijos buvo tik sugriežtintos.
Reaguodama į tai, delegacija pareiškė atsisakanti dirbti tokiomis sąlygomis, o 2016–2018 metais nepateikė prašymo patvirtinti savo įgaliojimus. 2017 metų birželio mėnesio pabaigoje Rusija paskelbė, kad sustabdo dalį savo įmokų mokėjimo.
Antradienį ETPA priėmė rezoliuciją, leidžiančią Rusijos delegacijai dalyvauti birželio mėnesio sesijoje. Dokumente taip pat teigiama, kad delegacijų teisėms balsuoti, kalbėti ir būti atstovaujamiems nėra taikomos sankcijos.
VILNIUS, sausio 27 — Sputnik. Rusija ir JAV nusprendė pratęsti Strateginės ginkluotės mažinimo sutartį (START, START-III) Maskvos sąlygomis. Apie tai žurnalistams pranešė užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas.
"Mūsų sąlygomis: penkeriems metams be išankstinių sąlygų, be jokių papildymų ir jokių "priedų", — pabrėžė jis.
Antradienį, sausio 26 dieną, vyko telefoninis pokalbis tarp Rusijos ir JAV prezidentų Vladimiro Putino ir Džo Baideno. Abu išreiškė pasitenkinimą notomis dėl susitarimo pratęsti START sutartį. Baltųjų rūmų teigimu, Baidenas ir Putinas įsakė savo darbuotojams skubiai dirbti, kad būtų spėta sutartį pratęsti iki vasario 5 dienos.
Kaip matyti iš Valstybės Dūmos duomenų bazės, Putinas Valstybės Dūmai pateikė įstatymo projektą dėl sutarties pratęsimo. Dokumente numatytas penkerių metų atnaujinimo laikotarpis — iki 2026 metų vasario 5 dienos.
Valstybės Dūma šį projektą svarstys trečiadienį vyksiančioje plenarinėje sesijoje, sakė Dūmos Užsienio reikalų komiteto vadovas Leonidas Sluckis.
Sputnik radijo eteryje karo politologas, Rusijos Plechanovo ekonomikos universiteto Politikos mokslų ir sociologijos katedros vedėjas Andrejus Koškinas pažymėjo, kad toks greitas dviejų šalių vadovų sprendimas atneš akivaizdžios naudos.
"Dieną prieš tai įvyko JAV prezidento Džo Baideno ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino pokalbis. Šio pokalbio rezultatas buvo visų pirma Jungtinių Valstijų sprendimas sutikti su visomis START-III sutartyje numatytomis sąlygomis, kurias pasiūlė Rusijos Federacija. Tai yra, pratęsti sutartį be jokių sąlygų. Galima sakyti, kad toks pratęsimas įvyko, nes abi šalys paleido susitarimo ratifikavimo mechanizmą. Kaip sakoma, klausimas uždarytas. Manau, kad būtent toks greitas sprendimas bus naudingas visų pirma stabilizacijai pasaulyje. Taigi, ateityje bus galima ne sunaikinti stabilizavimo mechanizmus, kaip buvo 45-ojo prezidento Donaldo Trampo laikais, bet sukurti naujus, kurie užtikrintų ginklavimosi varžybų pažabojimą", — sakė Andrejus Koškinas.
START-III sutartis tarp Rusijos ir JAV įsigaliojo 2011 metų vasario 5 dieną. Joje numatyta, kad kiekviena pusė sumažins savo branduolinį arsenalą taip, kad per septynerius metus ir ateityje bendras ginklų skaičius neviršytų 700 tarpžemyninių balistinių raketų, balistinių raketų ant povandeninių laivų ir sunkiųjų bombonešių, taip pat 1 550 kovinių galvučių ir 800 dislokuotų ir nedislokuotų paleidimo įrenginių.
2020 metų spalio 16 dieną Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiūlė pratęsti dabartinę START sutartį metams be jokių sąlygų. Rusijos užsienio reikalų ministerija pridūrė, kad Maskva ne tik siūlo pratęsti susitarimą, bet yra pasirengusi kartu su JAV įsipareigoti metams įšaldyti turimų branduolinių užtaisų skaičių.
Maskva pabrėžė, jog tai bus įmanoma su sąlyga, kad bus priimtas sprendimas dėl tokio abipusio "įšaldymo" ir kartu nebus jokių papildomų JAV reikalavimų.
Savo ruožtu Vašingtonas pareikalavo, kad Kinija prisijungtų prie sutarties, tačiau paaiškėjo, kad ji atsisakė.
VILNIUS, sausio 27 — Sputnik. Asociacija "Sąjūdis prieš Astravo AE" kreipėsi į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK) su prašymu įvertinti energetikos bendrovės "Litgrid" organizuotą konkursą ir vienos įmonės dalyvavimą Lietuvos strateginiuose energetikos projektuose.
Dokumentas paskelbtas asociacijos Facebook puslapyje.
Jame teigiama, kad AB "Litgrid" vykdo "Baterijų energijos kaupimo sistemos įrengimas Lietuvos EES" bandomąjį projektą, kurio rezultatais remiantis Lietuva netolimoje ateityje galėtų įsigyti keturias baterijų energijos sistemas.
Šio "Litgrid" projekto vykdymui buvo surengtas konkursas ir buvo gautas vienas pasiūlymas. Su šio pasiūlymo teikėjais 2019-11- 27 buvo pasirašyta sutartis.
Vienas ir akivaizdžiai pagrindinis projekto rangovas Lietuvoje yra AB "Elektros tinklų institutas", kurio kontrolinį akcijų paketą valdo "North China Power Engineering" (NCPE).
"Ši Kinijos valstybinė energetikos įmonė NCPE įgyvendina Baltarusijos atominės energijos perdavimo ir tinklo sujungimo projektą, kurį iš viso sudaro 23 projektai (elektros tinklų renovavimas, elektros pastočių statyba ir modernizavimas). Maloniai prašome informuoti, kaip NSGK vertina pastarąjį AB "Litgrid" organizuotą konkursą ir NCPE dalyvavimą strateginiuose Lietuvos energetikos projektuose", — teigiama pranešime.
Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl BelAE statybos, priekaištaudamas jai dėl "nesaugumo", nepaisant to, kad objektas praėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino gamyklos saugumą.
Ilgą laiką Lietuvai nepavykdavo įtikinti kaimyninių Baltijos šalių atsisakyti elektros energijos iš BelAE. 2020 metų rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali toliau prekiauti elektra su trečiosiomis šalimis naudodama ryšį tarp Latvijos ir Rusijos.
Anksčiau Baltarusijos energetikos ministerija pareiškė, kad vietoj produktyvaus dialogo Lietuva ir toliau "išpučia BelAE grėsmę Europai" ir sąmoningai tarptautinėse platformose propaguoja Baltarusijai priešišką retoriką.
VILNIUS, sausio 27 — Sputnik. Užimtumo tarnyba nutraukia karantino ir ekstremalios situacijos laikotarpiu teikiamą valstybės finansinę paramą "Belorus" sanatorijai — subsidijas už darbuotojus, esančius prastovose, skelbiama pranešime spaudai.
Sprendimas priimtas vadovaujantis Užimtumo įstatymo pakeitimu sausio 20 d. ir Užsienio reikalų ministerijos dokumentu dėl ribojamų priemonių įmonei, kuriai taikomos tarptautinės finansinės sankcijos.
Kauno klientų aptarnavimo departamente sudaryta darbo grupė šios įmonės darbuotojams aptarnauti. Užimtumo tarnybos specialistai pasirengę užtikrinti sklandų registracijos UT procesą, suteikti grupėms, individualias ir psichologo konsultacijas sanatorijos "Belorus" darbuotojams.
Užimtumo tarnyba parengė prevencinių priemonių programos projektą dėl 393 įstaigos darbuotojų, kad jie kuo sklandžiau pereitų į darbo rinką. Sanatorijoje "Belorus" dirba 133 medicinos darbuotojai.
Įvertinus sudėtingas įsidarbinimo Druskininkuose galimybes, išsiaiškintas medicinos darbuotojų poreikis visoje Kauno klientų aptarnavimo departamento aptarnaujamoje teritorijoje – regione reikia 223 medicinos darbuotojų (Kauno apskrityje – 157, Alytaus – 34, Marijampolės – 32). Tarp jų – 51 įvairių sričių gydytojas, 98 bendrosios praktikos slaugytojai, 43 slaugytojų padėjėjai.
Šiuo metu nuolat bendraujama ir keičiamasi informacija su įmonės atstovais ir Druskininkų savivaldybe dėl paslaugų bei priemonių sanatorijos darbuotojams.
Anksčiau "Belorus" sanatorijos sąskaitos buvo įšaldytos ES įvedus sankcijas Baltarusijos prezidento administracijoje veikiančiai Vyriausiajai ūkio valdybai.
Sanatoriją palaiko Druskininkų administracija ir kai kurie Seimo atstovai. Anksčiau grupė Seimo narių inicijavo kreipimąsi į prezidentą Gitaną Nausėdą su prašymu vetuoti naują darbo įstatymo redakciją, dėl kurios ES sankcijomis patekusi sanatorija "Belorus" Druskininkuose prarado subsidijas. Joje minima to paties pavadinimo sanatorija Jūrmaloje, Latvijoje, kuriai, nepaisant to, kad steigėja yra ir Baltarusijos prezidento kanceliarija, ES sankcijos nėra taikomos.
Kreipimesi politikai pabrėžia, kad Druskininkų gydykla yra viena didžiausių mokesčių mokėtojų regione.
Pandemijos metu nedarbas Druskininkuose padidėjo iki 18,9 proc., o uždarius "Belorus" sanatoriją jis ir toliau didės.