Andrius Tapinas, archyvinė nuotrauka

Tapinas atskleidė, kaip konservatoriai apskundžia savo bendrapartiečius

138
(atnaujinta 23:03 2019.06.27)
Pasak žurnalisto, "Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų" partija savo veiksmais tampa panaši į Džordžo Orvelo romane aprašytą "Teisybės ministeriją"

VILNIUS, birželio 27 — Sputnik. Žurnalistas Andrius Tapinas savo Facebook pauslapyje atskleidė, kaip "Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų" (TS-LKD) partijos atstovai apskundžia savo bendrapartiečius dėl neva "netinkamo" kito kandidato rėmimo prezidento rinkimuose.

Pasak jo, konservatoriai gan įdomiai traktuoja "mūsų jauną demokratiją", nes, išreiškiant kitokią nuomonę ar paramą kitam kandidatui, kurio partija nepalaiko, atsiranda skundas Priežiūros komitetui.

Tapinas paskelbė konservatorių Vykdomojo rinkimų štabo vadovo Andriaus Vyšniausko kreipimąsi į TS-LKD Priežiūros komitetą.

Dokumente išvardinti dešimt atvejų, kai partijos nariai viešai ir neviešai rėmė kitą kandidatą prezidento rinkimų metu. Pavyzdžiui, Tapinas išskyrė Aisčio Stalaučinsko, Kaišiadorių rajono skyriaus nario, atvejį.

Viešai Facebook socialiniame tinkle jis rėmė Gitaną Nausėdą, dalyvaudamas "Laisvės TV" laidos "Laikykitės ten" laidos ir Lietuvos žinių apklausose, rašoma dokumente apie Stalaučinską.

"Nes įsivaizduojat, kad šitas svolačius padarė — jis "Laikykitės ten" apklausoje Facebooke balsavo ne už Šimonytę, o už Nausėdą!" — pakomentavo Tapinas.

Be to, žurnalistas tarp visų dešimties pavyzdžių išskyrė Vilijos Aleknaitės-Abramikienės atvejį. Kreipimesi tvirtinama, kad ji privačiame susirašinėjime suabejojo, ar verta balsuoti už tą kandidatę, kurią remia partija. Be to, teigiama, kad tai ji darė, pasitelkdama prof. Vytauto Landsbergio viešai iškeltos minties interpretaciją. Jos asmeninį susirašinėjimą partijos atstovui anonimiškai atsiuntė pasipiktinęs asmuo.

"O Vilija Aleknaitė-Abramikienė privačiai kažką ne taip parašė — siūlyčiau konfiskuoti turtą ir į jos butą įkeldinti lojaliai mąstančius konservatorius. Ir apskundė anonimas — sveiki, 1937-ieji", — rašo Tapinas.

Anot jo, panašūs skundai įrodo, jog konservatoriai "blogesni už Karbauskį". Žurnalistas pareiškė, kad TS-LKD artėja prie "Teisybės ministerijos" iš Džordžo Orvelo romano "1984".

"Juk su tokiais skundais jūs esat blogesni už Karbauskį, ten tai vienas tijūnas su botagu, o čia jūs visa Teisybminės struktūrą kuriat. Jaunosios demokratijos sargai", — rašo Tapinas.

Galiausiai žurnalistas kreipiasi į Gabrielių Landsbergį ir ragina jį atsiprašyti savo partijos narių.

"Gabrielius Landsbergis, aš aišku ne specialistas, bet gal visai gerai būtų viešai išstoti ir atsiprašyti savo partiečių už tokį nepasitikėjimą ir minčių policiją, ir kuo greičiau, nes dar 40 metų opozicijoj sėdėsit", — tvirtina Tapinas.

Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai vyko šių metų gegužę. Konservatoriai kandidate iškėlė Seimo narę Ingridą Šimonytę, kuri pateko į antrąjį rinkimų turą. Tačiau rinkimus laimėjo Gitanas Nausėda, kurį pirminiuose TS-LKD kandidatų rinkimuose kandidatu iškėlė 28 partijos skyriai.

Daugelis ekspertų rinkimų metu, nepaisant Nausėdos ir Šimonytės konfrontacijos, tvirtino, kad abu kandidatai, būdami konservatorių linijos rėmėjai, yra "dvi tos pačios monetos pusės", ir netgi kandidatų ekonominės programos skyrėsi taip mažai, kad jas painiojo patys lietuviai.

Šimonytė tapo pirmojo turo lydere, tačiau Nausėda laimėjo antrąjį turą, pelnęs 65,86 proc. balsų.

138
Tegai:
Andrius Tapinas, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD)
Dar šia tema
Nematė, bet pasmerkė: kam Lietuvoje reikalingas skandalas dėl rentos deputatams
Dalia išeina, planai lieka: Lietuva ruošia naują maidaną. Šį kartą Minske
NATO laivai Juodojoje jūroje, archyvinė nuotrauka

NATO žengia į Juodąją jūrą. Ar aljansas išstums Rusiją Krymo

(atnaujinta 17:10 2020.12.04)
Šiaurės Atlanto aljansas ruošiasi reformoms, tačiau pagrindiniu uždaviniu vis dar išlieka "Rusijos grėsmės" suvaldymas

VILNIUS, gruodžio 4 — Sputnik. Džo Baidenui atkeliaujant į Baltuosius rūmus, Šiaurės Atlanto aljansas pradėjo reformas. Dieną prieš tai pasibaigusiame aukščiausiojo lygio susitikime užsienio reikalų ministrai peržiūrėjo pagrindinius organizacijos principus ir pertvarkė jos darbą. Tik pagrindinės problemos liko tos pačios — Rusija ir Kinija. Kaip NATO ketina suvaldyti "Rusijos grėsmę", aiškinosi RIA Novosti autorė Galija Ibragimova.

NATO pritaikymas krizėms

Jensas Stoltenbergas labai atidžiai ruošėsi vaizdo susitikimui su užsienio reikalų ministerijų vadovais. Ministrų susitikimas yra paskutinis prieš metinį aukščiausiojo lygio susitikimą, numatytą metų pradžioje. Iš anksto parengti darbotvarkę ir aptarti sukauptus klausimus reiškia apsidrausti nuo dalyvių nenuspėjamumo. Be to, buvo precedentų.

Pavyzdžiui, praėjusių metų susitikimo išvakarėse Emanuelis Makronas pasakė, kad "NATO ištiko smegenų mirtis". Tai nustatė diskusijos toną ir sujaukė visus planus. Aljanso nariai varžėsi tarpusavyje, norėdami įrodyti Prancūzijos lyderiui ir vieni kitiems, kad bloko viduje viskas gerai.

Donaldas Trampas išliko pagrindiniu transatlantinio solidarumo skeptiku. Atsakydamas į argumentus apie aljanso svarbą sulaikant Rusiją, Kiniją ir Iraną, JAV prezidentas pirmiausia reikalavo padidinti gynybos įnašus. Kovą su išorės iššūkiais, daugiausia dėl karinio Amerikos potencialo, jis laikė neracionalia.

Džo Baidenas būsimame aukščiausiojo lygio susitikime atstovaus Jungtinėms Valstijoms, o aljanso generalinis sekretorius tikisi grįžti prie buvusio "normalumo". Tuo Stoltenbergas nori pasakyti, kad amerikiečiai dar kartą patvirtins karinio ir politinio aljanso su bloko nariais svarbą.

Kad būtų įtikinama, prieš aukščiausiojo lygio susitikimą generalinis sekretorius kreipėsi į analitikus, norėdamas išsiaiškinti organizacijos problemas, pateikti būdus, kaip jas išspręsti, ir išdėstyti ateinančių dešimties metų užduotis. Tyrimo darbas buvo įformintas ataskaitoje, kurios pavadinimas buvo "NATO-2030".

Užsienio reikalų ministrai ėmėsi ekspertų skaičiavimų ir jų koregavimo tyrimo. Visi susitikimo dalyviai, įskaitant Prancūziją, pripažino, kad aljansui negresia "smegenų mirtis", tačiau reformos pravers.

"Svarbu pritaikyti gynybos aljansą prie naujos tarptautinės padėties. Krizinėse situacijose NATO turi veikti greitai ir vieningai, net jei tai gresia pagrindinių principų pažeidimu", — rašoma dokumente.

Pagrindinis dalykas, kurį siūlo pataisyti pranešimo autoriai, yra veto teisė: dabar ja vienodai naudojasi visos NATO narės. "Jei vienbalsis balsavimas bus ribotas, įtampa aljanse sumažės", — mano tyrėjai.

Ne visi ministrai sutiko su jų išvadomis, tačiau idėjos buvo pripažintos novatoriškomis.

Ir vėl "Maskvos ranka"

Tačiau dėl išorinių grėsmių visi dalyviai sutiko: Rusija ir Kinija tebėra rimtas iššūkis transatlantiniam saugumui.

"Maskva modernizuoja savo branduolinį arsenalą ir dislokuoja naujas raketas iš Tolimosios Šiaurės į Siriją ir Libiją. Rusijos buvimas taip pat padidėjo dėl Baltarusijos ir Kalnų Karabacho krizių", — sakė Stoltenbergas.

"Kremlius siekia buvusių sovietinių respublikų hegemonijos ir kenkia jų suverenitetui. NATO svarbu prisitaikyti prie naujos aplinkos, į kurią sugrįžo varžymasis su nuolat agresyvia Rusija", — antrino pranešimo autoriai generaliniam sekretoriui.

"Rusijos grėsmės neutralizavimo" darbai jau vykdomi. Norėdamas patvirtinti tai Stoltenbergas pateikė NATO bendradarbiavimo su Gruzija ir Ukraina patirties pavyzdį. Abi valstybės dabar yra sustiprinto pajėgumo aljanso partnerės. Tai suponuoja galimybę naudotis Vakarų technologijomis ir žvalgyba, tačiau nepriartėja prie visiškos narystės bloke.

Siekdamas sulaikyti Rusiją, aljansas ketina išplėsti savo buvimą Juodojoje jūroje — tai yra atsakas į "Rusijos karinio buvimo Kryme stiprinimą". Išsami informacija kol kas neatskleidžiama.

Rusijos pareigūnai sureagavo. "NATO veiksmai, įskaitant Juodosios jūros regione, žudo ESBO raidę ir dvasią. Atmetamas saugumo nedalomumo principas", — sakė Federacijos tarybos Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Konstantinas Kosačiovas.

Juodosios jūros prioritetai

"Pagrindinis NATO uždavinys yra pasirengti JAV prezidento pasikeitimui. Blokas tikisi, kad Baidenas paskatins konsolidaciją, o Trampo valdymo metu kilusios problemos išnyks. Tačiau vargu ar naujasis Amerikos lyderis atsisakys viso savo pirmtako palikimo. Jis tikriausiai ir toliau reikalaus, kad visos aljanso narės prisidėtų dviem procentais BVP prie bloko gynybos taupyklės", — sako Rusijos tarptautinių reikalų tarybos generalinis direktorius Andrejus Kortunovas.

Politologas mano, kad Baideno atėjimas nepakeis įtampos tarp NATO ir Rusijos. Tačiau atsižvelgiant į Maskvos dalyvavimą įvairiausiose tarptautinėse problemose, aljansas negalės ignoruoti dialogo — bent jau kariniu lygmeniu.

Kortunovas Juodosios jūros klausimus NATO darbotvarkėje aiškina didėjančia Rusijos įtaka Užkaukazėje: "Karas Kalnų Karabache ir Rusijos taikdarių dislokavimas nebuvo aljanso nepastebėtas. Tai yra teritorijos šalia Juodosios jūros, kurias NATO narės laiko savo interesų zona. Jie Maskvos stiprinimą laiko potencialiu. Iš čia kyla ir pareiškimai apie Juodosios jūros regiono prioritetą".

Tačiau Rusija nėra vienintelis NATO rizikos veiksnys Juodojoje jūroje, įsitikinęs ekspertas. "Jų planai įsitvirtinti Juodosios jūros regione yra skirti ne tiek Maskvai, kiek Ankarai, — mano jis. — Nepaisant narystės bloke, Turkijos pozicija daugeliu klausimų skiriasi nuo bendros nuomonės. Redžepas Tajipas Erdoganas turi prieštaravimų su Graikija, Prancūzija, net Vokietija ir JAV. Tačiau NATO nori grąžinti Turkiją į aljansą. Kitas tikslas yra sumažinti tolesnį Turkijos ir Rusijos suartėjimą".

Ukraina toliau vykdys NATO Juodosios jūros darbotvarkę. Tuo pačiu metu santykiuose su aljansu pagrindinė tema bus Rusijos karinių pajėgų Kryme stiprinimas, sakė ekspertas. "Naujų objektų statybą pusiasalyje Kijevas pateikia kaip dar vieną grėsmę transatlantiniam saugumui. Ukrainos valdžia atkakliai tvirtins, kad Rusijos karinių sistemų dislokavimas Kryme yra problema, kuriai reikia skirti daugiau dėmesio", — neatmeta Kortunovas.

Atsisveikinti su iliuzijomis

Tbilisis taip pat palaikys NATO dėmesį Juodosios jūros regionui, įsitikinusi Gruzijos viešųjų reikalų universiteto profesorius Tornikė Šarašenidzė. Jis tai paaiškina Rusijos kariuomenės buvimu Pietų Osetijoje.

"Gruzija jau seniai neturi iliuzijų, kad artimiausiu laikotarpiu įstos į NATO. Nepaisant to, ji bando išplėsti bendradarbiavimą su bloku", — pažymi Šarašenidzė.

Jis pripažįsta, kad karas Kalnų Karabache sustiprino Rusijos pozicijas Užkaukazėje. Ir priduria: "Armėnija turi sąjungininkę — Rusiją. Azerbaidžanas turi Turkiją. Tarp šių šalių iš tikrųjų susikūrė karinis aljansas. Gruzija neturi tokio sąjungininko, belieka pasikliauti NATO".

Nepaisant retorikos, nei Gruzija, nei visas Juodosios jūros regionas nėra prioritetinės problemos, sakė ekspertas. Pagrindinis NATO uždavinys dabar yra užmegzti dialogą su Baidenu. Ir kitų metų pradžioje vyksiantis aukščiausiojo lygio susitikimas bus pirmasis išbandymas.

Tegai:
Juodoji jūra, Rusija, NATO
Dar šia tema
NATO vadovas įsipareigoja reaguoti į Rusijos karinių pajėgų Kryme padidėjimą
Rusijos grėsmė pakibo virš lenkų svajonės
Vokietija paskelbė apie "dar akivaizdesnę Rusijos grėsmę"
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Paaiškėjo, kiek ministrų kandidatūrų atmetė Lietuvos prezidentas

(atnaujinta 15:54 2020.12.04)
Lietuvos vadovas pareiškė, jog negali prisiimti atsakomybės už tai, kad šie pretendentai taptų vyriausybės dalimi

VILNIUS, gruodžio 4 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda atmetė ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės į susisiekimo ministro pareigas siūlomą Kasparo Adomaičio ir į žemės ūkio ministro pareigas teikiamą Dalios Miniataitės kandidatūrą, praneša "TASS" su nuoroda į spaudos konferenciją.

"Tiesiog galėčiau pasakyti tiek, kad aš, kaip prezidentas, negaliu prisiimti atsakomybės už jų trumpalaikių ir ilgalaikių tikslų įgyvendinimą, nes stokojama vizijos, gero savo sektoriaus pagrindinių problemų išmanymo", — sakė Lietuvos vadovas.

Nausėda paprašė premjerės pateikti kitus kandidatus ir pridūrė, kad yra pasirengęs susitikti su jais pirmadienį.

"Vėliausiai antradienio rytą pasirašysiu dekretą dėl Vyriausybės formavimo. Ir mes išlaikysime visus terminus", — pabrėžė jis.

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sureagavo į Adomaičio kandidatūros atmetimą. Ji pabrėžė, kad dabar "turime aiškumą dėl Vyriausybės sudėties".

"Iki šiol manau, kad Kasparas Adomaitis kandidatūra buvo gera. Jis kalbėjo apie ypatingai svarbius ir požiūrį į susisiekimo politiką keičiančius prioritetus: susisiekimą, kurio centre yra žmogus, o ne institucijos, žaliuosius prioritetus, naująsias technologijas ir atvirus duomenis", — rašė ji Facebook'e.

Politikė pridūrė, kad Adomaitis turėjo jos, partijos ir Šimonytės palaikymą, tačiau sklandžiam darbui reikalingas ir prezidento palaikymas. Ji pažadėjo, kad netrukus bus pristatytas kitas kandidatas.

Evelina Dobrovolska, patvirtinta teisingumo ministrės postui, padėkojo prezidentui už pasitikėjimą ir visiems ją palaikiusiems žmonėms.

"Dėkoju Prezidentui už pasitikėjimą, kad galiu atnešti pokyčius į Teisingumo ministeriją ir prisidėti prie Vyriausybės programos įgyvendinimo. <...> Ačiū kiekvienam palaikiusiam mano kandidatūrą tiek viešai, tiek už privačiai siųstas žinutes. Man ypatingai svarbu žinoti, kad asmenys, dirbantys teismų, advokatų, teises mokslų srityje tiki atnešamomis vertybėmis ir vizija", — Facebook'e rašė ji.

Anksčiau Seimas pritarė Ingridos Šimonytės kandidatūrai į šalies ministrės pirmininkės postą. Ji pateikė Nausėdai kandidatų į ministrus sąrašą, tačiau prezidentas teigė, kad ne visi kandidatai bus patvirtinti.

Tegai:
Gitanas Nausėda, Seimas, Lietuva
Dar šia tema
Skvernelis atmetė kritiką prezidentui dėl Vyriausybės formavimo
Už Lietuvos kultūrą! Kaip apsinuoginęs Gražulio draugas pakėlė lietuvių kultūros lygį
Seime išsigando Kinijos bendrovės dalyvavimo oro uosto vystyme
Kijevas

Vakarai ukrainiečiams: kariaukite su Rusija iki paskutinio "laboratorinio triušio"

(atnaujinta 12:05 2020.12.05)
Ukrainoje, praėjus beveik septyneriems metams po valstybės prėjimo į visišką išorinį valdymą, staiga buvo nuspręsta "rimtai pakalbėti apie šį išorinį valdymą

Šiaip ar taip, tai praėjusį savaitgalį pareiškė žinomas Italijos, Lietuvos ir Kanados televizijos laidų vedėjas Savikas Šusteris — geriausio kandidato komentuoti šį klausimą, pripažinkite, negalima rasti. Kaip jis pasakė savo laidoje televizijos kanalo "Ukraina" eteryje, JAV ambasada ilgai priešinosi ir atsisakė kalbėti šia tema, tačiau asmeniškai jis "labai paprašė" Amerikos diplomatų sureaguoti į protesto akciją, kuri įvyko prie jų diplomatinės atstovybės Kijeve sienų. Ir užjaučiantys amerikiečiai atsiliepė.

Kaip paaiškėjo iš ambasados ​​komentaro, "JAV yra labai susirūpinusi dėl Ukrainos žmonių ir vertybių, dėl kurių ukrainiečiai kovojo Maidane, ir toliau miršta Donbase". Be to, Amerikos diplomatai, aiškiai užsimindami apie Rusiją, bandė perkelti atsakomybę už kišimąsi į Ukrainos reikalus kitai valstybei. Be to, jie Rusiją apkaltino ir karu, ir net kai kuriais ieškiniais teisme, "kuriais siekiama diskredituoti demokratiškai išrinktą Ukrainos vyriausybę ir jos reformas". Kokie ieškiniai turimi omenyje ir kaip pats prašymo pateikimo neva "demokratiniam" Ukrainos teismui faktas gali diskredituoti ką nors naudingo visuomenei, lieka paslaptimi.

Žodis "reformos" yra vienas mėgstamiausių Vakarų diplomatų leksikone, kai jie pateisina savo tiesioginį kišimąsi į Ukrainos reikalus. Ir nesvarbu, kad reformas mato tik tie, kurie apie jas kalba, tačiau jau daugelį metų patys žmonės to nepastebi. Pavyzdžiui, pagal tiesioginius Vakarų nurodymus ir jiems kontroliuojant Ukraina jau sukūrė šešias skirtingas antikorupcines struktūras, kurioms nuo Maidano laikų jau išleista dešimt milijardų grivinų (pagal dabartinį kursą beveik 292 milijonai eurų). Tačiau per šį laiką nė vienas aukščiausias korumpuotas asmuo nebuvo įkalintas, o visos apklausos rodo, kad didžioji dauguma Ukrainos gyventojų taip ir nepamatė pokyčių kovoje su korupcija arba mano, kad padėtis tik pablogėjo. Ir tik JAV ambasada ir jos kolegos iš Vakarų vis dar tvirtina apie kažkokias pasauliui nematomas "reformas" — žodis gi geras.

Krymas
© Sputnik / Александр Андреев

Ukrainos vidaus valdymo mechanizmo ypatumus neseniai labai atvirai atskleidė Romanas Vaščiukas, kuris 2014–2019 metais dirbo Kanados ambasadoriumi Kijeve, tai yra iš tikrųjų jis buvo tiesioginis šio režimo kūrimo dalyvis. Dar spalio mėnesį jis kalbėjo gana siaurame internetiniame seminare, kurį organizavo Ukrainos diaspora Kanadoje. Kadangi renginio organizatorių YouTube kanalas turi tik šiek tiek daugiau nei 400 sekėjų, o jo vaizdo įrašai paprastai sulaukia kelių dešimčių peržiūrų, Kanados diplomatas nusprendė, kad jis yra siaurame bendraminčių rate, ir viską atvirai papasakojo. Ir jeigu dabar Ukrainos žurnalistai nebūtų atkreipę dėmesio į jo kalbą, ši kalba greičiausiai liktų nepastebėta. O paklausyti buvusio ambasadoriaus apreiškimų yra labai naudinga. Ypač tiems Kijevo Maidano aktyvistams, kurie iki šiol naiviai tiki, kad ten jie kovojo už savo nepriklausomybę, arba gi Rusijos vakariečiaims, kurie tiki užjūrio pareiškimų apie norą paversti Rusiją demokratiniu rojumi nuoširdumu.

Vaščiukas iš karto žeminančiai apibūdino savo nesenio buvimo šalies gyventojus: "Ukrainiečiai — tai, kaip žinome, yra talentingi žmonės, o ypač talentingai jie moka apgauti save, o paskui skųstis savo bloga dalia". Štai kodėl Kanados ambasadorius, tiesiogiai pripažindamas kišimusi į Ukrainos vidaus reikalus, tai pateisina tuo, kad po Maidano pati Ukrainos valdžia paragino Vakarus ne tik įsikišti, bet ir daryti jiems spaudimą: neva, mes patys negalime susitvarkyti. Ambasadorius, regis, net neįtaria, kad jis beveik pažodžiui apibūdino klasikinę žmonių istoriją iš "Vieno miesto istorijos", kurią parašė Saltykovas-Ščedrinas: "Mes daug ką sugadinome vienas kitam, o tiesos taip ir neturime. Eik ir valdyk mus!"

Taip ir gimė G7 ambasadorių grupė, kuriai de facto buvo perduotos nepriklausomos valstybės valdymo funkcijos (Vaščiukas maždaug taip ir sako — "tarptautinė komanda, turėjusi įtakos Ukrainos valdžios sprendimams"). Vertinant iš to, kaip ši struktūra dabar tiesiogiai spaudžia net šios valstybės Konstitucinio Teismo sprendimus, galima padaryti išvadą, kad grupės funkcijos buvo ne tik išsaugotos, bet ir išplėstos. Beje, pats diplomatas tiesiai sako, kad ambasadoje turėjo Kanados darbuotoją, kuri "dirbo su Ukrainos teismų sistema". Tas faktas, kad visos tos valdžios institucijos ir teismai, kuriuos mini Vaščiukas, turėtų būti tartum nepriklausomi nuo bet kokio pašalinio kišimosi ir, atitinkamai, buvęs ambasadorius tiesiogiai pripažįsta Ukrainos konstitucijos pažeidimą, jo visiškai nejaudina. "O ką mes galėjome padaryti, jei to nori patys ukrainiečiai?" — gūžteli pečiais kanadietis. Originalus Ukrainos politinės eutanazijos paaiškinimas.

NATO ir Ukrainos vėliavos
© Sputnik / Михаил Маркив

Vaščukas ciniškai pripažįsta, kad Vakarai iš šios šalies padarė "laboratorinį triušį", atlikdami su ja socialinius ir ekonominius eksperimentus, kurių jie neišdrįstų išbandyti savo gyventojams. Patvirtindamas šią tezę, diplomatas net savo prezentacijoje nupiešė triušį su morka priešais jį — kad būtų aišku, kaip jis valdė Ukrainą. Panašu, kad tokių eksperimentų variantai neišsemiamos — bent jau kai kurie triušiai dar gyvi.

Tai yra, buvęs Kanados ambasadorius tiesiogiai patvirtina absoliutaus išorinio valdymo Ukrainą faktą. Ir netgi pripažįsta, kad jo kolegos kažkokiu būdu nuėjo per toli, reikalaudami iš jos neįmanomo. Tačiau iškart seka stulbinanti išvada: kadangi Ukraina "kariauja dviem vienodais karais dviem frontais — prieš Rusiją ir prieš korupciją", jos nereikėtų atitraukti nuo pagrindinės kovos. Ir tai, kaip jūs suprantate, nėra karas su korupcija. "Negalima sudeginti namo iš vidaus ir tuo pačiu metu jį apginti", — sako Vaščiukas. Tai yra, kova su korupcija, jo nuomone, — tai "namo padegimas iš vidaus". Štai jums ir visa "reforma". Gaila, kad 2013–2014 metais Kijevo Maidane tiesiogiai dalyvavę Vakarų ambasadoriai tada jo aktyvistams nepaaiškino, kad jie kovoja ne prieš korupciją ir net ne dėl "nėrinių kelnaitčių", o dėl karo su Rusija. Manau, kad tai pakeistų situaciją.

Kanados diplomatas tiesiogiai sako Kijevui: kovokite su Rusija iki paskutinio ukrainiečio, tai yra iki paskutinio "laboratorinio triušio". O kyšiai, korupcija ir kiti lydintys reiškiniai tegul lieka. Štai ir visa išorinio valdymo esmė. Jei kas nors galvojo, kad Vakarus domina jų valdomų teritorijų ir tautų klestėjimas, šiuo pavyzdžiu jis gali įsitikinti, koks yra tikrasis jų tikslas.

Be to, patys ukrainiečiai, prieš leisdami eksperimentus su savimi, galėtų neužmintų ant to paties grėblio, kurį jau seniai išgyveno kitos šalys. Pavyzdžiui, dabar kažkaip kukliai buvo paminėtas Deitono susitarimų, pagal kuriuos Bosnija ir Hercegovina buvo perduota oficialiam Vakarų valdymui, 25-metis. Žurnalas "The Economist" pateikia parodomąjį šio laikotarpio rezultatą: pusė šios kadaise išsivysčiusios teritorijos 14 metų gyventojų yra neraštingi. Nenuostabu, kad ir Vaščiukas viena iš Ukrainos "problemų" vadina per aukštą jos jaunimo išsilavinimo lygį — neva, jų teigimu, ir tiek daug revoliucijų iš ton. Galima manyti, ko siekia G7 ambasadoriai, kai jie siekia "švietimo reformos" Kijeve.

Tuo nuostabiau, kad Amerikos diplomatai ir auksčiau paminėto Saviko Šusterio svečiai Ukrainos televizijos kanale piktai atmetė akivaizdų Vakarų išorinės kontrolės faktą. Laidos vedėjas užpuolė protesto akcijos prie JAV ambasados ​​sienų organizatorių Ilją Kivą, atstovaujantį partijai "Opozicijos platformą — Už gyvybę": "Krymas okupuotas, Donbasas okupuotas. O jūs atliekate akciją "Yankee, go home!", nors jie neturi nieko bendro su šia okupacija".

Šusteris, būdamas Italijos ir Kanados pilietis, net nesupranta, kad, grasinančiu balsu reikalaudamas iš neva nepriklausomos Ukrainos liaudies deputato ataskaitos Ukrainos televizijos tiesioginiame eteryje, tuo metu jis pats ir yra šios šalies išorinės kontrolės personifikacija. Tokiu įprastu ir organišku jau Vakarų ambasadoriai ir jų propagandiniai tarnautojai jau laiko savo kišimąsi į Ukrainos vidaus reikalus. "O ką mes galime padaryti, jei to nori patys ukrainiečiai!" — gali pakartoti savo Kanados tautiečio žodžius Šusteris. Na, o jei ukrainiečiai to nenori, reiškia, juos reikia priversti tai daryti. Tam ir "reformos". Kad tik "laboratoriniai triušiai" nesibaigtų per greitai.

Autoriaus nuomonė gali mesutapti su redakcijos pozicija

Tegai:
Rusija, Ukraina