ES ir Lietuvos vėliavos

Politologas: Lietuva pademonstravo ES vertybių negerbimą Rusijos ir ETPA klausimu

54
(atnaujinta 14:06 2019.07.02)
Kai kurių ES ir už jos ribų šalių požiūris į Rusijos delegacijos sugrįžimą į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją rodo, kad šios valstybės vadovaujasi tik savo trumpalaikiais interesais, mano politologas Grigorijus Jaryginas

VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Lietuva, Ukraina, Lenkija, Latvija, Estija, Slovakija ir Gruzija, prieštaraujančios Rusijos sugrįžimui į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją (ETPA), parengs bendros rezoliucijos projektą, pareiškė Lenkijos senato maršalas Stanislavas Korčevskis "Polskie Radio" eteryje. Korčevskio teigimu, išvardytų valstybių politikai yra "pasipiktinę" Rusijos delegacijos teisių atkūrimu.

Kaip Sputnik Radijui pasakė politologas, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto Amerikos tyrimų katedros docentas Grigorijus Jaryginas, jokių rimtų žingsnių iš šių šalių valdžios laukti neverta.

"Šio klausimo esmė, žinoma, yra kova dėl Europos interesų išsaugojimo. Turiu omenyje Rusijos sugrįžimą į Parlamentinę Asamblėją — tai yra kova dėl Europos interesų, kuriuose susilieja mūsų interesai ir daugelio Europos šalių interesai, išsaugojimo. Kaip man atrodo, balsavimas dėl rezoliucijos pademonstravo, kad ES vis dar yra gyvos Europos integracijos idėjos... Politinio diskurso naudojimas dabar siekiant pristabdyti vieną iš principų pačioje ES, mano nuomone, atrodo gana prieštaringai ilgalaikiame [etape] kalbant apie jų (šių septynių šalių — Sputnik) įvaizdį", — pažymėjo ekspertas.

Pasak jo, tokie Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos, Latvijos, Estijos, Slovakijos ir Gruzijos valdžios pareiškimai rodo, kad jos siekia trumpalaikių tikslų, negalvodamos apie ilgalaikes perspektyvas.

"Tai trumpalaikiai interesai, kurie orientuoti į tai, kad darytų spaudimą Rusijai. Bet, padarysime prielaidą, kad padėtis pasikeitė, tada pasikeis politinės sąlygos. Jų (šių šalių — Sputnik) nusiteikimas atrodo taip, lyg jos dirba prieš ES pagrindus... Aš nemanau, kad šios šalys yra pasirengusios imtis tokių priemonių, kaip, pavyzdžiui, pasitraukimas iš ETPA. Klausimas: dėl ko? Lenkija ir Ukraina turi gana didelį prieštaravimų tarpusavyje frontą. Šių šalių tarpusavio santykiai yra labai skirtingi, tačiau yra vienodas tikslas dabar, yra galimybė pasireikšti. Dabar atsirado galimybė priminti apie save šioms šalims, ir dar kartą, kai pareiškimai apie tai, kad jos paliks ETPA nebus įgyvendinti, bus pasakyta, ko verti žodžiai ir ketinimai, kuriuos skelbiami tokiame aukštame lygyje", — mano Jaryginas.

Rusijos teisių atkūrimas ETPA

2014 metais iš Rusijos buvo atimta teisė balsuoti ETPA dėl įvykių Ukrainoje ir Krymo prijungimo. Asamblėjoje du kartus buvo keliamas Rusijos delegacijos teisių atkūrimo klausimas, tačiau nebuvo priimta jokių sprendimų, o sankcijos tik sustiprėjo.

Maskva nustojo siųsti dokumentus, skirtus savo delegatų akreditacijai, o 2017 metais atsisakė mokėti įmokas, kol Rusijos teisės nebus visiškai atkurtos.

2019 metais Rusijai buvo pasiūlyta sudaryti delegaciją birželio sesijai, kurioje turėjo būti iškeltas klausimas dėl šalies likimo asamblėjoje.

Praėjusią savaitę ETPA priėmė rezoliuciją, kuri suteikia Rusijos delegacijai teisę dalyvauti birželio sesijoje. Po to buvo priimtas dokumentas, kurio pagrindu atkuriami visi Rusijos įgaliojimai.

54
Tegai:
Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA), Rusija, Lietuva
Temos:
Rusijos sugrįžimas į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją (62)
Dar šia tema
ETPA Rusijos delegacijai grąžino visus įgaliojimus
Septynių šalių delegacijos paliko ETPA sesiją dėl Rusijos
Lietuva atsisakė palikti ETPA sesiją dėl Ukrainos
Porošenko: žengtas pirmasis žingsnis link Rusijos Krymo pripažinimo Europoje
Net Lietuva išdavė Ukrainą: Puškovas papasakojo apie Kijevo nesėkmę ETPA
Seimo narys Aurelijus Veryga

Veryga buvo nufotografuotas kuriant įrašą socialiniame tinkle apie Dulkį

(atnaujinta 21:59 2021.04.15)
Nuotraukose matyti, kaip politikas redaguoja iliustraciją, kurioje pavaizduotas Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas

VILNIUS, balandžio 15 — Sputnik. Seime fotografas užfiksavo Seimo narį Aurelijų Verygą tuo metu, kai jis rengė nuotrauką įrašui socialiniuose tinkluose apie sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį.

"Seime niekas neprasprūsta pro fotografų akis", — rašė politikas savo Facebook paskyroje ir pridėjo kelias nuotraukas.

Anksčiau Veryga paskelbė nuotrauką su Dulkio karikatūra, kurioje pastarasis vaizduojamas miegantis visas savaitės dienas, išskyrus trečiadienį, kai vyksta vyriausybės posėdis. Įraše Seimo narys pakomentavo Sveikatos apsaugos ministerijos vadovo kalbą.

"Ministras pareiškė, kad nebuvo nieko, nei laboratorijų galimybių, nei darbuotojų, nei testų, nei metodikų... nieko... ir vadovų nebuvo... gal net ir ministerijos nebuvo. Kaupinių metodo įteisinimas buvo užsakytas mūsų ir mokslininkai jį atliko. Dėl greitųjų antigenų testų patys ir užsispyrėt pirkti ilgai ir vargti su sudėtingomis procedūromis, nors testus galėjote turėti per savaitę", — rašė jis.

Lietuvoje karantinas pratęstas iki vasaros pradžios. Naujausiais duomenimis, iš viso nustatyta daugiau kaip 230 tūkstančių koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,7 tūkstančio žmonių.

Tegai:
Arūnas Dulkys, Sveikatos apsaugos ministerija, Aurelijus Veryga, Seimas
Dar šia tema
Dulkys pripažino, kad "Korona STOP" programėlė nebuvo geriausias sprendimas
Nausėda: kiti mokslo metai turi būti kontaktiniai ir saugūs
Šiugždinienė paaiškino, nuo ko priklausys grįžimas į kontaktinį ugdymą mokyklose
Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka

Seimui pristatyta Bubnio kandidatūra į LGGRTC vadovo pareigas

(atnaujinta 21:48 2021.04.15)
Dr. Arūnas Bubnys pabrėžė, kad sieks atgauti pastaruoju metu stipriai pažeistą Genocido centro įvaizdį, jį transformuoti, kad ši įstaiga taptų autoritetinga Lietuvos visuomenės ir užsienio kolegų ir partnerių akyse

VILNIUS, balandžio 15 — Sputnik. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen parlamentui pristatė nutarimo projektą, kuriuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovu pasiūlė skirti istoriką dr. Arūną Bubnį. Apie tai praneša Seimo spaudos tarnyba.

Pristatydama kandidatūrą Seimo vadovė pabrėžė, kad Bubnys yra patyręs istorikas ir vienas kompetentingiausių Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos ekspertų Lietuvoje.

"Daktaro A. Bubnio kandidatūrą siūlau išsamiai pasikonsultavusi tiek su Lietuvos istorikais, tiek su kolegomis įvairių Seimo frakcijų nariais. Ši kandidatūra turi tvirtą atramą ne tik istorikų bendruomenėje, bet ir pačiame Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre. Bubnys yra užsitarnavęs pasitikėjimą, kuris, tikiu, leis jam užtikrinti sklandų darbą bei nešališkumo ir skaidrumo standartus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre, atkurti visuomenės pasitikėjimą šia institucija", — sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Prisistatydamas kandidatas dr. A. Bubnys pabrėžė, kad sieks atgauti pastaruoju metu stipriai pažeistą šios įstaigos įvaizdį, ją transformuoti, kad taptų autoritetinga Lietuvos visuomenės ir užsienio kolegų ir partnerių akyse. 

"Imantis vadovauti šiai įstaigai, svarbiausia yra sujungti ligšiolinį gilų įdirbį su dabarties diktuojamais naujais poreikiais. Centre yra labai daug potencialo, kurį nuosekliai ir protingai dirbant įmanoma įgalinti. Ne naikinti ir laužyti, tačiau reformuoti išsaugant tai, kas buvo sukurta iki šiol", — tvirtino kandidatas.

Pasak jo, siekiant centro stabilizavimo ir pertvarkymo būtų tikslinga pirmiausia normalizuoti atmosferą darbovietėje. Dr. A. Bubnys akcentavo, kad svarbu išsklaidyti ir paneigti dirbtinai sukurtą centro mokslininkų supriešinimą su visuomeninėmis organizacijomis, atkurti ir stiprinti bendradarbiavimą su XX amžiaus istoriniais tyrimais užsiimančiomis institucijomis ir centrais Lietuvoje, taip pat išskyrė institucijos poreikį turėti aukštos kvalifikacijos teisininką, išmanantį karo, genocido nusikaltimus ir žmogaus teises.

Po kandidatūros pristatymo, kaip numato Seimo statutas, dr. A. Bubnio kandidatūrą svarstys Žmogaus teisių komitetas, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija, numatomi susitikimai su Seimo frakcijomis. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje numatoma grįžti balandžio 22 d.

Seimas balandžio 1 dieną iš Genocido centro direktoriaus pareigų atleido nuo praėjusių metų liepos šias pareigas ėjusį Adą Jakubauską.

Tegai:
Seimas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras (LGGRTC)
Dar šia tema
Lietuvos Seimo deputatai dėl karantino kreipėsi į Konstitucinį Teismą
Lietuvos Seimas dėlioja "vaivorykštinius" akcentus. Jų vis daugėja
URM įvertino galimybę perpirkti "Belorus" sanatoriją iš Baltarusijos
Seimo pirmininkė iškėlė kandidatą į Genocido centro vadovo postą
Rusijos vėliava

Merkel, Makronas ir Zelenskis aptars santykius su Rusija

(atnaujinta 17:51 2021.04.15)
Anksčiau buvo pabrėžiama, kad Angela Merkel dalyvaus Zelenskio ir Makrono derybose virtualiąja forma

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Vokietijos kanclerė Angela Merkel kartu su Prancūzijos ir Ukrainos prezidentais Emanueliu Makronu ir Vladimiru Zelenskiu penktadienį, balandžio 16 dieną aptars padidėjusią įtampą su Rusija. Apie tai pranešė RIA Novosti, remdamasi agentūra AFP ir Eliziejaus rūmų pareiškimu.

Kaip pažymėta, tai įvyks Ukrainos lyderio vizito Paryžiuje metu. "Prezidentas Makronas priims Zelenskį papietauti, o po to abu turės vaizdo konferenciją su Angela Merkel", — sakoma pareiškime. Pokalbyje Makronas, Merkel ir Zelenskis palies eskalacijos riziką, kurią "sukels Rusijos kariuomenės koncentracija prie sienos su Ukraina".

Anksčiau buvo pranešta, kad Merkel dalyvaus Zelenskio ir Makrono derybose virtualiąja forma. Buvo pažymėta, kad tokiu būdu lyderių susitikimas vyks "Normandijos formatu", nedalyvaujant Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

Įtampa santykiuose tarp Rusijos ir Ukrainos, taip pat Vakarų šalių padidėjo dėl kovo pabaigoje paaštrėjusio konflikto Donbase. Kijevas, taip pat save vadinančios Donecko ir Luhansko liaudies respublikos, paskelbė apie apšaudymo, žvalgybinės veiklos ir karinės technikos judėjimo padidėjimą kontaktinės linijos srityje.

Vėliau Ukraina apkaltino Rusiją karinio buvimo regione stiprinimu. Ukrainos gynybos ministerija mano, kad Maskva pasienyje sutelkė reguliariosios armijos dalinius ir sustiprino milicijos mokymus. Atsakydamas į tai Kremlius pareiškė, kad Rusijos kariuomenė juda per jos teritoriją "tomis kryptimis, kuriomis ji mano esant reikalinga", taip pat paragino Kijevą "nutolti nuo karingos temos“" ir nutraukti provokacijas.

Tegai:
Vokietija, Prancūzija, Ukraina, Rusija