ES ir Lietuvos vėliavos

Politologas: Lietuva pademonstravo ES vertybių negerbimą Rusijos ir ETPA klausimu

54
(atnaujinta 14:06 2019.07.02)
Kai kurių ES ir už jos ribų šalių požiūris į Rusijos delegacijos sugrįžimą į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją rodo, kad šios valstybės vadovaujasi tik savo trumpalaikiais interesais, mano politologas Grigorijus Jaryginas

VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Lietuva, Ukraina, Lenkija, Latvija, Estija, Slovakija ir Gruzija, prieštaraujančios Rusijos sugrįžimui į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją (ETPA), parengs bendros rezoliucijos projektą, pareiškė Lenkijos senato maršalas Stanislavas Korčevskis "Polskie Radio" eteryje. Korčevskio teigimu, išvardytų valstybių politikai yra "pasipiktinę" Rusijos delegacijos teisių atkūrimu.

Kaip Sputnik Radijui pasakė politologas, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto Amerikos tyrimų katedros docentas Grigorijus Jaryginas, jokių rimtų žingsnių iš šių šalių valdžios laukti neverta.

"Šio klausimo esmė, žinoma, yra kova dėl Europos interesų išsaugojimo. Turiu omenyje Rusijos sugrįžimą į Parlamentinę Asamblėją — tai yra kova dėl Europos interesų, kuriuose susilieja mūsų interesai ir daugelio Europos šalių interesai, išsaugojimo. Kaip man atrodo, balsavimas dėl rezoliucijos pademonstravo, kad ES vis dar yra gyvos Europos integracijos idėjos... Politinio diskurso naudojimas dabar siekiant pristabdyti vieną iš principų pačioje ES, mano nuomone, atrodo gana prieštaringai ilgalaikiame [etape] kalbant apie jų (šių septynių šalių — Sputnik) įvaizdį", — pažymėjo ekspertas.

Pasak jo, tokie Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos, Latvijos, Estijos, Slovakijos ir Gruzijos valdžios pareiškimai rodo, kad jos siekia trumpalaikių tikslų, negalvodamos apie ilgalaikes perspektyvas.

"Tai trumpalaikiai interesai, kurie orientuoti į tai, kad darytų spaudimą Rusijai. Bet, padarysime prielaidą, kad padėtis pasikeitė, tada pasikeis politinės sąlygos. Jų (šių šalių — Sputnik) nusiteikimas atrodo taip, lyg jos dirba prieš ES pagrindus... Aš nemanau, kad šios šalys yra pasirengusios imtis tokių priemonių, kaip, pavyzdžiui, pasitraukimas iš ETPA. Klausimas: dėl ko? Lenkija ir Ukraina turi gana didelį prieštaravimų tarpusavyje frontą. Šių šalių tarpusavio santykiai yra labai skirtingi, tačiau yra vienodas tikslas dabar, yra galimybė pasireikšti. Dabar atsirado galimybė priminti apie save šioms šalims, ir dar kartą, kai pareiškimai apie tai, kad jos paliks ETPA nebus įgyvendinti, bus pasakyta, ko verti žodžiai ir ketinimai, kuriuos skelbiami tokiame aukštame lygyje", — mano Jaryginas.

Rusijos teisių atkūrimas ETPA

2014 metais iš Rusijos buvo atimta teisė balsuoti ETPA dėl įvykių Ukrainoje ir Krymo prijungimo. Asamblėjoje du kartus buvo keliamas Rusijos delegacijos teisių atkūrimo klausimas, tačiau nebuvo priimta jokių sprendimų, o sankcijos tik sustiprėjo.

Maskva nustojo siųsti dokumentus, skirtus savo delegatų akreditacijai, o 2017 metais atsisakė mokėti įmokas, kol Rusijos teisės nebus visiškai atkurtos.

2019 metais Rusijai buvo pasiūlyta sudaryti delegaciją birželio sesijai, kurioje turėjo būti iškeltas klausimas dėl šalies likimo asamblėjoje.

Praėjusią savaitę ETPA priėmė rezoliuciją, kuri suteikia Rusijos delegacijai teisę dalyvauti birželio sesijoje. Po to buvo priimtas dokumentas, kurio pagrindu atkuriami visi Rusijos įgaliojimai.

54
Tegai:
Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA), Rusija, Lietuva
Temos:
Rusijos sugrįžimas į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją (62)
Dar šia tema
ETPA Rusijos delegacijai grąžino visus įgaliojimus
Septynių šalių delegacijos paliko ETPA sesiją dėl Rusijos
Lietuva atsisakė palikti ETPA sesiją dėl Ukrainos
Porošenko: žengtas pirmasis žingsnis link Rusijos Krymo pripažinimo Europoje
Net Lietuva išdavė Ukrainą: Puškovas papasakojo apie Kijevo nesėkmę ETPA
Taikus protestas prie Komarovskos turgaus Minske, archyvinė nuotrauka

Rusija įtraukė Сepkalą ir Telegram kanalo "Nexta" kūrėją į ieškomų asmenų sąrašą

(atnaujinta 20:51 2020.08.15)
Anksčiau Baltarusijos vidaus reikalų ministerija paskelbė ikiteisminio tyrimo dėl galimai neteisėtos pretendento į Baltarusijos prezidento postą veiklos patikrinimą

VILNIUS, rugpjūčio 15 — Sputnik. Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijos duomenų bazės duomenimis, buvęs pretendentas į kandidatus Baltarusijos prezidento rinkimuose, buvęs Aukštųjų technologijų parko administracijos vadovas Valerijus Cepkala įtrauktas į ieškomų asmenų tarpvalstybinį sąrašą.

"Ieškomas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį", — sakoma Cepkalos kortelės.

Tuo pačiu metu politiko būstinė tikrina informaciją apie baudžiamosios bylos iškėlimą prieš jį Baltarusijoje pagal straipsnį dėl kyšio priėmimo ypač dideliu mastu.

"Kol nėra oficialaus pranešimo, neturime patikimos informacijos — ar tai tiesa, ar ne", — RIA Novosti sakė būstinės advokatas Sergejus Gasojanas. Jis pažymėjo, kad atsižvelgiant į situaciją su pretendentais į prezidentus Baltarusijoje, "tokia įvykių raida nenustebintų".

Šio straipsnio sankcijose numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo penkerių iki penkiolikos metų.

Be to, Rusijos vidaus reikalų ministerija įtraukė į ieškomų asmenų sąrašą populiaraus Baltarusijoje Telegram kanalo "Nexta" įkūrėją Stepaną Putilą.

"Ieškoma pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį", — skelbia įrašas duomenų bazėje.

"Nexta" yra populiarus Telegram kanalas Baltarusijoje, žinomas dėl savo opozicinės orientacijos. Jis aktyviai ir daug skelbia informacijos apie protestus po prezidento rinkimų.

Remiantis Lenkijos žiniasklaidos pranešimais, prieš kelerius metus Putila iš Baltarusijos persikėlė į Lenkiją.

Anksčiau Baltarusijos vidaus reikalų ministerija paskelbė pretendento į kandidatus Baltarusijos prezidento rinkimuose Cepkalos ikiteisminį patikrinimą dėl Turkijos kilmės Baltarusijos piliečio skundo.

2014–2015 metais tarp Cepkala ir Turkijos verslininko Sedato Igdedži vyko teisminis ginčas dėl verslininko politikui statomo asmeninio namo kokybės, kuris baigėsi taikiu susitarimu.

Vėliau verslininkas teigė žinąs apie įstatymų pažeidimus ir kyšius statant Aukštųjų technologijų parko, kurio administracijai tuomet vadovavo Cepkala, objektus. Politiko būstinė ir jis pats ne kartą neigė verslininko skleidžiamą informaciją.

Politiko būstinė ir jis pats ne kartą neigė verslininko skleidžiamą informaciją. Liepos mėnesį Cepkala pavadino insinuacijomis verslininko kaltinimus, dėl kurių buvo pradėtas Vidaus reikalų ministerijos patikrinimas, sakė, kad jis pats yra Igdedži veiksmų auka, ir kreipėsi į prokuratūrą.

Verslininkas pateikė ieškinį Cepkalai, kuriam CRK anksčiau neleido registruotis kandidatu į prezidentus rugpjūčio 9 dienos rinkimuose, už informacijos, smeižiančios jo garbę ir verslo reputaciją, skleidimą.

Masiniai protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka — CRK duomenimis, jis surinko 80,1 procento balsų. Nuo sekmadienio vyksta šalyje protesto akcijos. Pirmosiomis dienomis teisėsaugininkai žiauriai malšino demonstracijas, prieš protestuotojus naudodami ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas ir gumines kulkas.

Oficialiais duomenimis, buvo sulaikyta daugiau kaip 6,5 tūkst. Kaip pranešė respublikos vidaus reikalų ministerija, riaušių metu buvo sužeista šimtai žmonių, tarp jų daugiau kaip 120 teisėsaugos pareigūnų. Vienas protestuotojas, pasak Vidaus reikalų ministerijos, mirė bandydamas mesti į pareigūnus sprogstamąjį įtaisą.

Tegai:
protestai, Rusija, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Linas Linkevičius, archyvinė nuotrauka

Linkevičius vadina Lukašenką "buvusiu Baltarusijos prezidentu"

(atnaujinta 20:23 2020.08.15)
Nuo praėjusio sekmadienio Minske ir kituose miestuose vyksta protestai dėl balsavimo rezultatų, pagal kuriuos dabartinis valstybės vadovas šeštą kartą laimėjo prezidento rinkimus

VILNIUS, rugpjūčio 15 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Baltarusijos prezidentą Aleksandrą Lukašenką pavadino "buvusiu prezidentu".

Savo Twitter paskyroje Linkevičius pakomentavo Lukašenkos norą aptarti situaciją su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

"Buvęs Baltarusijos prezidentas dabar prašo Putino pagalbos. Prieš ką? Prieš savo tautą, nešančią gėles gatvėmis?" — parašė Linkevičius.

Anksčiau šeštadienį Lukašenka paskelbė apie savo ketinimą derėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl padėties Baltarusijoje. Kaip pareiškė Lukašenka, "iš esmės pagal scenarijų vyksta agresija prieš Baltarusiją". Vėliau tapo žinoma, kad valstybių vadovai susiskambino, tačiau pokalbio detalės nežinomos.

Masinės protesto akcijos visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka — CRK duomenimis, jis surinko 80,1% balsų. Nuo sekmadienio šalyje tęsiasi protesto akcijos. Pirmosiomis dienomis valstybės saugumo pajėgos žiauriai slopino nesankcionuotas akcijas.

Teisėsaugininkai prieš protestuotojus naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas ir gumines kulkas. Oficialiais duomenimis, buvo sulaikyta daugiau kaip 6,5 tūkst. Kaip pranešė respublikos vidaus reikalų ministerija, riaušių metu buvo sužeista šimtai žmonių, įskaitant 121 teisėsaugos pareigūnus. Vienas protestuotojas, pasak Vidaus reikalų ministerijos, mirė bandydamas mesti į pareigūnus sprogstamąjį įtaisą.

Baltijos šalys, visų pirma Lietuva, bei Lenkija, pasak jų pareiškimų, nori "tarpininkauti sprendžiant konfliktą" ir ragina surengti naujus "sąžiningus" prezidento rinkimus.

Tegai:
Aleksandras Lukašenka, Baltarusija, Linas Linkevičius
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lietuvos Seimo nariai ketina vykti į Baltarusiją
"Truputį pristabdėme kraujo praliejimą": Nausėda apie naujausią situaciją Baltarusijoje
Nausėda pareiškė, kad Tichanovskaja palaikė jo planą dėl Baltarusijos
Vyras, sėdintis invalido vežimėlyje, archyvinė nuotrauka

Vyras trejus metus apsimetinėjo sergantis vėžiu, kad mylimoji jo nepaliktų

(atnaujinta 15:16 2020.08.15)
Moteris norėjo išsiskirti su vyru po trijų mėnesių bendravimo, tačiau jis ją įtikino, jog serga sunkia liga, be to, leisdavo sau pakelti prieš ją ranką

VILNIUS, rugpjūčio 15 — Sputnik. Didžiosios Britanijos gyventojas Kevinas Bevisas trejus metus apsimetė sergantis vėžiu, kad išvengtų išsiskyrimo su savo mylimąja, rašo "Daily Mail"

Pora kartu nuo 2016 metų. Santykių pradžioje brito draugei Karen Gregori patiko jo "senatviškumas", tačiau vėliau paaiškėjo, kad lovoje jie "nesuderinami".

Po trijų mėnesių britė nusprendė išsiskirti su Bevisu, tačiau jis įtikino ją šiek tiek atidėti išsiskyrimą. 2017 metų pavasarį jis informavo Gregori, kad serga skrandžio vėžiu.

Norėdamas įtikinti mylimąją dėl savo ligos, vyras vaikščiojo su lazda ir kiekvieną dieną išgerdavo 20 tablečių vitaminų, pateikdamas juos kaip vaistus nuo mirtinos ligos. Jis paprašė, kad Gregori važinėtų su juo "gydytis". Po kurio laiko Kevinas paskelbė, kad taip pat jam "diagnozuoti" burnos ir smegenų augliai.

Vyras net informavo tėvus apie "diagnozę" ir privertė merginos draugus tikėti liga.

Kaip sakė Karen, ji nenorėjo tęsti romantiškų santykių su Bevisu, tačiau negalėjo "palikti to, kuris miršta". Britė pasakojo, kad tam tikru momentu jautė, jog myli vyrą, nors jis ne kartą kėlė ranką prieš ją.

2019 metais Gregori dukra įtikino ją kreiptis į policiją ir bandyti sužinoti daugiau apie vyro diagnozę.

Tada Bevisas prisipažino, kad visą laiką apgaudinėjo savo mylimąjį. Vyras buvo nuteistas 18 mėnesių kalėti ir jam buvo uždrausta artėti prie Karen.

Tegai:
Didžioji Britanija, piktybiniai navikai, vėžys