Lukašenka: Maskva ir Minskas "nelaužys" susitarimo dėl "Sąjunginės valstybės" sukūrimo
(atnaujinta 12:48 2019.07.09)
Lukašenka priminė, kad Baltarusija ir Rusija anksčiau pasirašė susitarimą dėl "Sąjunginės valstybės" sukūrimo ir savo santykius plėtojo, griežtai vadovaudamosi šiuo dokumentuVILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Baltarusija ir Rusija sutarė, kad "nelaužys" susitarimo dėl "Sąjunginės valstybės" sukūrimo, laipsniškai plėtos integraciją, tačiau nė viena šalis neketina įeiti į kitos šalies sudėtį, rašo RIA Novosti su nuoroda į Baltarusijos prezidentą Aleksandrą Lukašenką.
"Mes sutarėme su prezidentu Vladimiru Putinu, kad "nelaužysime" susitarimo, nes tuo atveju, jei jį nutrauksime, mes sunaikinsime viską, kas buvo sukurta per šį laiką", — antradienį Minske sakė Aleksandras Lukašenka su "Sąjunginės valstybės" sekretoriumi Grigorijumi Rapota.
Baltarusijos prezidentas pabrėžė, kad susitarimas dėl "Sąjunginės valstybės" sukūrimo šiuo metu nėra iki galo įgyvendintas, tačiau "šiandien jis aktualus".
"Todėl prezidentai nusprendė, kad jie neturėtų liesti susitarimo, o tiesiog turi parengti dokumentus, medžiagas, veiksmų programas tolesnei Baltarusijos ir Rusijos integracijai pagal susitarimą dėl "Sąjunginės valstybės" sukūrimo", — sakė Lukašenka.
Baltarusijos prezidentas pažymėjo, kad kalbama ne apie vienos šalies prisijungimą prie kitos.
"Mes su Rusijos prezidentu aiškiai apibrėžėme, kad šiandien tokio klausimo dėl susijungimo darbotvarkėje nėra", — kalbėjo jis.
Lukašenka priminė, kad Baltarusija ir Rusija anksčiau pasirašė susitarimą dėl "Sąjunginės valstybės" sukūrimo ir savo santykius plėtojo, griežtai vadovaudamosi šiuo dokumentu.
Astravo AE, pandemija ir bendras tikslas: Lietuvos ir Estijos vadovai surengė susitikimą
(atnaujinta 12:35 2021.03.03)
Nausėda padėkojo Estijos lyderei už sprendimą neįsileisti elektros iš Astravo AE į šalies rinką ir pabrėžė būtinybę suderinti konkrečius techninius sprendimus šiam tikslui įgyvendintiVILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitiko su į Lietuvą atvykusia Estijos vadove Kersti Kaljulaid, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.
Prezidentų susitikime aptarta plati dvišalių politinių, ekonominių ir kultūrinių santykių darbotvarkė, taip pat Lietuvos ir Estijos bendradarbiavimas daugiašaliais – NATO, ES, Šiaurės ir Baltijos šalių formatais.
©
Photo : Lietuvos Respublikos Prezidentas
Estijos vadovė Kersti Kaljulaid ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda
"Gyvename sudėtingu laikotarpiu, kai Baltijos šalių vienybė ir koordinuotas veikimas tampa dar svarbesnis. Tik veikdami drauge – su Latvija ir Estija – galime įveikti pandemijos išbandymą ir pakartoti Baltijos šalių sėkmės istoriją – Baltijos šalių burbulo atkūrimą.
Mūsų šalys – kovotojos, per šimtą metų patyrusios skaudžių geopolitinių patirčių ir pamokų. Todėl dabar nuolat stipriname atsparumą saugumo grėsmėms. Kartu kovojame su istorijos klastojimu, žmogaus teisių pažeidimais, hibridinėmis grėsmėmis. Kartu įgyvendiname kovos su klimato kaita įsipareigojimus ir pertvarkome ekonomikas tvariai ir konkurencingai plėtrai", — parašė Nausėda savo paskyroje Facebook.
©
Photo : Lietuvos Respublikos Prezidentas
Estijos vadovė Kersti Kaljulaid ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda
Prezidentų pokalbyje dėmesio skirta ir branduolinės saugos klausimams. Lietuvos prezidentas padėkojo Estijos lyderei už sprendimą neįsileisti elektros iš Astravo atominės elektrinės į Estijos rinką ir pabrėžė būtinybę nedelsiant suderinti konkrečius techninius sprendimus šiam tikslui įgyvendinti.
"Astravo AE saugumo klausimas yra visos ES prioritetas. Tikiuosi, kad Europos Komisija parengs pasiūlymus dėl efektyvaus elektros iš nesaugių elektrinių užkardymo ES lygiu, kaip sutarėme Europos Vadovų Taryboje", – teigė prezidentas.
Šalies vadovas su Estijos prezidente apsikeitė nuomonėmis apie situaciją ES Rytų partnerystės valstybėse – Ukrainoje, Moldovoje, Sakartvele ir akcentavo svarbą suteikti šalims reikalingą motyvaciją glaudinti politinį ir ekonominį bendradarbiavimą su ES. Prezidentas taip pat pabrėžė poreikį parodyti solidarumą kovoje su pandemija – suteikti Rytų partnerystės valstybėms prieinamumą prie patikimų vakcinų.
©
Photo : Lietuvos Respublikos Prezidentas
Estijos vadovė Kersti Kaljulaid ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda
Lietuvos ir Estijos vadovai sutarė stiprinti dvišalį bendradarbiavimą visais politiniais lygmenimis. Šiemet Lietuva koordinuoja Baltijos valstybių bendradarbiavimą, todėl Lietuvoje planuojamas Baltijos šalių prezidentų susitikimas, kurio metu būtų aptariamos sustiprinto bendradarbiavimo kryptys.
Ginčas dėl Astravo AE
Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas dėl "nesaugumo", nepaisant to, kad objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.
Ilgą laiką Lietuvai nepavykdavo įtikinti kaimynines Baltijos šalis atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali tęsti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis, naudodama ryšį tarp Latvijos ir Rusijos.
Kovo 2 dieną Elektros energetikos sistemos sinchronizacijos komisija pritarė naujos prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodikos principams. Ja vadovautis Lietuva siūlys Baltijos šalims derybose dėl trišalės metodikos, siekiant užkardyti prekybą nesaugia baltarusiška elektra.
Tegai:
Ekspertas: konservatoriai ir Nausėda kovoja dėl įtakos Lietuvos politikoje
(atnaujinta 12:45 2021.03.03)
Iš abiejų pusių girdimi aštrūs pareiškimai, tačiau kol kas neaišku, kuo viskas baigsis, mano politologas Vadimas VolovojusVILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Tarp Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos ir konservatorių auga įtampa ir dar neaišku, ką tai sukels, interviu Sputnik Lietuva pasakė politologas Vadimas Volovojus.
"Ir įdomu tai, kad, galbūt, net ne tiek pati Ingrida Šimonytė rodo tokią iniciatyvą, kiek visa [konservatorių] partija. Tai gali būti susiję su dar platesne situacija. Tai susiję ne tik su Lietuvos atstovybe Europos Vadovų Taryboje, bet tai iš viso kova dėl įtakos Lietuvos politinėje sistemoje. Kaip žinoma, ilgą laiką buvo sakoma, kad Nausėda tebeieško savo vietos šioje sistemoje, savo kaip naujo prezidento įtakos. Taigi dabar ši kova paaštrėjo", — pasakė jis.
Pasak Volovojaus, pareiškimai skamba aštrūs, tačiau kol kas neaišku, kuo viskas baigsis, o pati situacija tampa vis įdomesnė.
Pastarosiomis savaitėmis konservatorių atstovai viešai diskutavo apie idėją, kad premjeras, o ne prezidentas turi atstovauti Lietuvai ES viršūnių susitikimuose. Jie mano, kad pandemijos metu ES viršūnių susitikimuose vyrauja klausimai, kurie priklauso Vyriausybės kompetencijai.
Iškart po Lietuvos įstojimo į ES aukščiausiojo lygio susitikimuose valstybei kurį laiką atstovavo ir prezidentas, ir ministras pirmininkas, tačiau prezidentuojant Nausėdos pirmtakei Daliai Grybauskaitei buvo nusistovėjusi tradicija, pagal kurią tik prezidentas vykdavo į EVT susitikimus.
Konservatorių iniciatyvos kritikai mano, kad valdančioji partija taiko dvigubus standartus.
Pats Nausėda pareiškė, kad Lietuvos vyriausybė turėtų sutelkti dėmesį į koronaviruso krizės valdymą, o ne skatinti diskusijas apie respublikos atstovybę Europos Vadovų Taryboje.
Pasak valstybės vadovo, šiandien nepriimtina prioritetą teikti atstovavimo Europos Vadovų Taryboje klausimui. Ir ne iš Konstitucijos, o iš aktualijų pozicijos.
Italija pasiūlė sureguliuoti tiesioginius ryšius su Rusija dėl "Sputnik V"
(atnaujinta 13:09 2021.03.03)
Anksčiau daugelis žymių Italijos mokslo ir medicinos bendruomenės atstovų pritarė "Sputnik V" naudojimo Apeninuose idėjaiVILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Levo Tolstojaus Italijos nepriklausomos kultūros asociacijos nariai iš Lombardijos regiono mano, kad Roma turėtų sureguliuoti tiesioginius ryšius su Maskva dėl Rusijos vakcinos nuo COVID-19 "Sputnik V" tiekimo šaliai, RIA Novosti sakė organizacijos koordinatorius Marko Baratto.
"Iš žiniasklaidos pranešimų sužinojome, kad Austrija ir Čekija, sekdamos Vengriją ir San Mariną, pradėjo tiesiogines derybas su Rusija dėl "Sputnik V" vakcinos. Jei šios šalys mano, kad šį vaistą galima įsigyti apeinant ES kanalus, manau, kad mes galime padaryti tą patį", — sakė jis.
Baratto atkreipė dėmesį į tai, kad ES valstybės turi galimybę sudaryti sutartis su vakcinų gamybos įmonėmis, kurios nėra tarp ES strateginių partnerių šiuo klausimu, ir to neneigia pati Europos Komisija.
"Bet kokiu atveju piliečių sveikata turi pirmenybę prieš Europos taisykles. Rusija jau prieš metus teikė Italijai rimtą pagalbą, kai kritinės padėties metu ji atsiuntė savo gydytojus ir kariškius į Lombardiją kovoti su nematomu ir pavojingu priešu — koronavirusu. Žinoma, mes nepamiršome apie šią neatlygintiną pagalbą", — sakė jis.
Baratto priminė, kad praėjusių metų balandį Levo Tolstojaus kultūros asociacija pateikė pasiūlymą pastatyti atminimo ženklus Rusijos karinių specialistų, padėjusių italams kovoti su COVID-19 plitimu, garbei. Pasak jo, dvi tokios lentelės gegužę turėtų būti atidengtos Italijos šiaurės Brešos provincijoje.
"Būtų labai gerai, jei gegužę mes taip pat galėtume tapti kampanijos savo bendrapiliečių vakcinacijos "Sputnik V" pradžios liudininkais", — pabrėžė jis.
Vasario pabaigoje viešosios Rusijos Italijos draugų draugijos vadovybė atviru laišku kreipėsi į naują Italijos ministrą pirmininką Mario Draghi ir pasiūlė jam imtis priemonių, kad italai galėtų naudotis Rusijos vakcina "Sputnik V", kaip įmanoma greičiau.
Anksčiau daugelis žymių Italijos mokslo ir medicinos bendruomenės atstovų pritarė "Sputnik V" naudojimo Apeninuose idėjai. Taigi vasario pradžioje Nacionalinės sveikatos tarybos vadovas Franco Locatelli Rusijos vakcinos klinikinių tyrimų trečiojo etapo rezultatus pavadino "itin įdomiais" ir paragino naudoti bet kokį vaistą nuo COVID-19 be išankstinio nusistatymo, vadovaujantis tik duomenimis apie jų saugumą ir veiksmingumą.
Tada Lazzaro Spallanzani Nacionalinio infekcinių ligų instituto vadovybė Italijos sveikatos ministerijai išsiuntė teigiamą nuomonę apie šio rusiško vaisto vartojimo efektyvumą ir saugumą.
Mokslinis žurnalas "The Lancet" anksčiau paskelbė "Sputnik V" klinikinių tyrimų trečiojo etapo rezultatus, kuriais patvirtinamas aukštas vakcinos efektyvumas ir saugumas.
III fazės klinikinių tyrimų metu "Sputnik V" veiksmingumas, imunogeniškumas ir saugumas siekė 91,6 %. Vakcina suteikia visišką apsaugą nuo sunkių naujos koronavirusinės infekcijos atvejų. "Sputnik V" buvo patvirtinta naudoti daugiau nei 30 šalių.