Saulius skvernelis, archyvinė nuotrauka

Skvernelis pasiruošęs formuoti naują Vyriausybę kartu su Nausėda

29
(atnaujinta 17:25 2019.07.09)
Nors koalicijos sutartyje nurodoma, kad premjero postas atitenka LVŽS, Saulius Skvernelis iš karto neatskleidė, ar pasiliks vadovauti Vyriausybei

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Lietuvos Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis išreiškė norą bendradarbiauti su prezidentu Gitanu Nausėda, kurio inauguracija įvyks liepos 12 dieną, ir sudaryti naują Ministrų kabinetą, antradienį po susitikimo su Nausėda sakė Lietuvos premjeras.

Prieš paskelbdamas savo sprendimą premjeras Skvernelis susitiko su naujuoju prezidentu Gitanu Nausėda.

"Po pokalbio su prezidentu, vertinant situaciją valstybėje, kalbant apie darbų tęstinumą, išreiškiant prezidento palaikymą, priėmiau sprendimą grąžinti įgaliojimus ir toliau formuoti Vyriausybę", — sakė premjeras.

Tiesioginės transliacijos metu Skvernelis kalbėjo, kad yra kelios sąlygos, bet jų dar Nausėdai neišsakė ir teigė, kad neketina išsakyti. Premjeras kalbėjo, kad Vyriausybė turi būti ne populistinė, o ministrai turi būti profesionalūs, skaidrūs ir patikimi.

Anksčiau Skvernelis tvirtino, kad jei pralaimės prezidento rinkimus, paliks pareigas po liepos 12-osios. Šalies vadovo rinkimuose jis užėmė trečiąją vietą.

Per 15 dienų po to, kai Vyriausybė grąžino savo įgaliojimus, prezidentas turi pateikti Seimui ministro pirmininko kandidatūrą. Tai gali būti buvęs Vyriausybės vadovas, bet nebūtinai.

29
Tegai:
Gitanas Nausėda, Saulius Skvernelis
Premjeras Saulius Skvernelis

Skvernelis: EK turi parodyti lyderystę, kad elektra Astravo AE nepatektų į ES rinką

(atnaujinta 10:43 2020.07.02)
Taip pat laiške premjeras paragino ES stiprinti Baltijos regiono pasirengimą avarinėms situacijoms bei įsteigti Lietuvoje atitinkamą ES reagavimo į branduolinius, cheminius, biologinius ir radiologinius incidentus centrą

VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Premjeras Saulius Skvernelis išsiuntė laišką Europos Komisijos (EK) pirmininkei Ursulai von der Leyen, kuriuo siekiama atkreipti pirmininkės ir EK dėmesį dėl Baltarusijoje, Astrave, vykdomų atominės elektrinės statybų keliamos grėsmės Lietuvos, Baltijos regiono bei ES žmonių saugumui, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.

Laiške Skvernelis teigė, kad Baltarusija neįsipareigojo įgyvendinti ir neįgyvendino absoliučios daugumos esminių saugumo rekomendacijų, kurias yra parengusi EK ir tarptautiniai ekspertai.

Pasak jo, būtina, kad Europos Komisija nedelsiant imtųsi papildomų veiksmų ir įsitrauktų aukščiausiu politiniu lygiu tam, kad Astravo AE nepradėtų veikti ir tokiu būdu būtų užtikrintas respublikos ir ES saugumas.

"Esame kritiniame etape, kai dar galima užkirsti kelią Sąjungai kilsiančioms neigiamoms pasekmėms saugos, aplinkosaugos, sveikatos, teisės ir politikos srityse. Baltarusijai turi būti perduota politinė žinia, kad Astravo AE pagaminta elektros energijos nepateks į ES rinką", — savo laiške rašė premjeras.

Taip pat laiške Skvernelis paragino ES stiprinti Baltijos regiono pasirengimą avarinėms situacijoms bei įsteigti Lietuvoje atitinkamą ES reagavimo į branduolinius, cheminius, biologinius ir radiologinius incidentus centrą.  

Pasak premjero, "jei Baltarusija nenutrauks nesaugios AE eksploatavimo paleidimo darbų, būtina ES lyderystė, kad būtų įdiegtos, stebimos ir kontroliuojamos branduolinių avarijų stebėsenos ir reagavimo sistemos Lietuvoje ir Baltarusijoje".

Lietuvos ir Baltarusijos ginčas dėl BelAE

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Lietuva priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" respublikai. Be to, Vilnius priešinasi energijos eksportui iš objekto ir nuolat ragina kaimynines respublikas nepirkti elektros iš elektrinės. Tačiau to dar nepavyko pasiekti.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aršus Vilniaus pasipriešinimas BelAE iš esmės kyla ne dėl susirūpinimo techninėmis ar aplinkosaugos problemomis, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Interviu Sputnik Lietuva Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius, "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Sergejus Rekeda sakė, kad Lietuva neturi galimybės daryti spaudimo artimiausiems kaimynams — Latvijai ir Estijai. Anot jo, viskas, kuo Lietuva galėjo remtis, yra efemeriški dalykai, tokie kaip Baltijos vienybė, kurios de facto nėra.

Tegai:
ES, Astravo AE, Europos Komisija (EK), Saulius Skvernelis
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Ar dirbate Rusijos naudai? Kuo Lietuvos politikas kaltina Latviją
Į Lietuvą iš trečiųjų šalių galėjo patekti neaiškios kilmės finansiniai ištekliai
LSDP

LSDP patvirtino galutinį kandidatų sąrašą

(atnaujinta 10:40 2020.07.02)
Pirmoje socialdemokratų sąrašo vietoje — partijos pirmininkas Gintautas Paluckas, jis kandidatuos Utenos vienmandatėje apygardoje

VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) taryba patvirtino kandidatų į Seimą daugiamandatėje ir vienmandatėse apygardose sąrašą.

Kaip skelbiama partijos pranešime, socialdemokratų kandidatų sąrašą reitingavo ir partijos taryba, ir visuomenė. Galimybe partijos tinklapyje reitinguoti kandidatus pasinaudojo apie 26 tūkst. žmonių.

Pasak partijos lyderio Gintauto Palucko, visuomenės įsitraukimas sudarant kandidatų sąrašą buvo ypač svarbus.

"Žmonių susidomėjimas buvo milžiniškas ir tai dar kartą rodo, kad visuomenei rūpi, kokius kandidatų sąrašus teikia partijos. Į visuomenės nuomonę atsižvelgėme ir sąrašą pakoregavome — atvirumas ir pasitikėjimas pasiteisino. Džiaugiamės, kad kandidatų sąrašas visuomenės buvo sutiktas palankiai", — sako LSDP pirmininkas Paluckas.

Pirmoje sąrašo vietoje — partijos pirmininkas Gintautas Paluckas, jis kandidatuos Utenos vienmandatėje apygardoje. 

Po partijos pirmininko antroje sąrašo vietoje — LSDP frakcijos Seime seniūnė Rasa Budbergytė (Šeškinės–Šnipiškių vienmandatė). Trečias sąraše yra Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius. Ketvirta — Orinta Leiputė (Kalniečių vienmandatė). Penktas — sociologas, ekonomistas prof. Romas Lazutka (Fabijoniškų vienmandatė).

Šeštoje sąrašo vietoje — parlamentaras Julius Sabatauskas (Alytaus vienmandatė), septintoje — Seimo narė Dovilė Šakalienė (Senamiesčio–Žvėryno vienmandatė). Aštuntoje — Pasaulio lietuvių vienmandatėje dalyvausiantis Linas Jonauskas. Devintoje — Raminta Popovienė (Raudondvario vienmandatė), dešimtas — Seimo narys Algirdas Sysas (Molėtų–Širvintų vienmandatė).

Seimo rinkimai vyks 2020 metų spalio 11 dieną.

Tegai:
Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), Seimas, rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Ekspertas nesitiki santykių su Rusija pokyčių po rinkimų Lenkijoje
Seimas reglamentavo rinkimų organizavimo tvarką ekstremaliosios situacijos metu
Seimas nesuteikė Paksui galimybės kandidatuoti į rinkimus
JAV prezidentas Donaldas Trampas

Žiniasklaida: Trampui rečiau pranešama apie ryšius, "susijusius su Rusijos grėsme"

(atnaujinta 12:55 2020.07.02)
Anksčiau NYT paskelbė straipsnį, kuriame cituodamas anoniminius saugumo pareigūnus teigė, kad Rusijos karo žvalgyba tariamai sudarė sąmokslą su Talibanu ir pasiūlė pinigų su juo susijusiems kovotojams už išpuolius prieš amerikiečių kareivius Afganistane

VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. JAV prezidento Donaldo Trampo patarėjai vis rečiau pasakoja jam apie "su Rusija susijusias grėsmes", praneša "CNN" su nuoroda į buvusius valdininkus, kurie dalyvauja Baltųjų rūmų žvalgybos trumposiose konferencijose ir rengia jiems dokumentus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas
© Sputnik / Алексей Никольский

Anot kanalo šaltinių, nuo pat savo kaip prezidento kadencijos pradžios Trampas "dažnai prarasdavo savikontrolę", kai žvalgybos pareigūnai bandė suteikti jam informacijos apie "grėsmingus Rusijos veiksmus prieš JAV". Jis reikalavo atsakyti, kodėl žvalgyba koncentruojasi tik į Rusiją, taip pat abejojo žvalgybos duomenimis. Dėl to nacionalinio saugumo komanda ėmė vis rečiau informuoti prezidentą apie tokias "grėsmes".

"Prezidentas sukūrė aplinką, kuri atgraso, jei ne uždraudžia, paminėti bet kokią žvalgybos informaciją, nepalankią Rusijai", — kanalas cituoja vieną iš buvusių aukšto rango pareigūnų, užsiimančių nacionalinio saugumo klausimais.

Anksčiau "The New York Times" paskelbė straipsnį, kuriame cituodamas anoniminius saugumo pareigūnus teigė, kad Rusijos karo žvalgyba tariamai sudarė sąmokslą su Talibanu ir pasiūlė pinigų su juo susijusiems kovotojams už išpuolius prieš amerikiečių kareivius Afganistane.

Anot leidinio šaltinių, Trampas buvo apie tai informuotas. Laikraštis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šiuos kaltinimus.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Trampas laiko NYT straipsnį "užsakymu", kuris yra nukreiptas prieš jį ir Respublikonų partiją. Baltieji rūmai, Pentagonas ir žvalgyba teigė, kad nėra įrodymų apie "Rusijos ir Talibano susitarimą" ir kad prezidentas apie tai nebuvo informuotas.

Rusijos užsienio reikalų ministerija straipsnį pavadino suklastotu, o Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigė, kad laikraščio tvirtinimai buvo melagingi, ir apgailestavo, jog kažkada gerbiama didžiosios pasaulio žiniasklaidos priemonė vis labiau "nesigėdija skelbti akivaizdžias "antis".

Tegai:
New York Times, sąmokslas, Afganistanas, Rusija, Donaldas Trampas, JAV
Dar šia tema
Vokietija atmetė JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2"
Trampas papasakojo, kam buvo išgalvota istorija apie Rusijos "sąmokslą" su Talibanu