Saulius skvernelis, archyvinė nuotrauka

Skvernelis pasiruošęs formuoti naują Vyriausybę kartu su Nausėda

29
(atnaujinta 17:25 2019.07.09)
Nors koalicijos sutartyje nurodoma, kad premjero postas atitenka LVŽS, Saulius Skvernelis iš karto neatskleidė, ar pasiliks vadovauti Vyriausybei

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Lietuvos Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis išreiškė norą bendradarbiauti su prezidentu Gitanu Nausėda, kurio inauguracija įvyks liepos 12 dieną, ir sudaryti naują Ministrų kabinetą, antradienį po susitikimo su Nausėda sakė Lietuvos premjeras.

Prieš paskelbdamas savo sprendimą premjeras Skvernelis susitiko su naujuoju prezidentu Gitanu Nausėda.

"Po pokalbio su prezidentu, vertinant situaciją valstybėje, kalbant apie darbų tęstinumą, išreiškiant prezidento palaikymą, priėmiau sprendimą grąžinti įgaliojimus ir toliau formuoti Vyriausybę", — sakė premjeras.

Tiesioginės transliacijos metu Skvernelis kalbėjo, kad yra kelios sąlygos, bet jų dar Nausėdai neišsakė ir teigė, kad neketina išsakyti. Premjeras kalbėjo, kad Vyriausybė turi būti ne populistinė, o ministrai turi būti profesionalūs, skaidrūs ir patikimi.

Anksčiau Skvernelis tvirtino, kad jei pralaimės prezidento rinkimus, paliks pareigas po liepos 12-osios. Šalies vadovo rinkimuose jis užėmė trečiąją vietą.

Per 15 dienų po to, kai Vyriausybė grąžino savo įgaliojimus, prezidentas turi pateikti Seimui ministro pirmininko kandidatūrą. Tai gali būti buvęs Vyriausybės vadovas, bet nebūtinai.

29
Tegai:
Gitanas Nausėda, Saulius Skvernelis
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Nausėda papasakojo, kokios vakcinos turėtų būti ES "žaliajame pase"

(atnaujinta 11:42 2021.05.09)
Šalies vadovo nuomone, skiepijimo pažymėjimo įvedimas leistų greičiau grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo

VILNIUS, gegužės 8 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad į Europos Sąjungoje svarstomą vadinamojo "žaliojo paso" koncepciją įtraukti tik Bendrijoje patvirtintas vakcinas yra "logiškas žingsnis", praneša "Ekspress-nedelia". 

Lietuvos vadovas dalyvauja neformalioje Europos Vadovų Taryboje Portugalijos Porto mieste. Atsakydamas į žurnalistų klausimą, jis išsakė savo nuomonę apie "žaliąjį pasą".

"Tai yra labai logiškas ir nuoseklus sprendimas: jei mes manome, kad tikrai galime laikyti patikimomis ir saugiomis tas vakcinas, kurias patvirtino Europos vaistų agentūra, tai natūralu, kad ir žaliojo skaitmeninio sertifikato ar paso naudojimas turėtų būti susietas su tomis pačiomis vakcinomis. Mano manymu, tai logiškas žingsnis", — sakė Nausėda.

Prezidentas taip pat pridūrė, kad yra "didelis žaliojo paso šalininkas", nes tai suteikia galimybę greičiau grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Pastaruoju metu ES aukšto rango pareigūnai sakė, kad europinis sertifikatas galėtų būti patvirtintas birželį, prasidedant vasaros atostogų sezonui.

Šiuo metu centralizuotai visoje ES leidžiami keturi preparatai: "Pfizer"/"BioNTech", "Moderna", "AstraZeneca" ir "Johnson & Johnson". Lietuvos valdžia ne kartą pareiškė, kad neplanuoja įsigyti "Sputnik V", nepaisant to, kad Europos vaistų agentūra (EVA) šiuo metu atlieka vakcinos vertinimo procedūrą.

Anksčiau vyriausybė nusprendė išduoti vadinamąjį Galimybių pasą žmonėms, persirgusiems koronavirusu, pasiskiepijusiems ar turintiems neigiamus testus.

Vyriausybės sprendimu galimybių pasas bus įvestas gegužės 24 dieną.

Lietuvoje galioja antrasis karantinas. Nors nemažai apribojimų sušvelninta, dauguma jų galioja iki vasaros pradžios.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje iš viso nustatyta daugiau kaip 256 tūkstančiai koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 4 tūkst. žmonių.

Tegai:
ES, Gitanas Nausėda
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga
Dar šia tema
Putinas palygino rusiškas COVID-19 vakcinas su Kalašnikovo automatu
NYT: JAV gali išbrokuoti 70 milijonų vakcinos nuo COVID-19 "J&J" dozių
Baltarusija sukūrė savo vakciną nuo COVID-19
Lietuvos profesorius papasakojo, kaip vakcinacija paveikia užkrečiamumą COVID-19
Lietuvos vadovas ES viršūnių susitikime

Nausėda paragino ES lyderius išreikšti solidarumą su Čekija

(atnaujinta 15:49 2021.05.08)
Lietuvos prezidentas paragino ES lyderius pasekti Lietuvos ir kitų bendraminčių pavyzdžiu priimant "ryžtingus solidarius sprendimus"

VILNIUS, gegužės 8 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda paragino ES lyderius sekti Lietuvos ir kitų šalių pavyzdžiu ir išreikšti solidarumą su Čekija.

Lietuvos vadovas dalyvavo ES viršūnių susitikime, kuriame buvo aptartas solidarus atsakas Rusijai po įvykių Čekijoje.

Саммит стран-участниц Евросоюза в Порту
ES viršūnių susitikimas

Kaip praneša Prezidentūros spaudos tarnyba, Lietuva išreiškė paramą Čekijai, šiai šaliai išsiuntus "su diplomatine priedanga dirbusius Rusijos žvalgybos agentus". Lietuvos prezidentas paragino ES lyderius pasekti Lietuvos ir kitų bendraminčių pavyzdžiu priimant "ryžtingus solidarius sprendimus".

Nausėda taip pat pakvietė ES lyderius vieningai išreikšti solidarumą su Ukraina, kovojančia už savo suverenitetą ir teritorinį vientisumą. Lietuvos vadovas pažymėjo, kad ES turi priimti konkrečius sprendimus siekiant "užkirsti kelią Rusijos agresyviai politikai kaimyninių valstybių atžvilgiu".

Šalies vadovas ragino numatyti efektyvias ir konkrečias paramos priemones karą išgyvenančiai Ukrainai.

Pranešama, kad plačiau ES santykių su Rusija klausimu planuojama diskutuoti gegužės 25–26 d. vyksiančioje Europos Vadovų Taryboje.

Praha apkaltino Rusijos Federacijos specialiąsias tarnybas dėl dalyvavimo sprogime ir iš šalies išsiuntė 18 Rusijos ambasados ​​darbuotojų. Atsakydama į tai, Maskva paskelbė 20 Čekijos diplomatinės atstovybės darbuotojų persona non grata, teigdama, kad kaltinimai dėl sprogimo buvo absurdiški, nepagrįsti, toli gražu nesuprantami ir keliantys pasipiktinimą.

Kaip pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministerija, nepagrįsti kaltinimai Rusijai yra dalis didelės kampanijos, kurią Vakarai pradėjo prieš Maskvą.

Anksčiau Baltijos šalys išsiuntė Rusijos diplomatus iš solidarumo su Čekija. Lietuva išsiuntė du ambasados ​​darbuotojus, Latvija ir Estija — po vieną. Baltijos šalys pareiškė, kad šis sprendimas buvo priimtas iš solidarumo su Čekija, kuri anksčiau Rusijos specialiąsias tarnybas apkaltino dalyvavimu sprogime šaudmenų sandėlyje Vrbeticoje 2014 metais.

Tegai:
ES, Gitanas Nausėda, Čekija
Dar šia tema
Baltijos šalys tikisi ES vienybės solidarumo su Čekija klausimu
Kremlius: Rusija netoleruos to, kas išdarinėjama Čekijoje
Čekijos generolas sukritikavo valdžios institucijas dėl kaltinimų Rusijai
Tajipas Erdoganas, archyvinė nuotrauka

"ES be Turkijos negalės išlaikyti savo galios". Erdoganas kreipiasi į Europos Sąjungą

(atnaujinta 15:21 2021.05.09)
Europos Sąjungai reikia naujų požiūrių ir struktūrinių pertvarkymų, mano Turkijos lyderis, per pastaruosius ketverius metus Briuselis ir skirtingo lygio ES valstybės narės ne kartą pareiškė, kad Turkijos veiksmai prisideda prie atstumo nuo Europos bendruomenės

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Turkijos prezidentas Tajipas Erdoganas teigė, kad be Turkijos ES negalės išlaikyti savo galios. Jis patikslino, kad narystės Europos Sąjungoje klausimas yra vienas iš strateginių Ankaros tikslų.

Turkijos lyderis pabrėžė, kad Europos Sąjungai reikalingos struktūrinės reformos ir sprendimų priėmimo mechanizmas.

"Didžiausia kliūtis, kad ES taptų stipriu pasauliniu veikėju, yra strateginės kantrybės ir vizijos stoka", — sakoma Erdogano pranešime Europos dienos proga, kurį cituoja RIA Novosti.

Pasak jo, Turkija tęsia ryžtingą darbą kelyje į narystę ES, "tai yra jos strateginis tikslas, nepaisant dvigubų standartų ir kliūčių, su kuriais ji susiduria".

Turkija yra asocijuota Europos Sąjungos narė nuo 1964 metų, 1987 metų balandžio 14 dieną pateikė prašymą įstoti į ES. Derybų dėl jos priėmimo į ES procesas prasidėjo 2005 metų spalio 3 dieną. Norėdama įstoti į sąjungą, Turkija turi sėkmingai užbaigti derybas su Europos Komisija dėl 33 iš 35 derybų punktų (dėl dviejų susitarimo nereikia). Po to ES šalys turi vieningai balsuoti dėl Turkijos narystės Europos Sąjungoje suteikimo.

2017 metų liepos 6 dieną Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, raginančią ES ir EK sustabdyti derybas dėl Turkijos stojimo, kol jos valdžia pakeis konstituciją. 2017 metų balandžio mėnesį įvyko referendumas dėl Turkijos konstitucinės reformos, kuri žymiai išplėtė prezidento galias.

Per pastaruosius ketverius metus Briuselis ir skirtingo lygio ES valstybės narės ne kartą pareiškė, kad Turkijos veiksmai prisideda prie atstumo nuo Europos bendruomenės, ir paragino Ankarą nustatyti savo poziciją.

Tegai:
Redžepas Tajipas Erdoganas, ES, Turkija
Dar šia tema
Turkija paskelbė derybas dėl naujo Rusijos S-400 pirkimo
Žiniasklaida: JAV pranešė Turkijai apie pašalinimą iš F-35 programos
Sergejus Lavrovas: mes nenorime nepagrįstai priskirti šalis prie nedraugiškų
Turkija tikisi, jog gaus "Sputnik V" gegužę