Lietuvos kariai, archyvinė nuotrauka

Ekspertė: Baltijos šalių kariai NATO nelaikomi saviškiais

86
(atnaujinta 17:40 2019.07.09)
Baltijos šalių piliečiai ne dalyvauja žvalgybinėse operacijose ar specialioje karinėje veikloje, bet dažniausiai ką nors atneša ar išduoda, mano buvusi JAV kariuomenės pareigūnė Viktorija Legranova

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Lietuva sekmadienį išsiuntė septynis karius ryšininkus į Iraką. Pranešama, kad į budėjimą kariai vyksta NATO ryšių bataliono sudėtyje, kuris šiuo metu budi NATO Greitojo reagavimo pajėgose.

Interviu Sputnik Lietuva tarptautinio saugumo specialistė, buvusi JAV armijos narė Viktorija Legranova sakė, kad Baltijos šalių karinis personalas nedalyvauja rimtose Aljanso operacijose, dažniausiai jie atlieka saugumo funkciją.

"Kažkokie darbai, susiję su sandėlių apsauga arba logistika, aprūpinimu ryšiu. Nemačiau nė vieno kareivio iš Baltijos šalių, kuris dalyvautų žvalgybos operacijose ar specialiuose koviniuose renginiuose. Žinau, kad juos įtraukia į sąveiką su civiliais gyventojais, tačiau Baltijos šalių kariai yra prastai išsilavinę, jie nemoka arabų kalbos, neturi specialios parengties", — sakė ji.

Legranova pabrėžė, kad karių iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos padėtis atrodo kaip pašaipa.

"Jie [kariai iš Baltijos šalių] nepriimami kaip saviškiai. Taip, sąjungininkai, bet tam tikru atsakomybės, subordinacijos ir teisių atžvilgiu Baltijos šalių karinis personalas yra žemiausiame lygyje", — teigė ekspertė.

Sekmadienį išvykę Lietuvos kariai vykdys užduotis NATO vadovaujamos tarptautinės operacijos Irake pajėgų sudėtyje. Ši nekovinė operacija yra skirta apmokyti šalies saugumo pajėgas ir vykdyti patariamąją veiklą.

Lietuvos kariai dalyvauti NATO vadovaujamoje tarptautinėje operacijoje Irake pradėjo nuo 2019 metų sausio mėnesio, kai Lietuva išsiuntė į šią operaciją du karius, kurie šiuo metu tarnauja Bagdade esančiame operacijos štabe.

Šiuo metu Lietuva dalyvauja 11-oje tarptautinių operacijų ir yra dislokavusi daugiau nei 140 karių trijuose žemynuose: Europoje — Ukrainoje; Azijoje — Afganistane, Irake, Turkijoje; Afrikoje — Malyje ir Centrinės Afrikos Respublikoje.

86
Dar šia tema
"Duokit pinigų": ką KAM nori įsigyti prie "auksinių šaukštų"
Ekspertas: Britanija kolonizuoja Baltijos šalis karių pagalba
Ekspertas: Baltijos šalims trūksta ne pinigų, o protingų politikų
ET Briuselyje, archyvinė nuotrauka

Lietuva ir Estija susitarė susivienyti siekdamos didesnio finansavimo ES

(atnaujinta 21:14 2020.07.09)
Ketvirtadienį Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda kalbėjosi telefonu su Estijos ministru pirmininku Juriu Ratu

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Lietuva ir Estija sutarė bendradarbiauti siekdamos didesnio finansavimo Baltijos šalims pagal daugiametį Europos Sąjungos biudžeto planą, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Ketvirtadienį Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda kalbėjosi telefonu su Estijos ministru pirmininku Juriu Ratu. Politikai aptarė pasirengimą liepos 17 dieną numatytoms Europos Vadovų Tarybos deryboms, Astravo AE saugumą, projekto, skirto sinchronizuoti elektros tinklus su žemyninės Europos tinklais, įgyvendinimą, kovą su dezinformacija ir bandymus perrašyti istoriją.

"Vadovai sutarė derybose siekti tiesioginių išmokų ūkininkams konvergencijos, didesnio finansavimo Sanglaudos politikai ir projekto "Rail Baltica" įgyvendinimui. Taip pat vadovai atkreipė dėmesį į didesnio finansavimo kariniam mobilumui užtikrinimo svarbą", — rašoma pranešime.

Pokalbio metu Nausėda padėkojo Estijos ministrui pirmininkui už tai, kad jis atkreipė daugiau ES dėmesio į Astravo AE saugos klausimus ir palaikė iniciatyvą, kuria siekiama užkirsti kelią "nesaugių" elektrinių gaminamos elektros patekimui į ES vidaus rinką.

Dabartiniame ES biudžeto projekte siūloma sumažinti Sanglaudos fondą. Nuo 2021 metų Briuselis ketina sumažinti subsidijas Baltijos šalims, kurios palies ūkininkus ir svarbius infrastruktūros projektus, tame tarpe "Rail Baltica" ir respublikos energetikos sistemų sinchronizavimą su kontinentine Europa.

Lietuva gali prarasti iki 27 procentų išmokų. Vilnius mano, kad naujojo biudžeto sąlygos yra nepriimtinos.

Tegai:
Estija, Lietuva, Europos Taryba
Dar šia tema
Naujas draugas geriau už du senus. Lietuvai daugiau ne pakeliui su Latvija ir Estija?
Estija tikisi iš EK papildomo Astravo AE saugos įvertinimo
NATO kariškiai Lenkijoje, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Lietuva negalės būti "kietesnė" Lenkiją palaikydama ryšius su JAV

(atnaujinta 21:10 2020.07.09)
Varšuva, palyginti su Vilniumi, turi daug galingesnį potencialą visose srityse ir netoleruos konkurento kariniame bendradarbiavime su Vašingtonu, tikina politikos analitikas Ivanas Konovalovas

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. AnksčiauTėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos narys, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad Lietuva turėtų siekti pagrindinės JAV sąjungininkės statuso regione.

Anot parlamentaro, svarbu, kad regione būtų kuo daugiau JAV karinių pajėgų. Kasčiūnas mano, kad tai prisideda ne tik prie Lietuvos, bet ir visos transatlantinės bendruomenės saugumo. Kaip pažymėjo politikas, "būtina aktyviai remti JAV kariuomenės dislokavimą Lenkijoje ir stengtis išnaudoti "amerikiečių kariuomenės pergrupavimo Europoje momentą".

Kaip Sputnik Lietuva sakė politologas, karo ekspertas Ivanas Konovalovas, tarp Lietuvos ir Lenkijos šiuo klausimu yra akivaizdus prieštaravimas, nes būtent Varšuva visuomet stengėsi būti svarbiausia šio regiono sąjungininkė JAV.

"Lenkai viską sudėjo į šį politinį žemėlapį ir jie netoleruos kito varžovo. Be to, turime palyginti Lenkijos ir Lietuvos potencialą — karinį, ekonominį, politinį. Tai, atvirai kalbant, nepalyginama, Lenkija bus visomis prasmėmis stipresnė. Toks Lietuvos pareiškimas greičiau yra istorinių prieštaravimų tarp Lietuvos ir Lenkijos atspindys, nors jos kadaise buvo net viena valstybė: kuris iš jų yra "kietesnis" šioje situacijoje", — teigė ekspertas.

Be to, kaip pabrėžė Konovalovas, JAV ir NATO noras padidinti savo pajėgas Lietuvos teritorijoje taip pat yra gana suprantamas.

"Tai yra nemaži pinigai, bazių statyba, infrastruktūros kūrimas. Galų gale tai yra JAV ir NATO kariškiai, kurie tiesiog palieka pinigus respublikos teritorijoje. Visa tai yra didžiulis indėlis į šalies ekonomiką. Todėl ne tik Lietuva, bet ir Estija bei Latvija, pasitelkdamos rusofobiškus šūkius apie keliamą grėsmę, siekia pritraukti į savo teritoriją kuo daugiau NATO ir Amerikos pajėgų, karių ir organizacinių struktūrų, kad gautų už tai pinigų", — priminė ekspertas.

Lietuvos ir NATO tarptautinis bendradarbiavimas
© Sputnik /
Lietuvos ir NATO tarptautinis bendradarbiavimas
Tegai:
Vilnius, Varšuva
Dar šia tema
Lenkijos prezidentas paskelbė, kad Varšuvos tikslas — palikti JAV kariuomenę Europoje
JAV Valstybės departamentas patvirtino šešių sraigtasparnių pardavimą Lietuvai
Ekspertas: Lietuva gali įklimpti į skolas dėl sraigtasparnių iš JAV pirkimo
Koronaviruso testas, archyvinė nuotrauka

COVID-19 Lietuvoje: per parą keturi nauji atvejai

(atnaujinta 09:52 2020.07.10)
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, sergančių žmonių skaičius šiai dienai siekia 202

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Per paskutinę parą Lietuvoje patvirtinti keturi nauji koronaviruso atvejai, skelbia Sveikato apsaugos ministerija (SAM).

Iš viso Lietuvoje patvirtintų ligos atvejų skaičius šiuo metu pasiekė 1861.

Lietuvoje nuo COVID-19 mirė 79 asmenys, dar 11 koronavirusu užsikrėtusių žmonių mirė dėl kitų priežasčių.

Per visą epidemijos laiką pasveiko 1569 žmonių. Izoliacijoje šiuo metu lieka 123 žmonės.

Nuo birželio 1 dienos įvežtinių atvejų skaičius nuo vakar nepakito ir siekia 42.

Per dieną buvo atlikti 3846 koronaviruso tyrimai, per visą laiką šalyje atlikti 455 833 (iš jų — 130553 iš mobilių punktų) tyrimai.

Šią savaitę trečiadienį staiga padaugėjus naujų atvejų skaičiui, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis užsiminė apie būtinybę būti atsargiems antrosios bangos kontekste, ypač keliaujantiems į užsienį. Premjero prašymu kitos savaitės Vyriausybės posėdžiui bus parengtas projektas dėl būtinųjų apsaugos priemonių taikymo viešajame transporte, prekybos vietose ir uždaruose renginiuose.

Lietuvoje birželio 17 dieną buvo panaikintas karantinas, kuris įsigaliojo kovo 16 dieną. Dabar valstybėje galioja nepaprastoji padėtis.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 11,8 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 545 tūkst. žmonių.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik /
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
Lietuva, koronavirusas, COVID-19
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Gruzija atvers sienas keliautojams iš Lietuvos
Skvernelis kalbėjo apie antrąją koronaviruso bangą
Čaplinskas mano, kad antrą kartą įvesti karantiną Lietuvoje būtų klaida