Lietuvos valstybės saugumo departamentas, archyvinė nuotrauka

Specialiosios Baltijos šalių tarnybos persekioja rusakalbius žmogaus teisių gynėjus

54
(atnaujinta 09:36 2019.07.10)
Baudžiamoji byla prieš Estijos žmogaus teisių gynėją byloja apie bandymus susidoroti su aktyvistais Baltijos šalyse, tvirtina žmogaus teisių aktyvistas Aleksandras Gaponenko

VILNIUS,  liepos 9 — Sputnik. Nevalstybinės asociacijos "Estijos rusiška mokykla" valdybos pirmininkas Mstislavas Rusakovas buvo sulaikytas Taline, pranešė Sputnik Estija.

Pasak asociacijos atstovės Alisos Blincovos, paskutinėje žinutėje Rusakovas rašė, kad į jo duris beldžiasi policija. Po to ryšys su juo nutrūko.

Interviu Sputnik Lietuva žmogaus teisių aktyvistas Aleksandras Gaponenko sakė, kad kova su rusakalbiais vyksta visose Baltijos šalyse, pakaitomis stiprėja vienoje ar kitoje valstybėje.

"Baltijos šalyse apskritai vyksta tikslinga kova su rusakalbiais aktyvistais, ši kova stiprėja tai vienoje, tai kitoje šalyje. Šiuo metu atakuojamas Rusijos visuomeninis judėjimas Estijoje. Mstislavas Rusakovas — gerai žinomas Baltijos šalyse ir Europoje žmogaus teisių aktyvistas. Tai, kad jie iškėlė prieš jį baudžiamąją bylą, atlieka kratas, tai kaip tik vienas iš faktų, kuris byloja, kad vyksta bandymai susidoroti su aktyvistais Estijoje.

Manau, kad net egzistuoja trijų Baltijos šalių specialiųjų tarnybų varžybos. Latvijoje baudžiamosios bylos iškeltos prieš keliolika žmogaus teisių gynėjų. Daugelis iš mūsų buvo įkalinti. Lietuvoje buvo sulaikytas ir jau aštuonis mėnesius laikomas kalėjime Algirdas Paleckis — žmogaus teisių gynėjas,  kuris gynė ne tik rusų, bet ir lietuvių piliečių teises. <…> Šiuo atveju manau, kad Europos teisinės valstybės sistemoje visiškai nepriimtina susidoroti su žmonėmis dėl jų politinių įsitikinimų ar etninės priklausomybės", — sakė žmogaus teisių gynėjas.

Paleckio byla

Lietuvos viešojoje erdvėje ir žiniasklaidoje 2018 metų pabaigoje vyravo šnipinėjimo tema. Gruodžio mėnesį Lietuvos generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis ir policijos generalinis komisaras Linas Pernavas paskelbė apie "šnipų tinklo", kuris vykdė "žvalgybines operacijas Rusijos Federacijos naudai", sulaikymą.

Buvo sulaikytas ir opozicijos politikas Algirdas Paleckis, kuris tariamai susijęs su šiuo tinklu.

Balandžio mėnesį Generalinė prokuratūra patvirtino, kad Paleckis tebėra sulaikytas.

Po kelių šnipinėjimo Rusijos naudai incidentų paminėjimų Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad Lietuva savo veiksmais visiškai paneigia demokratines vertybes, kurias garbino, įstojusi į Europos Sąjungą ir NATO.

Rusų istorikas Valerijus Ivanovas anksčiau pažymėjo, kad Lietuvos valdžia bijo Paleckio ir vertina jį kaip konkurentą, todėl "paslėpė jį kalėjime".

54
Tegai:
žmogaus teisių gynėjas, Baltijos šalys
Dar šia tema
Prokuratūra patvirtino, kad Paleckis tebėra suėmimo vykdymo įstaigoje
Istorikas Ivanovas: Paleckis ir aš patekome į rusofobijos kampaniją
"Sovietinis elgesys": ką rodo Lietuvos kova su "Sputnik" ir "Adidas"
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Lietuvos visuomenė kreipėsi į prezidentą dėl Astravo AE

(atnaujinta 19:41 2020.06.06)
Visuomenės atstovai priminė valstybės vadovui apie apsaugos ES lygiu nuo grėsmių reikalavimą, kurį jis pats suformulavo

VILNIUS, birželio 6 - Sputnik. Lietuvos visuomenės atstovai atviru laišku kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą ir prašė imtis lyderystės prieš artėjantį ES Rytų partnetystės viršūnių susitikimą ir pirmojo Astravo AE reaktoriaus paleidimą. Apie tai savo puslapyje Facebook papasakojo konservatorius Žygimantas Pavilionis.

Laišką pasirašė Nepriklausomybės akto Signatarai, partijų lyderiai, Seimo vicepirmininkai, beveik šešios dešimtys įvairias partijas atstovaujančių Seimo narių, keturios dešimtys profesorių ir mokslo daktarų, universitetų rektoriai, kiti mokslo, kultūros, švietimo, visuomenės lyderiai, rašytojai, žurnalistai, tinklaraštininkai, verslininkai, merai ir savivaldos atstovai.

Atviro laiško autoriai ragina prezidentą pasiekti, kad visuose būsimuose ES susitarimuose ir sprendimuose dėl Baltarusijos, taip pat ir vyksiančiuose 2020 m. birželio mėn., ne tik Latvija ir Estija, bet ir visa Europos Sąjunga palaikytų Lietuvos principinę poziciją dėl elektros energijos iš Astravo atominės elektrinės nepatekimo į Europos Sąjungos valstybių narių rinkas.

"Laiško autoriai priminė, kad šį reikalavimą suformulavo pats prezidentas savo 2019 m. rugsėjo 30 d. pareiškime "siekti ES lygiu apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, taip pat ir užtikrinant, kad nebūtų perkama jose pagaminta elektros energija. Tai reiškia, kad visuose būsimuose ES susitarimuose su Baltarusija turi atsispindėti Lietuvos pozicija dėl Astravo AE", - rašo Pavilionis.

Trečiadienį Vyriausybė nenusprendė dėl Baltijos šalių bendro susitarimo prekiaujant elektra su Baltarusija ir kitomis trečiosiomis šalimis. Kaip pažymėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Baltijos šalių susitarimas dėl atsisakymo pirkti elektrą iš Astravo AE — "balansavimas tarp geopolitikos ir kainų". 

Astravo AE statyba

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Anksčiau Baltarusijos energetikos viceministras Michailas Michadiukas teigė, kad fizinį pirmojo atominės elektrinės bloko paleidimą planuojama pradėti šių metų liepą.

Lietuva aktyviai priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" nacionaliniam saugumui. Be to, Vilnius pasisako prieš energijos eksportą iš jėgainės ir visuotinai ragina kaimynines valstybes nepirkti elektros iš stoties.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE klausimui iš esmės kyla ne dėl techninės ar aplinkosaugos problemos, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Ekspertas: Minskas iš Lietuvos atėmė visus kozirius Astravo AE klausimu
Ekspertas: pagaliau Linkevičius sąžiningai įvardijo kovos su Astravo AE priežastį
Artūras Zuokas, Remigijus Žemaitaitis ir Artūras Paulauskas, birželio 6 d.

Zuokas, Žemaitaitis ir Paulauskas įkūrė partiją "Laisvė ir teisingumas"

Partijos steigėjais tapo buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas, Lietuvos Seimo deputatas Remigijus Žemaitaitis ir buvęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas

VILNIUS, birželio 6 – Sputnik. Lietuvoje įsteigta nauja parlamentinė partija "Laisvė ir teisingumas", jos pirmasis suvažiavimas įvyko šeštadienį, rašoma partijos puslapyje Facebook.

Partijos steigėjais tapo buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas, Lietuvos Seimo deputatas Remigijus Žemaitaitis ir buvęs Seimo pirmininkas, politinio judėjimo "Pirmyn, Lietuvai" lyderis Artūras Paulauskas.

Kaip teigiama partijos pranešime, šiuo metu ji turi atstovus Lietuvos Seime, šeši partijos nariai eina miestų merų pareigas, daugiau kaip šimtas partijos atstovų dirba tarybos nariais įvairiose šalies savivaldybėse.

Politikų ketinimas kurti partiją tapo žinomas šių metų sausio pabaigoje. Jie naudos šūkį "Vienas už visus, visi už Lietuvą"

Paskutiniuose rinkimuose daugeliui netikėtai laimėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, aplenkdama savo pagrindinius konkurentus - konservatorius.

Eiliniai Seimo rinkimai vyks 2020 metų spalį.

Tegai:
Artūras Paulauskas, Artūras Zuokas, Remigijus Žemaitaitis
Dar šia tema
Lietuvos Seimo rinkimuose dalyvaus "trys muškietininkai
Politologas apie "Laisvę ir teisingumą": "Pralaimėtojai" susivienijo į politinę jėgą