Lietuvos Konstitucija, archyvinė nuotrauka

Seime siūloma keisti teisinės neliečiamybės nuostatas

8
(atnaujinta 13:26 2019.07.10)
Seimo narių grupė siūlo Konstitucijos straipsnių pakeitimus, leisiančius nusikaltimo padarymu įtariamus Seimo narius patraukti baudžiamojon atsakomybėn, neprašant Seimo sutikimo panaikinti jų neliečiamybę

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Seime siūloma keisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62, 100 ir 114 straipsnių dėl parlamentarų, Konstitucinio Teismo (KT) teisėjų, kitų teisėjų ir Ministro Pirmininko bei kitų ministrų teisinės neliečiamybės nuostatas, rašoma Seimo pranešime.

Pasak vieno iš pataisų iniciatoriaus Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nario Mykolo Majausko, Konstitucijoje numatytas imunitetas nuo baudžiamosios atsakomybės yra pernelyg platus ir sudaro galimybes juo piktnaudžiauti. Siekiant užkirsti kelią bandymams apsisaugoti nuo teisingumo vykdymo, 45 Seimo nariai siūlo Konstitucijos straipsnių pakeitimus, leisiančius apysunkio ar sunkesnio nusikaltimo padarymu įtariamus Seimo narius patraukti baudžiamojon atsakomybėn, neprašant Seimo sutikimo panaikinti jų neliečiamybę.

Šiuo metu pagal 104 Konstitucijos straipsnį Konstitucinio Teismo teisėjo neliečiamybė yra susieta su Seimo nario neliečiamybe, 114 straipsnis garantuoja kitų teisėjų teisinį imunitetą, o 100 straipsnis – gina Ministro Pirmininko ir kitų ministrų teisinę neliečiamybę. Todėl, anot projekto iniciatorių, keičiant Konstitucijos nuostatas ir dėl Seimo narių ir KT teisėjų neliečiamybės, turi būti suvienodintos ir kitų teisėjų bei ministrų kabineto narių teisės.

Konstitucijos straipsnių pakeitimą siūlantys autoriai pažymi, jog teisinė neliečiamybė Seimo narį, KT teisėją, kitus teisėjus bei Vyriausybės narius saugo ne nuo atsakomybės už padarytus nusikaltimus, o nuo nepagrįsto politinio persekiojimo. Tuo tarpu gerai žinomi Petro Gražulio, Viktoro Uspaskicho, Vytauto Gapšio ir kai kurių kitų Seimo narių atvejai parodo, jog parlamentinio imuniteto modelis Lietuvoje kur kas dažniau naudojamas vilkinti teisinius procesus. Tai kuria prielaidas balsavimą dėl neliečiamybės panaikinimo išnaudoti kaip derybų objektą, norint savo pusėn patraukti teisingumo vykdymo siekiančius išvengti Seimo narius.

"Teisinis imunitetas Lietuvoje yra akivaizdžiai naudojamas ne pagal paskirtį, todėl jo panaikinimo procedūros turi būti peržiūrėtos. Per pastarąsias 3 Seimo kadencijas, daugiau kaip pusę atvejų (15 iš 25) Seimas neįsiklausė į generalinio prokuroro argumentus ir nusprendė apsaugoti kolegas nuo teisingumo vykdymo", — teigė Mykolas Majauskas.

Pasak jo, per šį laikotarpį net septynis kartus parlamentarai buvo įtariami sunkiais nusikaltimais: sukčiavimu, kyšininkavimu ir prekyba poveikiu; šešis kartus — apysunkiais nusikaltimais: apgaulinga apskaita, piktnaudžiavimu, papirkimu; dvylika kartų — nesunkiais nusikaltimais: dažniausiai viešosios tvarkos pažeidimai, smurtas, šmeižtas.

45 Seimo nariai siūlo susiaurinti visų teisėjų bei ministrų kabineto narių neliečiamybę, taip suvienodinant sąlygas ir nekuriant perteklinės apsaugos nuo galimai padarytų nusikaltimų, kurių eiliniai Lietuvos piliečiai neturi.

8
Tegai:
Konstitucija, Seimas
Dar šia tema
Lietuvos ministras pirmininkas pasisakė už parlamentarų neliečiamybės panaikinimą
Generalinė prokuratūra kreipėsi į Seimą dėl Gražulio neliečiamybės panaikinimo
Laikinoji Seimo komisija pasisako už Gražulio neliečiamybės panaikinimą