Lietuvos URm, archyvinė nuotrauka

Lietuva pareiškė Rusijai protestą dėl saliuto Vilniaus išvadavimo metinių proga

60
(atnaujinta 09:56 2019.07.12)
Lietuvos URM priminė Rusijos ambasados atstovui, kad "Antrojo pasaulinio karo pabaiga Lietuvai neatnešė laisvės"

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Liepos 11 dieną į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją (URM) iškviestas Rusijos ambasados atstovas dėl Rusijos ketinimo saliutu paminėti Vilniaus ir Kauno išvadavimo nuo nacių metines, skelbia URM spaudos tarnyba.

Pranešime žiniasklaidai pažymima, kad Rusijos ambasados atstovui pareikštas protestas dėl Rusijos Federacijos Vakarų karinės apygardos sprendimo šį šeštadienį artilerijos saliutais pažymėti Lietuvos sostinės Vilniaus, o rugpjūčio 1 dieną — Kauno, "užėmimo metines".

Užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad sąjungininkų pergalė prieš nacizmą ir nacistinę ideologiją yra nepaprastai svarbi Lietuvos ir visos Europos likimui.

"Tačiau Antrojo pasaulinio karo pabaiga Lietuvai neatnešė laisvės — ji reiškė naujos, sovietinės, okupacijos, trukusios beveik pusę amžiaus, pradžią ir tragedijas daugelio Lietuvos žmonių gyvenime. Sovietinei armijai išvijus nacistinės Vokietijos kariuomenę, Lietuvos teritorijoje buvo sukurtos ir veikė sovietų okupacinės struktūros, buvo vykdomos Lietuvos gyventojų tremtys ir represijos, padaryta didžiulė žala Lietuvos visuomenei, ūkiui ir gamtai", — rašo URM.

Būtent dėl to, pasak Lietuvos URM, Rusijos sprendimas artilerijos saliutais pažymėti Vilniaus, Kauno ir kitų Rytų ir Vidurio Europos šalių miestų užėmimą Lietuvai nėra priimtinas.

"Toks žingsnis ypač ciniškas ir provokatyvus, artėjant 80-osioms Molotovo-Ribentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų, sukūrusių prielaidas Antrojo Pasaulinio karo pradžiai ir Lietuvos okupacijai, metinėms", — skelbia ministerija.

Be to, ministerijos atstovai atkreipia dėmesį į tai, kad toks Rusijos sprendimas "apgailėtinas". Tokiu būdu ministerija išreiškia nepasitenkinimą, kad saliutai suplanuoti praėjus savaitei po to, kai buvo atsisakyta išduoti vizas Lietuvos "Misija Sibiras".

Šventiniai saliutai, skirti TSRS ir Rytų Europos miestų išvadavimui nuo nacių užpuolikų, rengiami 75-ųjų Didžiojo Tėvynės karo pergalės metinių proga. Vilniaus išvadavimo proga saliutas vyks liepos 13 dieną, o Kauno — rugpjūčio 1 dieną.

Anksčiau Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu Maskvoje suplanuotą sveikinimą Talino išvadavimo proga pavadino provokaciniu žingsniu. Po to Estijos užsienio reikalų ministerija iškvietė Rusijos ambasados atstovą ir pareiškė oficialų protestą.

Interviu Sputnik Lietuva Rusijos Baltijos šalių tyrimų asociacijos prezidentas, ekonomikos daktaras, profesorius Nikolajus Meževičius sakė, kad Maskva galėtų švęsti Talino išlaisvinimą, neprašydama Estijos leidimo, nes ši valstybė buvo išvaduota tuomet, kai ji buvo TSRS dalimi.

60
Tegai:
Rusija, Lietuva
Dar šia tema
"Bagrationo" triumfas. Kuo Hitleris sumokėjo už Baltarusijos okupaciją
Tuskas pavadino TSRS žlugimą "laimingu įvykiu"
Estijos vadovė Kersti Kaljulaid ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Astravo AE, pandemija ir bendras tikslas: Lietuvos ir Estijos vadovai surengė susitikimą

(atnaujinta 12:35 2021.03.03)
Nausėda padėkojo Estijos lyderei už sprendimą neįsileisti elektros iš Astravo AE į šalies rinką ir pabrėžė būtinybę suderinti konkrečius techninius sprendimus šiam tikslui įgyvendinti

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitiko su į Lietuvą atvykusia Estijos vadove Kersti Kaljulaid, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Prezidentų susitikime aptarta plati dvišalių politinių, ekonominių ir kultūrinių santykių darbotvarkė, taip pat Lietuvos ir Estijos bendradarbiavimas daugiašaliais – NATO, ES, Šiaurės ir Baltijos šalių formatais.

Президент Эстонии Керсти Кальюлайд и президент Литвы Гитанас Науседа
Estijos vadovė Kersti Kaljulaid ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

"Gyvename sudėtingu laikotarpiu, kai Baltijos šalių vienybė ir koordinuotas veikimas tampa dar svarbesnis. Tik veikdami drauge – su Latvija ir Estija – galime įveikti pandemijos išbandymą ir pakartoti Baltijos šalių sėkmės istoriją – Baltijos šalių burbulo atkūrimą.

Mūsų šalys – kovotojos, per šimtą metų patyrusios skaudžių geopolitinių patirčių ir pamokų. Todėl dabar nuolat stipriname atsparumą saugumo grėsmėms. Kartu kovojame su istorijos klastojimu, žmogaus teisių pažeidimais, hibridinėmis grėsmėmis. Kartu įgyvendiname kovos su klimato kaita įsipareigojimus ir pertvarkome ekonomikas tvariai ir konkurencingai plėtrai", — parašė Nausėda savo paskyroje Facebook.

Президент Литвы Гитанас Науседа во время встречи с президентом Эстонии Керсти Кальюлайд
Estijos vadovė Kersti Kaljulaid ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Prezidentų pokalbyje dėmesio skirta ir branduolinės saugos klausimams. Lietuvos prezidentas padėkojo Estijos lyderei už sprendimą neįsileisti elektros iš Astravo atominės elektrinės į Estijos rinką ir pabrėžė būtinybę nedelsiant suderinti konkrečius techninius sprendimus šiam tikslui įgyvendinti. 

"Astravo AE saugumo klausimas yra visos ES prioritetas. Tikiuosi, kad Europos Komisija parengs pasiūlymus dėl efektyvaus elektros iš nesaugių elektrinių užkardymo ES lygiu, kaip sutarėme Europos Vadovų Taryboje", – teigė prezidentas.

Šalies vadovas su Estijos prezidente apsikeitė nuomonėmis apie situaciją ES Rytų partnerystės valstybėse – Ukrainoje, Moldovoje, Sakartvele ir akcentavo svarbą suteikti šalims reikalingą motyvaciją glaudinti politinį ir ekonominį bendradarbiavimą su ES. Prezidentas taip pat pabrėžė poreikį parodyti solidarumą kovoje su pandemija – suteikti Rytų partnerystės valstybėms prieinamumą prie patikimų vakcinų. 

Президент Эстонии Керсти Кальюлайд и президент Литвы Гитанас Науседа
Estijos vadovė Kersti Kaljulaid ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Lietuvos ir Estijos vadovai sutarė stiprinti dvišalį bendradarbiavimą visais politiniais lygmenimis. Šiemet Lietuva koordinuoja Baltijos valstybių bendradarbiavimą, todėl Lietuvoje planuojamas Baltijos šalių prezidentų susitikimas, kurio metu būtų aptariamos sustiprinto bendradarbiavimo kryptys.

Ginčas dėl Astravo AE

Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas dėl "nesaugumo", nepaisant to, kad objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Ilgą laiką Lietuvai nepavykdavo įtikinti kaimynines Baltijos šalis atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali tęsti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis, naudodama ryšį tarp Latvijos ir Rusijos.

Kovo 2 dieną Elektros energetikos sistemos sinchronizacijos komisija pritarė naujos prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodikos principams. Ja vadovautis Lietuva siūlys Baltijos šalims derybose dėl trišalės metodikos, siekiant užkardyti prekybą nesaugia baltarusiška elektra.

Tegai:
Gitanas Nausėda, Kersti Kaljulaid, Estija, Lietuva
Lietuvos perzidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir premjerė Ingrida Šimonytė

Ekspertas: konservatoriai ir Nausėda kovoja dėl įtakos Lietuvos politikoje

(atnaujinta 12:45 2021.03.03)
Iš abiejų pusių girdimi aštrūs pareiškimai, tačiau kol kas neaišku, kuo viskas baigsis, mano politologas Vadimas Volovojus

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Tarp Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos ir konservatorių auga įtampa ir dar neaišku, ką tai sukels, interviu Sputnik Lietuva pasakė politologas Vadimas Volovojus.

"Ir įdomu tai, kad, galbūt, net ne tiek pati Ingrida Šimonytė rodo tokią iniciatyvą, kiek visa [konservatorių] partija. Tai gali būti susiję su dar platesne situacija. Tai susiję ne tik su Lietuvos atstovybe Europos Vadovų Taryboje, bet tai iš viso kova dėl įtakos Lietuvos politinėje sistemoje. Kaip žinoma, ilgą laiką buvo sakoma, kad Nausėda tebeieško savo vietos šioje sistemoje, savo kaip naujo prezidento įtakos. Taigi dabar ši kova paaštrėjo", — pasakė jis.

Pasak Volovojaus, pareiškimai skamba aštrūs, tačiau kol kas neaišku, kuo viskas baigsis, o pati situacija tampa vis įdomesnė.

Pastarosiomis savaitėmis konservatorių atstovai viešai diskutavo apie idėją, kad premjeras, o ne prezidentas turi atstovauti Lietuvai ES viršūnių susitikimuose. Jie mano, kad pandemijos metu ES viršūnių susitikimuose vyrauja klausimai, kurie priklauso Vyriausybės kompetencijai.

Iškart po Lietuvos įstojimo į ES aukščiausiojo lygio susitikimuose valstybei kurį laiką atstovavo ir prezidentas, ir ministras pirmininkas, tačiau prezidentuojant Nausėdos pirmtakei Daliai Grybauskaitei buvo nusistovėjusi tradicija, pagal kurią tik prezidentas vykdavo į EVT susitikimus.

Konservatorių iniciatyvos kritikai mano, kad valdančioji partija taiko dvigubus standartus.

Pats Nausėda pareiškė, kad Lietuvos vyriausybė turėtų sutelkti dėmesį į koronaviruso krizės valdymą, o ne skatinti diskusijas apie respublikos atstovybę Europos Vadovų Taryboje.
Pasak valstybės vadovo, šiandien nepriimtina prioritetą teikti atstovavimo Europos Vadovų Taryboje klausimui. Ir ne iš Konstitucijos, o iš aktualijų pozicijos.

Tegai:
Lietuva, Gitanas Nausėda, konservatoriai
Dar šia tema
Šimonytė pažymėjo, kad jos dalyvavimas EVT kai kuriais atvejais būtų praktiškesnis
Ekspertas: vargu ar Lietuvos vadovas perleis savo įgaliojimus ministrei pirmininkei
Sėsk ir užsičiaupk: Lietuvos konservatoriai jau atvirai šiurkštūs su rinkėjais
Rusijos vakcina nuo COVID-19 Sputnik V

Italija pasiūlė sureguliuoti tiesioginius ryšius su Rusija dėl "Sputnik V"

(atnaujinta 13:09 2021.03.03)
Anksčiau daugelis žymių Italijos mokslo ir medicinos bendruomenės atstovų pritarė "Sputnik V" naudojimo Apeninuose idėjai

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Levo Tolstojaus Italijos nepriklausomos kultūros asociacijos nariai iš Lombardijos regiono mano, kad Roma turėtų sureguliuoti tiesioginius ryšius su Maskva dėl Rusijos vakcinos nuo COVID-19 "Sputnik V" tiekimo šaliai, RIA Novosti sakė organizacijos koordinatorius Marko Baratto.

Vakcina Sputnik V
© Sputnik/ Виктор Толочко

"Iš žiniasklaidos pranešimų sužinojome, kad Austrija ir Čekija, sekdamos Vengriją ir San Mariną, pradėjo tiesiogines derybas su Rusija dėl "Sputnik V" vakcinos. Jei šios šalys mano, kad šį vaistą galima įsigyti apeinant ES kanalus, manau, kad mes galime padaryti tą patį", — sakė jis.

Baratto atkreipė dėmesį į tai, kad ES valstybės turi galimybę sudaryti sutartis su vakcinų gamybos įmonėmis, kurios nėra tarp ES strateginių partnerių šiuo klausimu, ir to neneigia pati Europos Komisija.

"Bet kokiu atveju piliečių sveikata turi pirmenybę prieš Europos taisykles. Rusija jau prieš metus teikė Italijai rimtą pagalbą, kai kritinės padėties metu ji atsiuntė savo gydytojus ir kariškius į Lombardiją kovoti su nematomu ir pavojingu priešu — koronavirusu. Žinoma, mes nepamiršome apie šią neatlygintiną pagalbą", — sakė jis.

Baratto priminė, kad praėjusių metų balandį Levo Tolstojaus kultūros asociacija pateikė pasiūlymą pastatyti atminimo ženklus Rusijos karinių specialistų, padėjusių italams kovoti su COVID-19 plitimu, garbei. Pasak jo, dvi tokios lentelės gegužę turėtų būti atidengtos Italijos šiaurės Brešos provincijoje.

"Būtų labai gerai, jei gegužę mes taip pat galėtume tapti kampanijos savo bendrapiliečių vakcinacijos "Sputnik V" pradžios liudininkais", — pabrėžė jis.

Vasario pabaigoje viešosios Rusijos Italijos draugų draugijos vadovybė atviru laišku kreipėsi į naują Italijos ministrą pirmininką Mario Draghi ir pasiūlė jam imtis priemonių, kad italai galėtų naudotis Rusijos vakcina "Sputnik V", kaip įmanoma greičiau.

Anksčiau daugelis žymių Italijos mokslo ir medicinos bendruomenės atstovų pritarė "Sputnik V" naudojimo Apeninuose idėjai. Taigi vasario pradžioje Nacionalinės sveikatos tarybos vadovas Franco Locatelli Rusijos vakcinos klinikinių tyrimų trečiojo etapo rezultatus pavadino "itin įdomiais" ir paragino naudoti bet kokį vaistą nuo COVID-19 be išankstinio nusistatymo, vadovaujantis tik duomenimis apie jų saugumą ir veiksmingumą.

Tada Lazzaro Spallanzani Nacionalinio infekcinių ligų instituto vadovybė Italijos sveikatos ministerijai išsiuntė teigiamą nuomonę apie šio rusiško vaisto vartojimo efektyvumą ir saugumą.

Mokslinis žurnalas "The Lancet" anksčiau paskelbė "Sputnik V" klinikinių tyrimų trečiojo etapo rezultatus, kuriais patvirtinamas aukštas vakcinos efektyvumas ir saugumas.

III fazės klinikinių tyrimų metu "Sputnik V" veiksmingumas, imunogeniškumas ir saugumas siekė 91,6 %. Vakcina suteikia visišką apsaugą nuo sunkių naujos koronavirusinės infekcijos atvejų. "Sputnik V" buvo patvirtinta naudoti daugiau nei 30 šalių.

Tegai:
vakcina, koronavirusas, Sputnik V, Italija
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Ar įsileis į Europą "su politiškai neteisinga vakcina"
Sėsk ir užsičiaupk: Lietuvos konservatoriai jau atvirai šiurkštūs su rinkėjais
Slovakijos prezidentė sukritikavo sprendimą naudoti "Sputnik V"