Lietuvos URm, archyvinė nuotrauka

Lietuva pareiškė Rusijai protestą dėl saliuto Vilniaus išvadavimo metinių proga

58
(atnaujinta 09:56 2019.07.12)
Lietuvos URM priminė Rusijos ambasados atstovui, kad "Antrojo pasaulinio karo pabaiga Lietuvai neatnešė laisvės"

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Liepos 11 dieną į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją (URM) iškviestas Rusijos ambasados atstovas dėl Rusijos ketinimo saliutu paminėti Vilniaus ir Kauno išvadavimo nuo nacių metines, skelbia URM spaudos tarnyba.

Pranešime žiniasklaidai pažymima, kad Rusijos ambasados atstovui pareikštas protestas dėl Rusijos Federacijos Vakarų karinės apygardos sprendimo šį šeštadienį artilerijos saliutais pažymėti Lietuvos sostinės Vilniaus, o rugpjūčio 1 dieną — Kauno, "užėmimo metines".

Užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad sąjungininkų pergalė prieš nacizmą ir nacistinę ideologiją yra nepaprastai svarbi Lietuvos ir visos Europos likimui.

"Tačiau Antrojo pasaulinio karo pabaiga Lietuvai neatnešė laisvės — ji reiškė naujos, sovietinės, okupacijos, trukusios beveik pusę amžiaus, pradžią ir tragedijas daugelio Lietuvos žmonių gyvenime. Sovietinei armijai išvijus nacistinės Vokietijos kariuomenę, Lietuvos teritorijoje buvo sukurtos ir veikė sovietų okupacinės struktūros, buvo vykdomos Lietuvos gyventojų tremtys ir represijos, padaryta didžiulė žala Lietuvos visuomenei, ūkiui ir gamtai", — rašo URM.

Būtent dėl to, pasak Lietuvos URM, Rusijos sprendimas artilerijos saliutais pažymėti Vilniaus, Kauno ir kitų Rytų ir Vidurio Europos šalių miestų užėmimą Lietuvai nėra priimtinas.

"Toks žingsnis ypač ciniškas ir provokatyvus, artėjant 80-osioms Molotovo-Ribentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų, sukūrusių prielaidas Antrojo Pasaulinio karo pradžiai ir Lietuvos okupacijai, metinėms", — skelbia ministerija.

Be to, ministerijos atstovai atkreipia dėmesį į tai, kad toks Rusijos sprendimas "apgailėtinas". Tokiu būdu ministerija išreiškia nepasitenkinimą, kad saliutai suplanuoti praėjus savaitei po to, kai buvo atsisakyta išduoti vizas Lietuvos "Misija Sibiras".

Šventiniai saliutai, skirti TSRS ir Rytų Europos miestų išvadavimui nuo nacių užpuolikų, rengiami 75-ųjų Didžiojo Tėvynės karo pergalės metinių proga. Vilniaus išvadavimo proga saliutas vyks liepos 13 dieną, o Kauno — rugpjūčio 1 dieną.

Anksčiau Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu Maskvoje suplanuotą sveikinimą Talino išvadavimo proga pavadino provokaciniu žingsniu. Po to Estijos užsienio reikalų ministerija iškvietė Rusijos ambasados atstovą ir pareiškė oficialų protestą.

Interviu Sputnik Lietuva Rusijos Baltijos šalių tyrimų asociacijos prezidentas, ekonomikos daktaras, profesorius Nikolajus Meževičius sakė, kad Maskva galėtų švęsti Talino išlaisvinimą, neprašydama Estijos leidimo, nes ši valstybė buvo išvaduota tuomet, kai ji buvo TSRS dalimi.

58
Tegai:
Rusija, Lietuva
Dar šia tema
"Bagrationo" triumfas. Kuo Hitleris sumokėjo už Baltarusijos okupaciją
Tuskas pavadino TSRS žlugimą "laimingu įvykiu"
Protestai Minske

Baltijos šalių ir Lenkijos prezidentai paskelbė deklaraciją dėl situacijos Baltarusijoje

(atnaujinta 19:12 2020.08.13)
Keturių šalių vadovai ragina Baltarusijos valdžią įsiklausyti į savo piliečių balsą, leisti jiems laisvai reikšti savo nuomonę apie situaciją šalyje bei sekmadienį vykusius Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatus

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvą imtis tarpininkavimo dėl situacijos Baltarusijoje palaiko kaimyninių valstybių Lenkijos, Latvijos ir Estijos prezidentai.

Lietuvos Prezidentūra, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Paskelbtoje keturių valstybių vadovų deklaracijoje, paremtoje Lietuvos vadovo suformuluotu trijų žingsnių planu Baltarusijai, prezidentai ragina Baltarusijos valdžią "nutraukti jėgos naudojimą prieš taikius savo tautos atstovus".

"Nutraukite smurtą ir gerbkite pagrindines laisves, žmogaus ir piliečių teises, įskaitant žodžio, žiniasklaidos, susirinkimų laisvę ir žurnalistų saugumą. Skubiai paleiskite visus sulaikytus protestuotojus, sustabdykite tolesnį žmonių persekiojimą. Ir nedelsdami pradėkite dialogą su Baltarusijos žmonėmis", — rašoma bendroje prezidentų deklaracijoje.

Keturių šalių vadovai ragina Baltarusijos valdžią įsiklausyti į savo piliečių balsą, leisti jiems laisvai reikšti savo nuomonę apie situaciją šalyje bei sekmadienį vykusius Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatus.

"Remdamiesi savo pačių visuomenių patirtimi, mes raginame surengti Baltarusijoje nacionalinio susitaikymo forumą, kurį sudarytų vyriausybės ir visuomenės atstovai. Tai būtų tinkamas žingsnis pradėti tikrą nacionalinį dialogą. Mes tvirtai tikime, kad dialogas visada yra geriausias būdas skatinti socialinę plėtrą, aptarti reformas ir jūsų šalies ateitį", — rašoma deklaracijoje.

Prezidentai sutarė, kad jei Baltarusijos valdžios institucijos įvykdys minėtus reikalavimus, "bendradarbiavimo su tarptautine bendruomene durys išliks atviros".

"Esame pasirengę tarpininkauti, kad būtų pasiektas taikus krizės Baltarusijoje sprendimas ir sustiprinta Baltarusijos nepriklausomybė bei suverenumas. Sankcijos turėtų būti įvestos tik išbandžius tarpininkavimą. Tarpininkavimas yra diplomatinė priemonė krizei įveikti, ir mes privalome ja pasinaudoti", — komentavo Nausėda.

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Remiantis preliminariais CRK paskelbtais rezultatais, dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka pelnė 80,08 proc., Svetlana Tichanovskaja — antroje vietoje su 10,09 proc. Šiandien CRK pranešė, kad Minske praėjusiuose prezidento rinkimuose 64,49% rinkėjų atidavė balsus už dabartinį valstybės vadovą Aleksandrą Lukašenką, 14,92% — už jo konkurentę Svetlaną Tichanovskają

Po preliminarių rezultatų paskelbimo sekmadienio vakarą respublikoje prasidėjo protesto akcijos, kurios tęsėsi ir šiomis dienomis.

Tegai:
prezidento rinkimai, Baltarusija, Lenkija, Baltijos šalys
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Linkevičius: Lietuva pasirengusi suteikti prieglobstį Baltarusijos piliečiams
Protestai Baltarusijoje — kitas kartas gali tapti paskutinis
Ginkluoti žmonės užblokavo "Yandex" biurą Minske
Lietuvos Prezidentūra, archyvinė nuotrauka

Lietuva grasina Minskui "kitais veiksmais", jei planas bus ignoruojamas

(atnaujinta 17:37 2020.08.13)
Taip pat Lietuvos vadovo patarėja pažymėjo, kad kai bus sudarytos tam tikros sąlygos, Nausėda yra pasirengusi "asmeniniam pokalbiu"

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda svarsto galimybę užmegzti tiesioginius ryšius su Baltarusijos valdžia, siekiant rasti išeitį iš dabartinės padėties respublikoje. Apie tai Lietuvos žiniasklaidai pranešė prezidento patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė.

"Prezidentas Nausėda neatmeta tiesioginio ryšio galimybės, jei tam bus tam tikros sąlygos", — cituoja ją TASS.

Kaip pažymėjo patarėja, taip pat veikia kontaktai diplomatiniais kanalais. Jos nuomone, kontaktai per ambasadą, diplomatiniai kontaktai yra įprasta nusistovėjusi praktika, kuri paprastai veikia gerai. Tačiau prireikus galimi ir tiesioginiai kontaktai, pabrėžė Skaisgirytė.

Vėliau pareigūnė sakė, kad Vilnius laukia oficialaus Minsko atsakymo į Lietuvos planą išspręsti krizę. Pats Nausėda tai sakė per susitikimą su Baltarusijos nevyriausybinių organizacijų atstovais.

"Reakcijos norime kuo greičiau, ypač kalbant apie deeskalaciją — tai, kad būtų nustoti mušti žmonės gatvėse", — cituoja ją agentūra.

Anot patarėjos, jei Baltarusijos valdžia nereaguos, Lietuva "imsis kitų veiksmų ir priemonių".

Skaisgirytė pareiškė, kad Baltijos politikų pasiūlymai Minskui buvo perduoti "diplomatiniais kanalais". Anot jos, Baltarusijos rinkimų rezultatų pripažinimas "būtų netinkamas žingsnis", nes jie buvo "nedemokratiški, neskaidrūs ir nėra laisvi".

Prieš dieną Nausėda kreipėsi į Baltarusijos vadovybę su prašymu imtis skubių priemonių situacijai išspręsti.

Lietuvos prezidentas pristatė trijų punktų planą: konfliktų deeskalavimas, visų sulaikytų protestuotojų paleidimas ir valdžios bei piliečių dialogas.

Planą parėmė Latvijos ir Lenkijos vadovai Egils Levits ir Andrzejus Duda.

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Remiantis preliminariais CRK paskelbtais rezultatais, dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka pelnė 80,08 proc., Svetlana Tichanovskaja — antroje vietoje su 10,09 proc. Šiandien CRK pranešė, kad Minske praėjusiuose prezidento rinkimuose 64,49% rinkėjų atidavė balsus už dabartinį valstybės vadovą Aleksandrą Lukašenką, 14,92% — už jo konkurentę Svetlaną Tichanovskają

Po preliminarių rezultatų paskelbimo sekmadienio vakarą respublikoje prasidėjo protesto akcijos, kurios tęsėsi ir šiomis dienomis.

Tegai:
protestai, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Putinas su Makronu aptarė situaciją Baltarusijoje
Ginkluoti žmonės užblokavo "Yandex" biurą Minske
Prisiminė apie žodžio laisvę. Žiniasklaida Lietuvoje kreipėsi į kolegas Baltarusijoje 
Kelias, archyvinė nuotrauka

Lietuvos keliuose įrengs 112 naujų vidutinio greičio matuoklių

(atnaujinta 18:25 2020.08.13)
Naujieji matuokliai matuos ne tik greitį, bet ir tikrins techninės apžiūros galiojimą, civilinės atsakomybės draudimą, kelių naudotojo mokesčio sumokėjimą

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Pasirašyta rangos darbų sutartis dėl 112 (56 ruožų) vidutinio greičio matavimo sistemų (VGMS) įrengimo valstybinės reikšmės keliuose, pranešė Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Sutartis, kurios vertė 1,9 mln. eurų, sudaryta su UAB "Fima". Minėtus VGMS planuojama įrengti per 7 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo.

Naujieji matuokliai matuos ne tik greitį, bet ir tikrins techninės apžiūros galiojimą, civilinės atsakomybės draudimą, kelių naudotojo mokesčio sumokėjimą ir t.t.

Šiuo metu, pagal anksčiau pasirašytas sutartis, valstybinės reikšmės keliuose jau įrenginėjama 70 naujos kartos momentinių greičio matuoklių ir 100 VGMS (50 ruožų).

Greičio matuoklių įrengimo vietos nustatomos atsižvelgus į kriterijus, nustatytus Kelių direkcijos parengtose greičio matuoklių įrengimo eiliškumo nustatymo metodikose. Vieni svarbiausių kriterijų yra vidutinis metinis paros eismo intensyvumas ir eismo įvykių skaičius. Momentinio ir vidutinio greičio matuoklių prioritetinę eilę sudaro pagal nustatytus kriterijus atrinkti valstybinės reikšmės kelių ruožai, kuriuose eismo saugos požiūriu tikslingiausia būtų diegti greičio kontrolės sistemas.

Metų pradžioje Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose veikė 50 VGMS, kurie greitį matavo 25-iuose ruožuose.

Tegai:
vidutinio greičio matuokliai, Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD)
Dar šia tema
Kelyje Vilnius–Kaunas bus įrengtos greičio valdymo ir saugaus eismo įspėjimo sistemos
Naikinama viena iš intensyviausiai naudojamų geležinkelio pervažų Lietuvoje