Lietuvos gynybos ministro pavaduotojas Giedrimas Jeglinskas, archyvinė nuotrauka

Pirmą kartą Lietuvos atstovas pradės dirbti NATO valdymo sektoriuje

38
(atnaujinta 16:54 2019.07.11)
Tikimasi, kad krašto apsaugos ministro pavaduotojas pradės eiti savo pareigas nuo spalio mėnesio

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Lietuvos gynybos ministro pavaduotojas Giedrimas Jeglinskas buvo paskirtas NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoju organizaciniam valdymui. Apie tai pranešė Lietuvos krašto apsaugos ministerijos spaudos tarnyba.

Ji bus atsakingas už institucinių pokyčių NATO valdymą, žmogiškųjų išteklių politiką, biudžeto planavimą, informacines technologijas, santykius su kitomis Vakarų bloko struktūrinėmis organizacijomis ir kasdienio Aljanso būstinės darbo užtikrinimą.

Pabrėžiama, kad tai pirmas kartas, kai į NATO vadovybę išrinktas atstovas iš Lietuvos.

"Tikiuosi, kad mano pasaulinė patirtis privačiame ir viešajame sektoriuje padės įgyvendinti būtinus pokyčius NATO ir sustiprins Šiaurės Atlanto aljansą — svarbiausią Lietuvos saugumo garantą", — sakė Jeglinskas.

Tikimasi, kad jis pradės eiti pareigas spalio mėnesį.

Prieš paskiriant Lietuvos krašto apsaugos ministro pavaduotoju, Jeglinskas dirbo "Citigroup" įmonių bankininkystės operacijų viceprezidentu, taip pat kapitalo rinkų ir įmonių finansų specialistu Sidnėjuje, Singapūre ir Tokijuje.

Keturiasdešimtmetis Jegliskas taip pat yra Lietuvos kariuomenės rezervo pareigūnas.

Anksčiau jis tarnavo didžiojo kunigaikščio Algirdo pėstininkų batalione Rukloje ir buvo žvalgybos pareigūnas Krašto apsaugos ministerijos Antrosios operacijos departamente.

Anksčiau Sputnik Lietuva rašė, kad Lietuvos kariai iš komunikacijos modulio ir informacinių sistemų pusei metų vyks į Iraką. Jie tarnaus NATO ryšių bataliono padalinyje.

Interviu Sputnik Lietuva tarptautinio saugumo specialistė, buvusi JAV kariuomenės narė Viktorija Legranova sakė, kad Lietuvos karinis personalas nedalyvauja rimtose Aljanso operacijose, daugiausia atlieka saugumo užtikrinimo funkcijas.

Ji pabrėžė, kad Baltijos šalių kariuomenės NATO niekas rimtai nevertina, o "tam tikroje atsakomybės ir pavaldumo bei teisių srityje Baltijos šalių karinis personalas yra žemiausio lygio".

Vašingtonas reguliariai tiekia ginklus ir šaudmenis Baltijos šalims. Lietuva vis dažniau pasirašo gynybos sutartis su Jungtinėmis Valstijomis, įsigyjami ginklai kainuoja solidžias sumas, šie veiksmai aiškindami tariamai egzistuojančia "Rusijos grėsme".

Maskva nuolat atkreipia dėmesį į padidėjusias NATO pajėgas prie Rusijos vakarinių sienų.

Rusija nekartą pareiškė, kad nesiruošia nieko pulti.

Taip pat, pasak Rusijos URM, Aljansas naudojasi Vakarų isterija dėl galimos "Rusijos agresijos", siekdama rytuose sutelkti kuo daugiau karinės įrangos ir kontingento.

Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Aleksandras Gruško pabrėžė, kad praėjusiais metais NATO valstybių narių gynybos išlaidos viršijo vieną trilijoną dolerių, o tai yra 22 kartus daugiau nei Rusijos gynybos išlaidos.

 

NATO pajėgos Baltijos šalyse
© Sputnik /
NATO pajėgos Baltijos šalyse
38
Tegai:
Krašto apsaugos ministerija (KAM), Giedrimas Jeglinskas, NATO, Lietuva
Dar šia tema
Per NATO pratybas Baltijos jūroje Lenkijos laive atsirado įlauža — video
Baltijos laivyno pajėgos kontroliuoja situaciją NATO pratybų teritorijoje
Politologas: JAV nori sustiprinti savo karo pramonės kompleksą, naudodamosi NATO šalimis
Protestai Minske, archyvinė nuotrauka

Putinas su Makronu aptarė situaciją Baltarusijoje

(atnaujinta 20:50 2020.08.12)
Abiejų valstybių vadovų telefoninis pokalbis vyko Prancūzijos iniciatyva. Taip pat buvo aptarti kiti klausimai

VILNIUS, rugpjūčio 12 — Sputnik. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas telefoninio pokalbio metu aptarė situaciją Baltarusijoje, praneša Kremliaus spaudos tarnyba.

Pažymima, kad pokalbis vyko Prancūzijos iniciatyva.

"Taip pat buvo paliesta dabartinė situacija Baltarusijoje", — sakoma pranešime.

Taip pat Putinas ir Makronas aptarė sprogimą Beiruto uoste, vidaus Ukrainos konflikto sureguliavimą, taip pat buvo paminėta vakcinos COVID-19 registracija Rusijoje.

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Remiantis preliminariais VRK paskelbtais rezultatais, dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka surinko 80,08 proc., Svetlana Tichanovskaja — antroje vietoje su 10,09 proc.

Po preliminarių rezultatų paskelbimo sekmadienio vakarą respublikoje prasidėjo protesto akcijos, kurios tęsėsi ir kitomis dienomis.

Tichanovskaja į Lietuvą atvyko antradienį. Vėliau tą pačią dieną pasirodė jos vaizdo žinutė, kurioje ji pranešė, kad išvyko pas vaikus. Vėliau pasirodė antras vaizdo įrašas, kuriame moteris prašo savo bendražygių nevykti protestuoti ir laikytis įstatymų.

Tegai:
Baltarusija, Emanuelis Makronas, Vladimiras Putinas
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Ekspertas: Baltarusijai negresia sankcijos JT saugumo tarybos lygyje
Kasčiūnas paragino pirmiesiems ES įvesti sankcijas Minskui
Ekspertas: ES padarys viską, kad Minskas mažiau žvalgytųsi į Rusiją
"Tele2" kompensuos skambučius į Baltarusiją
Buvęs Klaipėdos miesto tarybos narys Viačeslavas Titovas

Titovas: mums bandys sukurti kliūčių prieš Lietuvos Seimo rinkimus

(atnaujinta 18:54 2020.08.12)
Komitetas stengsis įveikti bet kokias kliūtis, kad pasiektų savo tikslus rinkimuose, mano politikas Viačeslavas Titovas

VILNIUS, rugpjūčio 12 — Sputnik. Buvęs Klaipėdos miesto tarybos narys Viačeslavas Titovas ketina dalyvauti rudenį vyksiančiuose Lietuvos Seimo rinkimuose ir tikisi gyventojų palaikymo.

Buvęs Klaipėdos miesto tarybos narys Viačeslavas Titovas
© Sputnik / Алексей Стефанов

Anksčiau Titovas pranešė, kad komitetas "Titov ir teisingumas" gavo pasiūlymą iš partijos "Kovotojų už Lietuvą sąjunga" kartu vykti į Seimo rinkimus.

Titovas galės dalyvauti Klaipėdos vienmandatėje Mario apygardoje. Kad dalyvautų Seimo rinkimuose, Vyriausioji rinkimų komisija pareikalavo iš Titovo surinkti iki rugpjūčio 27 dienos 1 000 rinkėjų parašų Mario rinkimų apygardoje.

Interviu Sputnik Lietuva Titovas pareiškė, kad toks reikalavimas buvo pateiktas tik jiems, nors kitų partijų nebuvo prašoma rinkti parašus.

"Likusios partijos dalyvauja be jokio parašų rinkimo. Deja, šie reikalavimai buvo taikomi tik mums. Sukurti kažkokias  papildomas kliūtis, kad, galbūt, tokiu būdu pašalintų iš distancijos. Bandysime jas įveikti. Tikiuosi, kad gyventojų palaikymas yra didelis. Tikiuosi, kad palaikys šioje sunkioje situacijoje. Mes kovosime toliau, eisime iki galo už sąžiningą Lietuvą", — pasakė jis.

Titovas pareiškė, kad Lietuvoje reikia reformuoti teismų sistemą. Be to, jo manymu, nebus įmanoma pasiekti teisingumo respublikoje.

"Manau, kad teismai turėtų būti renkami, o ne skiriami", — pridūrė jis.

Rinkimai į Lietuvos parlamentą įvyks 2020 metų spalio 11 dieną. Atsižvelgiant į galimą antrąją koronaviruso pandemijos bangą, imamasi priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Visų pirma svarstoma galimybė balsuoti internetu.

Taip pat manoma, kad bus pailgintas preliminarus balsavimo laikas, padaugės rinkimų apylinkių. Jei bus paskelbta ypatinga padėtis, balsuoti iš anksto bus galima spalio 5–9 dienomis.

Kalbant apie kandidatus, norint patekti į Seimą, partijoms reikia įveikti penkių procentų barjerą, tačiau koalicijos sąraše riba yra aukštesnė — 7 procentai.

Tegai:
Seimo rinkimai, Lietuva, Viačeslavas Titovas
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Ekspertas: opozicija bando diskredituoti Verygą prieš Seimo rinkimus
Paskelbta, kad Venckienė dalyvaus Seimo rinkimuose
Lietuvos valstybinė rinkimų komisija patvirtino balsavimo dėl Seimo rinkimų tvarką
Pareiškinius dokumentus Seimo rinkimams VRK pristatė 20 partijų
Pinigai, archyvinė nuotrauka

Du įmonės direktoriai kaltinami iššvaistę per 127 tūkst. eurų ir nemokėję mokesčių

(atnaujinta 16:51 2020.08.12)
Abu direktoriai yra kaltinami apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymu, neteisingų duomenų apie pajamas pateikimu, didelės vertės svetimo turto iššvaistymu

VILNIUS, rugpjūčio 12 — Sputnik. Baigtas ikiteisminis tyrimas, kuriame du tos pačios įmonės direktoriai kaltinami iššvaistę įmonės turto už daugiau nei 127 tūkst. eurų, rašo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

Jiems taip pat pateikti kaltinimai dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie pajamas pateikimo. Valstybei nesumokėtų mokesčių suma siekia beveik 17 tūkst. eurų.

Tyrimo duomenimis, per 2016 metus įvairias konsultacijas teikusios Panevėžio įmonės tuometis direktorius, galimai siekęs sumažinti mokėtiną pridėtinės vertės mokestį (PVM), pirko ir į bendrovės sąnaudas įtraukė įvairias su verslo vykdymu nesusijusias paslaugas ir prekes, kurių vertė — beveik 69 tūkst. eurų. 

Įtariama, kad siekiant išvengti mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą, buvo apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterija ir tokiu būdu nuslėpta daugiau kaip 9 tūkst. eurų mokesčių.

2017 metais pasikeitus įmonės direktoriams, manoma, kad ir toliau buvo siekiama nuslėpti mokėtiną PVM. Įtariama, kad naujoji bendrovės vadovė iššvaistė per 58 tūkst. eurų įmonės pinigų. Už šią sumą buvo įsigyta įvairių prekių, kurios galimai nebuvo panaudotos bendrovės pajamoms uždirbti. Manoma, kad į valstybės biudžetą buvo nesumokėta per 7,5 tūkst. eurų mokesčių.

Abu direktoriai yra kaltinami apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymu, neteisingų duomenų apie pajamas pateikimu, didelės vertės svetimo turto iššvaistymu.

Už didelės vertės svetimo turto iššvaistymą griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki septynerių metų. Griežčiausia bausmė už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą — laisvės atėmimas iki ketverių metų. Mokesčių vengimas pateikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kurių suma viršija 100 MGL, griežčiausiai baudžiamas iki ketverių metų nelaisvės.

Tegai:
mokesčių vengimas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT)
Dar šia tema
Teisiamas automobilių iš JAV prekeivis, nuslėpęs beveik milijoną eurų PVM
FNTT pareiškė įtarimus SAM viceministrei dėl greitųjų COVID-19 testų pirkimo
Du broliai neapskaitė beveik 180 tūkst. eurų pajamų, gautų iš automobilių prekybos