Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Liberalai tikisi, kad Nausėdos kadencija pakeis Lietuvos politinę kultūrą

23
(atnaujinta 18:05 2019.07.11)
Liberalų teigimu, prezidentas turi pasakyti lemiamą žodį, kaip visgi atrodys krašto apsaugos, užsienio reikalų politika

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Prezidento inauguracijos išvakarėse liberalai išsakė lūkesčius, ko tikisi iš naujojo prezidento, rašoma Seimo pranešime.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras prof. Kęstutis Glaveckas pabrėžė, kad naujajam prezidentui teks didelė užduotis stiprinti partinę sistemą Lietuvoje. Parlamentaras Simonas Gentvilas pridūrė, kad Gitano Nausėdos vaidmuo šioje Vyriausybėje taps itin reikšmingas.

"Itin svarbūs yra Prezidento santykiai su kitomis valdžios institucijomis ir, visų pirma, parlamentu. Visgi esame parlamentinė valstybė ir tvarūs tarpusavio santykiai lems visą ekonominę raidą ir kitus politinius dalykus šalyje", ― kalbėjo prof. Glaveckas. 

Pasak jo, Seimas turėtų daugiau klausyti prezidento, bet kita vertus ir prezidentas turėtų suprasti, kad Lietuvoje visa partinė sistema yra smarkiai išbalansuota, pasaulis pasinėręs į populizmo bangą, kuri silpnina visą partinę sistemą, o šios nestabilumas kelia didžiulį chaosą visuomenėje.

Nepriklausomybės Akto signataro teigimu, silpnos partijos sukuria terpę ateiti populistams, kurie neturi vertybinio stuburo, todėl vykdyti nuoseklią politiką tampa ypač sunku. Politikas pridūrė, kad naujasis prezidentas darbus pradėjo teisinga kryptimi ― susitikdamas su partijų atstovais.

"Prezidentas turi būti atsvara parlamentui, turi būti saugiklis antikonstituciniams įstatymams. Labai tikimės, kad prezidentas taps ta atsvara ir sugebės balansuoti", ― svarbius klausimus akcentavo parlamentaras Simonas Gentvilas.

Politikas negailėjo kritikos valdančiajai daugumai ir Vyriausybei, kuri, jo teigimu, yra chaotiška ir trapi. Parlamentaro vertinimu, valdančioji koalicija neturi jokio vertybinio stuburo, todėl prezidentą užgrius atsakomybė nurodyti, kokia visgi bus programa ir kokių reformų galime tikėtis.

Dalios nuopelnai tėvynei: ar Nausėda pratęs Grybauskaitės darbelius >>

Jo manymu, prezidentas turi pasakyti lemiamą žodį, kaip visgi atrodys krašto apsaugos, užsienio reikalų politika.

Pasak jo, nacionaliniai susitarimai, kuriuos Nausėda akcentavo savo rinkimų programoje, turi tapti pagrindiniais klausimais.

23
Tegai:
prezidentas, liberalai
Dar šia tema
Skvernelis pasiruošęs formuoti naują Vyriausybę kartu su Nausėda
Rusofobų fronte nieko naujo: Nausėda prašo NATO raketų
Penkerius metus "be kiaušų", arba kas laukia Lietuvos su Nausėda
Nausėda ir Zelenskis — šviesi ateitis ar tuščios viltys?
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Lietuvos visuomenė kreipėsi į prezidentą dėl Astravo AE

(atnaujinta 19:41 2020.06.06)
Visuomenės atstovai priminė valstybės vadovui apie apsaugos ES lygiu nuo grėsmių reikalavimą, kurį jis pats suformulavo

VILNIUS, birželio 6 - Sputnik. Lietuvos visuomenės atstovai atviru laišku kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą ir prašė imtis lyderystės prieš artėjantį ES Rytų partnetystės viršūnių susitikimą ir pirmojo Astravo AE reaktoriaus paleidimą. Apie tai savo puslapyje Facebook papasakojo konservatorius Žygimantas Pavilionis.

Laišką pasirašė Nepriklausomybės akto Signatarai, partijų lyderiai, Seimo vicepirmininkai, beveik šešios dešimtys įvairias partijas atstovaujančių Seimo narių, keturios dešimtys profesorių ir mokslo daktarų, universitetų rektoriai, kiti mokslo, kultūros, švietimo, visuomenės lyderiai, rašytojai, žurnalistai, tinklaraštininkai, verslininkai, merai ir savivaldos atstovai.

Atviro laiško autoriai ragina prezidentą pasiekti, kad visuose būsimuose ES susitarimuose ir sprendimuose dėl Baltarusijos, taip pat ir vyksiančiuose 2020 m. birželio mėn., ne tik Latvija ir Estija, bet ir visa Europos Sąjunga palaikytų Lietuvos principinę poziciją dėl elektros energijos iš Astravo atominės elektrinės nepatekimo į Europos Sąjungos valstybių narių rinkas.

"Laiško autoriai priminė, kad šį reikalavimą suformulavo pats prezidentas savo 2019 m. rugsėjo 30 d. pareiškime "siekti ES lygiu apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, taip pat ir užtikrinant, kad nebūtų perkama jose pagaminta elektros energija. Tai reiškia, kad visuose būsimuose ES susitarimuose su Baltarusija turi atsispindėti Lietuvos pozicija dėl Astravo AE", - rašo Pavilionis.

Trečiadienį Vyriausybė nenusprendė dėl Baltijos šalių bendro susitarimo prekiaujant elektra su Baltarusija ir kitomis trečiosiomis šalimis. Kaip pažymėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Baltijos šalių susitarimas dėl atsisakymo pirkti elektrą iš Astravo AE — "balansavimas tarp geopolitikos ir kainų". 

Astravo AE statyba

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Anksčiau Baltarusijos energetikos viceministras Michailas Michadiukas teigė, kad fizinį pirmojo atominės elektrinės bloko paleidimą planuojama pradėti šių metų liepą.

Lietuva aktyviai priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" nacionaliniam saugumui. Be to, Vilnius pasisako prieš energijos eksportą iš jėgainės ir visuotinai ragina kaimynines valstybes nepirkti elektros iš stoties.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE klausimui iš esmės kyla ne dėl techninės ar aplinkosaugos problemos, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Ekspertas: Minskas iš Lietuvos atėmė visus kozirius Astravo AE klausimu
Ekspertas: pagaliau Linkevičius sąžiningai įvardijo kovos su Astravo AE priežastį
Artūras Zuokas, Remigijus Žemaitaitis ir Artūras Paulauskas, birželio 6 d.

Zuokas, Žemaitaitis ir Paulauskas įkūrė partiją "Laisvė ir teisingumas"

Partijos steigėjais tapo buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas, Lietuvos Seimo deputatas Remigijus Žemaitaitis ir buvęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas

VILNIUS, birželio 6 – Sputnik. Lietuvoje įsteigta nauja parlamentinė partija "Laisvė ir teisingumas", jos pirmasis suvažiavimas įvyko šeštadienį, rašoma partijos puslapyje Facebook.

Partijos steigėjais tapo buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas, Lietuvos Seimo deputatas Remigijus Žemaitaitis ir buvęs Seimo pirmininkas, politinio judėjimo "Pirmyn, Lietuvai" lyderis Artūras Paulauskas.

Kaip teigiama partijos pranešime, šiuo metu ji turi atstovus Lietuvos Seime, šeši partijos nariai eina miestų merų pareigas, daugiau kaip šimtas partijos atstovų dirba tarybos nariais įvairiose šalies savivaldybėse.

Politikų ketinimas kurti partiją tapo žinomas šių metų sausio pabaigoje. Jie naudos šūkį "Vienas už visus, visi už Lietuvą"

Paskutiniuose rinkimuose daugeliui netikėtai laimėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, aplenkdama savo pagrindinius konkurentus - konservatorius.

Eiliniai Seimo rinkimai vyks 2020 metų spalį.

Tegai:
Artūras Paulauskas, Artūras Zuokas, Remigijus Žemaitaitis
Dar šia tema
Lietuvos Seimo rinkimuose dalyvaus "trys muškietininkai
Politologas apie "Laisvę ir teisingumą": "Pralaimėtojai" susivienijo į politinę jėgą