Инаугурация нового президента Литвы Гитанаса Науседы, 12 июля 2019 года

Gitanas Nausėda pradėjo eiti Lietuvos prezidento pareigas

57
(atnaujinta 13:27 2019.07.12)
Prisiekęs prezidentas atkreipė dėmasį, kad šiandien Lietuva išgyvena turbūt sėkmingiausią ir ekonomiškai turtingiausią laikmetį šalies istorijoje

VILNIUS, liepos 12 — Sputnik. Penktadienį Seime prisiekęs naujoju Lietuvos prezidentu tapo Gitanas Nausėda.

Prisiekęs prezidentas kreipėsi į tautą ir pirmiausia padėkojo buvusiems šalies vadovams.

"Semdamiesi jėgų iš Tautos istorijos ir didžiavyrių — nuo karaliaus Mindaugo iki Nepriklausomybės akto signatarų, nuo pirmųjų Lietuvos kariuomenės savanorių iki partizanų, tremtinių ir sovietmečio disidentų — nuo pamatų sukūrėme valstybę, tapusią Europos Sąjungos šalių šeimos nare ir patikima Šiaurės Atlanto aljanso partnere", — pradėjo kalbą Nausėda.

Anot jo, sukūrėme valstybę, kuri šiandien išgyvena turbūt sėkmingiausią ir ekonomiškai turtingiausią laikmetį šalies istorijoje.

Пресс-конференция президента Литвы Гитанаса Науседы после инаугурации, 12 июля 2019 года
Gitanas Nausėda ir Diana Nausėdienė

"Tačiau kodėl tada daugelio mūsų neapleidžia jausmas, kad nuolat verždamiesi pirmyn pamiršome kažką labai svarbaus? Kodėl statistika ir žmonių savijauta žengia skyrium? Kaip, kalbėdami apie dviejų greičių Europą, nepastebėjome, jog sukūrėme dviejų greičių Lietuvą?" — pabrėžė prezidentas.

Jis priminė, kad prezidento priesaikos žodžiai, kuriuos jis ištarė, tai ne tik įstatymuose numatytas tekstas — tai jo asmeninis įsipareigojimas Tautai ir Tėvynei, ir priminė, kad prisiekė saugoti Lietuvos žemių vientisumą.

Jis ypač atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos vientisumas yra neatsiejamas nuo mūsų visuomenės vienybės.

"Susiskaldymas, pyktis, nuolatinė priešprieša, konfliktai — visa tai atima brangų laiką, kurį galėtume ir turėtume skirti Lietuvos kūrimui ir stiprinimui bei pakerta pasitikėjimą valstybe. Nežabotas konkuravimas skaldo mus į priešų stovyklas ir veda į akligatvį, kuriame neįmanoma susitarti nei dėl strateginių šalies tikslų, nei dėl priemonių jiems įgyvendinti", — sakė Nausėda.

Kalbėdamas apie prezidento pareigas, Nausėda tvirtino, kad kiekvienas Lietuvos žmogus turi būti apsaugotas.

"Prezidentas privalo užtikrinti, kad įstatymų viršenybė galiotų kiekvienam, kad teisėsaugos sistema būtų apsaugota nuo politikų įtakos, kad teisingumą vykdytų profesionalūs ir nepriekaištingos reputacijos žmonės, kad iš kiekvieno valstybės pareigūno būtų reikalaujama asmeninės atsakomybės", — teigė šalies vadovas.

Даля Грибаускайте на инаугурации нового президента Литвы Гитанаса Науседы, 12 июля 2019 года
Priesaiką Nausėda sakė Seime

Anot jo, gerovė, kurią jis turi vykdyti, nėra vien iliuzija ar tiesiog gražus žodis. Tai, pasak prezidento, kiekvieno iš mūsų teisė, o visiems kartu, t. y. valstybei — pareiga.

Todėl iškeldamas Gerovės valstybės idėją prezidentas išskyrė penkis esminius šalies rodiklius:

Finansinės nelygybės mažinimas. Šiandien pajamų atotrūkis tarp 20 proc. labiausiai pasiturinčiai gyvenančių žmonių ir 20 proc. mažiausiai pasiturinčių sudaro daugiau nei 7 kartus. Europos Sąjungoje šis rodiklis yra 5 kartai ir mes privalome link jo artėti per artimiausius 5 metus.

Парад вооруженных сил Литвы в честь инаугурации Гитанаса Науседы, 12 июля 2019 года
Gitanas Nausėda ir Dalia Grybauskaitė

Antrasis — biudžeto mokestinių pajamų didinimas nuo šiandieninių 30 procentų iki 35 procentų BVP. Tai daugiau nei 2 mlrd. eurų papildomų lėšų, kurias galėtume skirti socialinei apsaugai, sveikatai, kultūrai, viešosioms paslaugoms ir atlyginimams.

Trečiasis — regioninės atskirties mažinimas.

Ketvirtasis — efektyvus ES fondų lėšų panaudojimas.

Penktasis ir, žvelgiant į ateitį, prezidento manymu, pats svarbiausias rodiklis yra švietimo kokybės pažanga.

"Mes privalome baigti niekaip nesibaigiančias švietimo reformas, pasiekti nacionalinį susitarimą dėl švietimo pokyčių, kuris nebus peržiūrimas keičiantis valdžiai. Ir investuoti lėšas ir laiką į savo vaikų išsilavinimą, nes tai — pati prasmingiausia investicija", — pabrėžė Nausėda.

Kalbėdamas apie užsienio politiką, prezidentas kalbėjo apie Lietuvą, kuri niekada nebuvo daugiausia karių ar ginklų turinti valstybė.

"Visos didžiausios mūsų tautos pergalės iškovotos žmonių ryžto, pasiaukojimo ir išmintingos politikos, leidusios telkti sąjungininkus, dėka. Todėl vykdydama užsienio politiką Lietuvos Respublika bus patikimu partneriu, kuris turi vertybinį stuburą, paremtą visuotinai priimtinomis tarptautinėmis teisės normomis", — sakė vadovas.

O strateginis kursas privalo išlikti tvirtas ir nuoseklus — "dar gilesnė euroatlantinė integracija ir glaudūs santykiai tiek su Europos Sąjunga, tiek su JAV".

"Turime plėtoti ir vystyti dvišalius santykius su kaimyninėmis valstybėmis — Lenkija, Latvija, Estija — kartu siekti energetinės nepriklausomybės bei ginti savo interesus Europos Sąjungoje ir NATO", — sakė prezidentas.

Todėl, anot jo, visi kartu privalome stiprinti saugumą, išlaikydami krašto apsaugos sistemos finansavimo įsipareigojimus, investuodami į gynybinius pajėgumus, didindami reguliarios kariuomenės pajėgas ir plėsdami aktyvų rezervą bei piliečių, pasiruošusių ginti valstybę skaičių.

Парад вооруженных сил Литвы в честь инаугурации Гитанаса Науседы, 12 июля 2019 года
Prezidentas stebi Lietuvos ginkluotųjų pajėgų rikiuotę

"Brangūs Lietuvos žmonės, Priesaika, kurią šiandien daviau Tautai ir Tėvynei, yra užrašyta Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme, tačiau ją ištarti galėtume kiekvienas iš mūsų. Būti ištikimam Lietuvai, saugoti ją, stiprinti nepriklausomybę, tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei, sąžiningai eiti savo pareigas — tai juk kiekvieno Lietuvos sūnaus ir dukros priesaika savo šaliai", — pažadėjo Lietuvos vadovas.

57
Tegai:
Gitanas Nausėda
Vilnius

Lietuvoje nuspręsta pašalinti KGB žurnalą Genocido centro interneto svetainės

(atnaujinta 18:42 2020.09.24)
Naujasis organizacijos vadovas pareiškė, kad centro tyrimas "visuomenėje sukėlė neadekvačių, nepamatuotų vertinimų"

VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) nusprendė ištrinti KGB archyvinių asmens bylų registracijos žurnalą. Apie tai pranešta per Seimo spaudos konferenciją.

"Apgailestauju, kad ne vienerius metus trukęs centro tyrimas visuomenėje sukėlė neadekvačių, nepamatuotų vertinimų, todėl nauja centro vadovybė nutarė šį tyrimą išimti iš savo svetainės", — sakė LGGRTC vadovas Adas Jakubauskas.

Anot jo, KGB archyvas buvo prieinamas trejus metus, o norintieji turėjo pakankamai laiko susipažinti su jo turiniu.

"Pats KGB dokumentas prieinamas visiems Ypatingajame archyve", — pranešė Jakubauskas.

Pastaraisiais metais Lietuvos valdžia ėmė ieškoti buvusių KGB bendrininkų. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras penkerius metus pagal įstatymą skelbė archyvinius duomenis apie Tarybų Sąjungos specialiųjų tarnybų agentus. Per tą laiką buvo išanalizuota informacija apie 1669 žmones.

Taip pat dėl to yra kilę skandalų. 2018 metais LGGRTC pareiškė, kad 2014 metais miręs Donatas Banionis ir 2016 metais miręs Lietuvos kamerinio orkestro vadovas Saulius Sondeckis sovietmečiu neva buvo užverbuoti KGB. Centras teigė, kad Banionis perduodavo informaciją daugiausia apie Amerikoje gyvenančius lietuvius.

Lietuvių aktoriaus Donato Banionio artimieji šiuos kaltinimus bendradarbiavimu su KGB laiko politiniu užsakymu.

Tegai:
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras (LGGRTC), KGB, Lietuva
Dar šia tema
Kaip Suomijoje, bet ne visai. Lietuviai linki baltarusiams išvengti jų klaidų
Baudžiami ne visi: Tapinui Lietuvoje atleidžiamas net neapykantos kurstymas
Išaiškinta: Seimo narė Aušrinė Armonaitė nėra KGB kadrinio darbuotojo anūkė
Nord Stream 2

Lietuva reikalauja sankcijų prieš "Nord Stream-2" dėl Navalno

(atnaujinta 18:37 2020.09.24)
Lietuvos politikai teigia, kad situacija su tinklaraštininku primena būtinybę nutraukti dujotiekio statybas

VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. Seimas priėmė rezoliucijos projektą, raginantį Europos Sąjungą įvesti sektorines sankcijas Rusijai, atsižvelgiant į situaciją su tinklaraštininku Aleksejumi Navalniu. Apie tai pranešė Seimo spaudos tarnyba.

Nutarimo projektą registravo konservatoriai Laurynas Kasčiūnas, Gabrielius Landsbergis, Audronius Ažubalis, Žygimantas Pavilionis, Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos lyderis Gediminas Kirkilas ir socialdemokratė Dovilė Šakalienė.

Jie siūlo įvesti vadinamojo "Magnickio" tipo sankcijų mechanizmą žmogaus teisių srityje, įtraukiant į jį asmenų ir sankcijų, skirtų konkretiems asmenims, sąrašą, taip pat raginimą Vokietijai atsisakyti "Nord Stream-2" dujotiekio projekto.

"Navalno apnuodijimas panaudojant Rusijos laboratorijose sukurtą kovinę cheminę medžiagą "Novičiok", kuri uždrausta tarptautinėmis sutartimis, labai aiškiai parodė, kad Kremlius nepasirengęs keisti savo agresyvaus ir ciniško elgesio politinės opozicijos atžvilgiu. Todėl Europos Sąjunga (ES) privalo nedelsti ir kaip galima greičiau dėl šio išpuolio sugriežtinti Rusijai taikomas sankcijas", — sakė Kasčiūnas.

Seime akcentuojama, kad "energijos išteklių eksportas — pagrindinis šaltinis, iš kurio finansuojamos Rusijos agresyvios užsienio politikos iniciatyvos, dažniausiai nukreiptos prieš Baltijos šalis ir kitas Vidurio ir Rytų Europos valstybes".

Kasčiūnas projektą pavadino "geopolitiniu" ir teigė, kad jį įgyvendinus padidės Europos "priklausomybė" nuo Rusijos Federacijos gamtinių dujų. Jis tvirtina, kad Rusija tariamai naudoja dujas kaip politinio ir ekonominio spaudimo priemonę ir šiam tikslui gali būti naudojamas "Nord Stream-2" dujotiekis.

"Todėl kviečiame Vokietijos vyriausybę atsisakyti "Nord Stream-2" projekto, o ES — siekti kuo labiau diversifikuoti energijos šaltinius ir tiekėjus", — pabrėžė Kasčiūnas.

Ketvirtadienį rezoliucija buvo priimta balsų dauguma.

Kasčiūnas yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos, kurios nariai yra žinomi dėl griežtos antirusiškos retorikos ir rusofobiškų pareiškimų, narys. Partijos nariai nuolat kalba apie "Rusijos grėsmę" ir riziką šalies nacionaliniam saugumui.

Dujotiekiui daromas spaudimas

"Nord Stream-2" projekte numatyta iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines ar išskirtines ekonomines zonas.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — bendrai finansuoja projektą 50 proc., tai yra iki 950 milijonų eurų sumos kiekvienas.

Prieš "Nord Stream-2" aktyviai pasisako JAV, kurios stumia savo suskystintas gamtines dujas į ES. Vašingtonas gruodžio mėnesį įvedė sankcijas projektui, pareikalavęs iš bendrovių nedelsiant nutraukti dujotiekio tiesimą.

Rusija ne kartą pareiškė, kad "Nord Stream-2" yra statomas energetinio saugumo visoje Europoje sumetimais. Projektą taip pat remia Vokietija.

Šiuo metu ginčai dėl projekto paaštrėjo, atsižvelgiant į situacijos su Aleksejumi Navalnu raidą. Keletas Vakarų politikų, tarp jų ir Vokietijoje, ragina blokuoti dujotiekio įgyvendinimą.

Tačiau kanclerė Angela Merkel teigė, kad "Nord Stream-2" ir Navalno incidento klausimai neturėtų būti svarstomi kartu.

Kremlius paragino nebepolitizuoti dujotiekio, kuris yra komercinis projektas, naudingas tiek Rusijai, tiek ES, įskaitant Vokietiją.

Aleksejaus Navalno hospitalizacija

Aleksejus Navalnas sunegalavo rugpjūčio 20 dieną lėktuve, skridusiame iš Tomsko į Maskvą. Lėktuvas skubiai nusileido Omske, o tinklaraštininkas buvo išvežtas į ligoninę. Gydytojai diagnozavo medžiagų apykaitos sutrikimus, dėl kurių labai sumažėjo cukraus kiekis kraujyje. Kas tai sukėlė, kol kas nėra aišku, tačiau Navalno kraujyje ir šlapime nuodų nerasta.

Vėliau Navalnas buvo nugabentas į Berlyno "Šaritė" kliniką. Po kelių dienų Vokietijos valdžia paskelbė, kad jis esą buvo apsinuodijęs "Novičiok" grupės medžiaga. Vokietijos vyriausybė taip pat pranešė, kad šias išvadas patvirtino Švedijos ir Prancūzijos laboratorijos, o Berlyno prašymu Cheminio ginklo draudimo organizacija atlieka dar vieną tyrimą.

Maskva išsiuntė Berlyno laboratorijai prašymą pateikti išsamesnės informacijos apie analizės rezultatus, tačiau atsakymo nebuvo. Tuo tarpu prokuratūra ir policija pradėjo tyrimą tą dieną, kai Navalnas buvo paguldytas į ligoninę. Kita vertus, vienas iš "Novičiok" kūrėjų Leonidas Rinkas išreiškė abejonę, kad tinklaraštininkas buvo apnuodytas būtent šia medžiaga — anot jo, Navalnas neturėjo atitinkamų simptomų. Be to, yra žinoma, kad Vokietijos žvalgybos tarnyba BND turėjo prieigą prie "Novičiok" nuo 1990-ųjų, jį tyrė apie 20 Vakarų valstybių, o Rusija 1992 metais sustabdė plėtrą cheminio ginklo srityje ir 2017 metais sunaikino tokių medžiagų atsargas, tai patvirtino ir Cheminio ginklo draudimo organizacija.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Nord Stream-2, Aleksejus Navalnas, Seimas
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Rusijos Valstybės Dūma įvertino JAV idėją sukurti koaliciją prieš "Nord Stream-2"
Rusijos ambasadorius papasakojo apie Lenkijos kovos su "Nord Stream-2" priežastį
Koronaviruso testai

Mokslininkai atrado veiksmingesnius antikūnus prieš COVID-19

(atnaujinta 21:33 2020.09.24)
Tyrėjai taip pat nustatė, kad kai kurie koronaviruso antikūnai jungiasi su audiniais iš įvairių organų, o tai gali sukelti nepageidaujamą šalutinį poveikį

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Mokslininkai iš Vokietijos neurodegeneracinių ligų centro ir Berlyno "Šaritė" klinikos atrado labai efektyvius antikūnus naujo tipo koronavirusui, kurie gali būti naudojami pasyviai vakcinai sukurti, rašoma "Šaritė" tinklalapio pranešime spaudai, praneša RIA Novosti.

Pažymima, kad iš pradžių mokslininkai išskyrė kelis efektyviausius mėginius iš beveik 600 skirtingų antikūnų. Tada specialistai dirbtiniu būdu reprodukavo šiuos antikūnus, naudodami ląstelių kultūras. Remiantis mokslininkų išvadomis, atrasti "neutralizuojantys antikūnai" blokuoja patogeno skverbimąsi į ląsteles ir vėlesnį jo dauginimąsi.

Su žiurkėnais atlikti bandymai įrodė aukštą pasirinktų antikūnų efektyvumą. Taigi, kai po infekcijos buvo skiriami antikūnai, gyvūnams pasireiškė nestiprūs ligos simptomai. Jei antikūnai buvo naudojami prieš infekciją, žiurkėnai neužsikrėtė.

"Naudodami šiuos antikūnus, mes pradėjome kurti pasyvią imunizaciją nuo SARS-CoV-2", — sakė vienas iš klinikos atstovų dr. Haraldas Priusas (Harald Prüß), kurio žodžiai cituojami pranešime spaudai.

Paprastai pasyvi vakcinacija suteikia mažiau stabilų imunitetą nei aktyvi vakcinacija. Be to, pirmuoju atveju imunitetas ligai pasireiškia beveik iš karto.

"Geriausia būtų, jei būtų abu variantai ir būtų galima lanksčiai reaguoti, atsižvelgiant į situaciją", — pabrėžė jis.

Priusas teigė, kad šiuo metu klinika siekia bendradarbiauti su didele biotechnologijų įmone, kad būtų užtikrintas antikūnų dauginimasis. Kitas etapas bus klinikiniai tyrimai. Tačiau, kaip pabrėžė Priusas, tai neįvyks iki šių metų pabaigos.

Tyrėjai taip pat nustatė, kad kai kurie koronaviruso antikūnai jungiasi su įvairių organų audiniais, o tai gali sukelti nepageidaujamą šalutinį poveikį, sakoma pranešime spaudai.

Tegai:
mokslininkai, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Rekomenduojama stabdyti sporto paslaugas, jei neužtikrinamos COVID-19 apsaugos priemonės
Lietuvoje paskelbta apie antrąją COVID-19 bangą