Dalia Grybauskaitė perdavė Gitanui Nausėdai Prezidento rūmus

Dalia Grybauskaitė perdavė Gitanui Nausėdai Prezidento rūmus

51
(atnaujinta 17:22 2019.07.12)
Naujasis Lietuvos vadovas oficialiai perėmė Prezidentūros rūmus iš kadenciją baigusios Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės ir kreipėsi į Lietuvos žmones

VILNIUS, liepos 12 — Sputnik. Daukanto aikštėje įvyko Prezidento rūmų perdavimo naujajam prezidentui Gitanui Nausėdai ceremonija, praneša Prezidento spaudos tarnyba.

Kadenciją baigusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė perdavė Nausėdai Didįjį valstybės antspaudą ir Lietuvos Konstituciją.

Даля Грибаускйте передает печать новому президенту Литвы Гитанасу Науседе, 12 июля 2019 года
Dalia Grybauskaitė perduoda Gitanui Nausėdai valstybės antspaudą.

Po to buvo nuleista prezidentės Grybauskaitės vėliava. Tada ant Prezidentūros rūmų stogo buvo iškelta nauja — Gitano Nausėdos — vėliava.

Инаугурация нового президента Литвы Гитанаса Науседы, 12 июля 2019 года
Gitanas Nausėda su nauja vėliava

Prezidento rūmų perdavimo ceremonijoje Simono Daukanto aikštėje Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kreipėsi į Lietuvos žmones.

"Brangūs Lietuvos žmonės, mano brangioji Lietuva, sveikinu ir kreipiuosi šiandien į Tave, iš mylinčios širdies ir iš visų jėgų... Šiandien Jūs susirinkote čia — lietuvybės šauklio Simono Daukanto aikštėje, o ir visoje Lietuvoje, — ne šiaip reginį stebėti ir ne įprastų "politinių" pažadų pasiklausyti. Ne. Šiandien Jus ir Mus visus telkia vilties sklidinas lūkestis — kada? Kada žmoniškumas ir meilė šventa neapykantos narsą pakeis čia, pasauly, kada vėl žmogaus čia teisė paminta bus visiems ta pati, lyg gaivinanti saulė?" — pacitavo Nausėda Lietuvos poeto Jono Aisčio žodžius, pasakytus apie praeitame šimtmetyje vykusius karus.

Pasak Nausėdos, šis poeto šauksmas — "ne praeitis, o vis dar mūsų šiandiena".

Nausėda pažymėjo, jog Lietuva dar nepasėkė tos laisvės, kurios siekė, neatėjo į savo Pažadėtąją Žemę — Pažadėtąją Gerovės Lietuvą — visiems.

Lietuvos prezidentas pabrėžė, jog šiandien pragyvenimo lygio kontrastai Lietuvoje yra vis dar ženklūs, dažnai neatsakingas, viešojo intereso neginantis politikavimas menkina piliečių orumą ir socialinį teisingumą, netelkia sutarimo ir skatina nusivylimą savo valstybe.

"Kol šių ligų nepagydėme, kol gerovė mūsų valstybėje netapo visiems prieinamu gėriu ir kol savivertė neužvaldė mūsų širdžių ir protų... tol vis dar nesame laisvi; vis dar nesame nuo vidinių ir išorinių priešų išsivadavusi valstybė", — pareiškė naujas Lietuvos vadovas.

Nausėda pažymėjo, jog jis pasiryžo imtis Lietuvos prezidento atsakomybės, nes jam rūpi sąžiningumo, pagarbos ir atsakomybės politikoje bei visuomenėje įsigalėjimas, jam rūpi socialinis teisingumas ir nuoseklus gerovės visiems kūrimas, jam rūpi vieninga, saugi ir tvarią ateities viziją turinti Lietuva.

"Šiandien manyje kalba ta — Jūsų širdžių šilumos sklidina — Tylioji, tačiau didelę jėgą pademonstravusi ir ypatingai graži savo dvasia Lietuva. Šiandien ši Lietuva klausia — kada? Ir šiandien čia pat ji atsako — dabar! Dabar — pagarba tarp piliečių tetampa Lietuvos gerovės pamatu. Dabar — sąžininga politikų ir valdininkų tarnystė tebūna mūsų kasdienybe. Dabar — Tėvynės meilė teįkvepia mums pasitikėjimo saugia Lietuvos ateitimi. Dabar būkime laisvi, išmintingi ir valingi mūsų bendrojo gėrio, mūsų bendrų namų Lietuvos kūryboje!" — pasakė Nausėda.

Penktadienį Vilniuje Nausėda prisiėmė Lietuvos Respublikos prezidento pareigas. Jis pažadėjo sąžiningai vykdyti savo pareigas, būti sąžiningas, taip pat "stiprinti Lietuvos nepriklausomybę" visomis jėgomis ir tarnauti Lietuvos žmonių gerovei.

Инаугурация нового президента Литвы Гитанаса Науседы, 12 июля 2019 года
Gitanas Nausėdas kreipiasi į tautą iš Prezidentūros.

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė baigė kadenciją, penktadienį ji dalyvavo iškilmingame Seimo susirinkime, kuriame prisiekė išrinktas Lietuvos lyderis Gitanas Nausėda. Grybauskaitė naujajam šalies vadovui papasakojo apie naujas pareigas, atsakomybės naštą ir poreikį saugoti respublikos Konstituciją.

51
Tegai:
Dalia Grybauskaitė, Gitanas Nausėda, Lietuva
Dar šia tema
Vilniuje vyksta išrinktojo prezidento Nausėdos inauguracija
Gitanas Nausėda pradėjo eiti Lietuvos prezidento pareigas
Putinas pasveikino Nausėdą tapus Lietuvos prezidentu
Grybauskaitė papasakojo apie "slaptą Lietuvos Prezidento "tašę" su dokumentais"
Pratybos Geležinis vilkas 2019–II

Karoblis dideles išlaidas gynybai pateisino "padėtimi regione"

(atnaujinta 20:28 2020.10.25)
KAM vadovas pridūrė, kad su tokiomis išlaidomis respublika prireikus galės geriau priimti sąjungininkų pastiprinimą

VILNIUS, spalio 25 — Sputnik. Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis patikino savo kolegas, kad respublika ir toliau skirs du procentus BVP gynybai, nes "tai įpareigoja padėtis regione", praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Apie tai jis pareiškė nuotoliniame NATO gynybos ministrų susitikime.

Pasak KAM vadovo, investicijos į gynybą Aljanso mastu auga jau šeštus metus iš eilės. Karoblis mano, kad tai rodo NATO vienybę ir perspektyvą — "būti geriau pasirengus reaguoti į kintančias ir augančias grėsmes".

"Prieš dvejus metus Lietuva pirmą kartą pasiekė NATO įsipareigotą 2 proc. nuo BVP gynybos finansavimą. Jį ir toliau būtinai išlaikysime: tai mus įpareigoja daryti esama geopolitinė padėtis regione. Galėsime geriau priimti sąjungininkų pastiprinimo pajėgas — juk esame valstybė prie NATO išorinės sienos, pasižyminčios nestabilumu", — pasakė ministras.

Šiaurės Atlanto aljansas stiprina kontingentą prie Rusijos sienų, savo veiksmus pateisindamas galima "Rusijos grėsme". Be to, Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva, aktyviai sudaro gynybos sutartis su JAV didelėms sumoms, paaiškindamos tai "Rusijos agresija", taip pat savo teritorijose dislokuoja NATO karinius kontingentus.

Tuo tarpu Maskva ne kartą pabrėžė, kad neketina pulti nė vienos šalies, ir Vakarų aljansas tai puikiai žino.

Tegai:
išlaidos gynybai, gynyba, Raimundas Karoblis, Lietuva, Krašto apsaugos ministerija (KAM)
Aleksandras Lukašenka, archyvinė nuotrauka

Lukašenka ir Pompėjas kalbėjosi apie pagrindinę Baltarusijos sąjungininkę

(atnaujinta 16:26 2020.10.25)
Lukašenka kalbėjo apie paramą, kurią Minskas dabar gauna iš Maskvos, taip pat pažymėjo, kad Rusijos Federacija nesikiša į Baltarusijos vidaus reikalus

VILNIUS, spalio 25 — Sputnik. Apie pusvalandį trukusio telefoninio pokalbio su JAV valstybės sekretoriumi Maiku Pompėjumi metu Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka teigė, kad Rusija yra pagrindinė respublikos sąjungininkė. Apie tai Baltarusijos televizijos kanalas "ONT" praneša savo Telegram kanale.

Lukašenka kalbėjo apie paramą, kurią Minskas dabar gauna iš Maskvos, taip pat pažymėjo, kad Rusijos Federacija nesikiša į Baltarusijos vidaus reikalus. Pasak jo, šalys yra pasirengusios kartu reaguoti į kylančias išorines grėsmes.

"Visų pirma, vadovaujantis KSSO sutartimi dėl bendros erdvės apsaugos, Lenkijos, Lietuvos ar kitų šalių išorės agresijos atveju, Baltarusija ir Rusija bus priverstos reaguoti. Tuo tarpu Maikas Pompėjas pažymėjo, kad tokios grėsmės nereikia bijoti nei iš NATO, nei iš Lenkijos ir Lietuvos pusės, nes jos nėra", — sakoma pranešime.

Valstybės sekretorius taip pat patikino Lukašenką, kad jis yra Baltarusijos suverenumo, nepriklausomybės ir bendradarbiavimo su respublika plėtojimo šalininkas. Be to, Pompėjas paprašė Lukašenkos leisti politikos strategui Vitalijui Škliarovui išvykti iš Baltarusijos, socialiniame tinkle Twitter parašė Dženifer Hansler (Jennifer Hansler), Valstybės departamento korespondentė "CNN".

Po rugpjūčio 9 dienos Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuose, remiantis Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, nugalėjo Lukašenka, Pompėjas pareikalavo Minsko išlaisvinti visus masiniuose mitinguose sulaikytus demonstrantus. Be to, JAV Valstybės departamento teigimu, praėję rinkimai nepakankamai atviri ir sąžiningi.

Tegai:
Maikas Pompėjas, Aleksandras Lukašenka
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lukašenka paaiškino, kodėl Lietuva "lenda" prie Baltarusijos
Lukašenka paragino norinčius perimti šalies valdymą įvertinti savo jėgas
Baltarusijos opozicija atsisakė "sudraskyti Lukašenką į gabalus"
Vakcina nuo koronaviruso

Įvardytos pavojingos savarankiško COVID-19 gydymo pasekmės

(atnaujinta 19:52 2020.10.25)
Specialisto teigimu, savarankiškas gydymas gali sutrikdyti pusiausvyrą organizme ir sukelti imuninės sistemos dezaktyvaciją

VILNIUS, spalio 25 — Sputnik. Nekontroliuojamas antivirusinių vaistų vartojimas gali neigiamai paveikti žmogaus imunitetą, sakė alergologas-onkoimunologas Danilas Ščepeliajevas.

Pasak jo, toks savarankiškas gydymas gali sutrikdyti pusiausvyrą organizme ir sukelti imuninės sistemos dezaktyvaciją.

"Visada yra pavojus. Šie vaistai beveik visi veikia imuninę sistemą. Kas gali pasakyti, kaip veikia jūsų imuninė sistema?" — Ura.ru sakė gydytojas.

Specialistas taip pat rekomendavo "neišrašyti sau" antibiotiko azitromicino, kurį gydytojai skiria nuo COVID-19, kad būtų išvengta bakterinės pneumonijos. Sveikiems žmonėms, nesergantiems lėtinėmis ligomis, šis vaistas gali sukelti nedidelę alerginę reakciją, sakė jis.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 42,3 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 1,14 mln. žmonių.

Tegai:
vaistai, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Atnaujintas COVID-19 paveiktų šalių sąrašas: Lietuva — geltonojoje zonoje
Ekonomistas papasakojo, kuo skiriasi dėl COVID-19 ištikusi krizė nuo kitų