Dalia Grybauskaitė perdavė Gitanui Nausėdai Prezidento rūmus

Dalia Grybauskaitė perdavė Gitanui Nausėdai Prezidento rūmus

51
(atnaujinta 17:22 2019.07.12)
Naujasis Lietuvos vadovas oficialiai perėmė Prezidentūros rūmus iš kadenciją baigusios Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės ir kreipėsi į Lietuvos žmones

VILNIUS, liepos 12 — Sputnik. Daukanto aikštėje įvyko Prezidento rūmų perdavimo naujajam prezidentui Gitanui Nausėdai ceremonija, praneša Prezidento spaudos tarnyba.

Kadenciją baigusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė perdavė Nausėdai Didįjį valstybės antspaudą ir Lietuvos Konstituciją.

Даля Грибаускйте передает печать новому президенту Литвы Гитанасу Науседе, 12 июля 2019 года
Dalia Grybauskaitė perduoda Gitanui Nausėdai valstybės antspaudą.

Po to buvo nuleista prezidentės Grybauskaitės vėliava. Tada ant Prezidentūros rūmų stogo buvo iškelta nauja — Gitano Nausėdos — vėliava.

Инаугурация нового президента Литвы Гитанаса Науседы, 12 июля 2019 года
Gitanas Nausėda su nauja vėliava

Prezidento rūmų perdavimo ceremonijoje Simono Daukanto aikštėje Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kreipėsi į Lietuvos žmones.

"Brangūs Lietuvos žmonės, mano brangioji Lietuva, sveikinu ir kreipiuosi šiandien į Tave, iš mylinčios širdies ir iš visų jėgų... Šiandien Jūs susirinkote čia — lietuvybės šauklio Simono Daukanto aikštėje, o ir visoje Lietuvoje, — ne šiaip reginį stebėti ir ne įprastų "politinių" pažadų pasiklausyti. Ne. Šiandien Jus ir Mus visus telkia vilties sklidinas lūkestis — kada? Kada žmoniškumas ir meilė šventa neapykantos narsą pakeis čia, pasauly, kada vėl žmogaus čia teisė paminta bus visiems ta pati, lyg gaivinanti saulė?" — pacitavo Nausėda Lietuvos poeto Jono Aisčio žodžius, pasakytus apie praeitame šimtmetyje vykusius karus.

Pasak Nausėdos, šis poeto šauksmas — "ne praeitis, o vis dar mūsų šiandiena".

Nausėda pažymėjo, jog Lietuva dar nepasėkė tos laisvės, kurios siekė, neatėjo į savo Pažadėtąją Žemę — Pažadėtąją Gerovės Lietuvą — visiems.

Lietuvos prezidentas pabrėžė, jog šiandien pragyvenimo lygio kontrastai Lietuvoje yra vis dar ženklūs, dažnai neatsakingas, viešojo intereso neginantis politikavimas menkina piliečių orumą ir socialinį teisingumą, netelkia sutarimo ir skatina nusivylimą savo valstybe.

"Kol šių ligų nepagydėme, kol gerovė mūsų valstybėje netapo visiems prieinamu gėriu ir kol savivertė neužvaldė mūsų širdžių ir protų... tol vis dar nesame laisvi; vis dar nesame nuo vidinių ir išorinių priešų išsivadavusi valstybė", — pareiškė naujas Lietuvos vadovas.

Nausėda pažymėjo, jog jis pasiryžo imtis Lietuvos prezidento atsakomybės, nes jam rūpi sąžiningumo, pagarbos ir atsakomybės politikoje bei visuomenėje įsigalėjimas, jam rūpi socialinis teisingumas ir nuoseklus gerovės visiems kūrimas, jam rūpi vieninga, saugi ir tvarią ateities viziją turinti Lietuva.

"Šiandien manyje kalba ta — Jūsų širdžių šilumos sklidina — Tylioji, tačiau didelę jėgą pademonstravusi ir ypatingai graži savo dvasia Lietuva. Šiandien ši Lietuva klausia — kada? Ir šiandien čia pat ji atsako — dabar! Dabar — pagarba tarp piliečių tetampa Lietuvos gerovės pamatu. Dabar — sąžininga politikų ir valdininkų tarnystė tebūna mūsų kasdienybe. Dabar — Tėvynės meilė teįkvepia mums pasitikėjimo saugia Lietuvos ateitimi. Dabar būkime laisvi, išmintingi ir valingi mūsų bendrojo gėrio, mūsų bendrų namų Lietuvos kūryboje!" — pasakė Nausėda.

Penktadienį Vilniuje Nausėda prisiėmė Lietuvos Respublikos prezidento pareigas. Jis pažadėjo sąžiningai vykdyti savo pareigas, būti sąžiningas, taip pat "stiprinti Lietuvos nepriklausomybę" visomis jėgomis ir tarnauti Lietuvos žmonių gerovei.

Инаугурация нового президента Литвы Гитанаса Науседы, 12 июля 2019 года
Gitanas Nausėdas kreipiasi į tautą iš Prezidentūros.

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė baigė kadenciją, penktadienį ji dalyvavo iškilmingame Seimo susirinkime, kuriame prisiekė išrinktas Lietuvos lyderis Gitanas Nausėda. Grybauskaitė naujajam šalies vadovui papasakojo apie naujas pareigas, atsakomybės naštą ir poreikį saugoti respublikos Konstituciją.

51
Tegai:
Dalia Grybauskaitė, Gitanas Nausėda, Lietuva
Dar šia tema
Vilniuje vyksta išrinktojo prezidento Nausėdos inauguracija
Gitanas Nausėda pradėjo eiti Lietuvos prezidento pareigas
Putinas pasveikino Nausėdą tapus Lietuvos prezidentu
Grybauskaitė papasakojo apie "slaptą Lietuvos Prezidento "tašę" su dokumentais"
Premjeras Saulius Skvernelis

Skvernelis: EK turi parodyti lyderystę, kad elektra Astravo AE nepatektų į ES rinką

(atnaujinta 10:43 2020.07.02)
Taip pat laiške premjeras paragino ES stiprinti Baltijos regiono pasirengimą avarinėms situacijoms bei įsteigti Lietuvoje atitinkamą ES reagavimo į branduolinius, cheminius, biologinius ir radiologinius incidentus centrą

VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Premjeras Saulius Skvernelis išsiuntė laišką Europos Komisijos (EK) pirmininkei Ursulai von der Leyen, kuriuo siekiama atkreipti pirmininkės ir EK dėmesį dėl Baltarusijoje, Astrave, vykdomų atominės elektrinės statybų keliamos grėsmės Lietuvos, Baltijos regiono bei ES žmonių saugumui, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.

Laiške Skvernelis teigė, kad Baltarusija neįsipareigojo įgyvendinti ir neįgyvendino absoliučios daugumos esminių saugumo rekomendacijų, kurias yra parengusi EK ir tarptautiniai ekspertai.

Pasak jo, būtina, kad Europos Komisija nedelsiant imtųsi papildomų veiksmų ir įsitrauktų aukščiausiu politiniu lygiu tam, kad Astravo AE nepradėtų veikti ir tokiu būdu būtų užtikrintas respublikos ir ES saugumas.

"Esame kritiniame etape, kai dar galima užkirsti kelią Sąjungai kilsiančioms neigiamoms pasekmėms saugos, aplinkosaugos, sveikatos, teisės ir politikos srityse. Baltarusijai turi būti perduota politinė žinia, kad Astravo AE pagaminta elektros energijos nepateks į ES rinką", — savo laiške rašė premjeras.

Taip pat laiške Skvernelis paragino ES stiprinti Baltijos regiono pasirengimą avarinėms situacijoms bei įsteigti Lietuvoje atitinkamą ES reagavimo į branduolinius, cheminius, biologinius ir radiologinius incidentus centrą.  

Pasak premjero, "jei Baltarusija nenutrauks nesaugios AE eksploatavimo paleidimo darbų, būtina ES lyderystė, kad būtų įdiegtos, stebimos ir kontroliuojamos branduolinių avarijų stebėsenos ir reagavimo sistemos Lietuvoje ir Baltarusijoje".

Lietuvos ir Baltarusijos ginčas dėl BelAE

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Lietuva priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" respublikai. Be to, Vilnius priešinasi energijos eksportui iš objekto ir nuolat ragina kaimynines respublikas nepirkti elektros iš elektrinės. Tačiau to dar nepavyko pasiekti.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aršus Vilniaus pasipriešinimas BelAE iš esmės kyla ne dėl susirūpinimo techninėmis ar aplinkosaugos problemomis, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Interviu Sputnik Lietuva Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius, "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Sergejus Rekeda sakė, kad Lietuva neturi galimybės daryti spaudimo artimiausiems kaimynams — Latvijai ir Estijai. Anot jo, viskas, kuo Lietuva galėjo remtis, yra efemeriški dalykai, tokie kaip Baltijos vienybė, kurios de facto nėra.

Tegai:
ES, Astravo AE, Europos Komisija (EK), Saulius Skvernelis
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Ar dirbate Rusijos naudai? Kuo Lietuvos politikas kaltina Latviją
Į Lietuvą iš trečiųjų šalių galėjo patekti neaiškios kilmės finansiniai ištekliai
LSDP

LSDP patvirtino galutinį kandidatų sąrašą

(atnaujinta 10:40 2020.07.02)
Pirmoje socialdemokratų sąrašo vietoje — partijos pirmininkas Gintautas Paluckas, jis kandidatuos Utenos vienmandatėje apygardoje

VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) taryba patvirtino kandidatų į Seimą daugiamandatėje ir vienmandatėse apygardose sąrašą.

Kaip skelbiama partijos pranešime, socialdemokratų kandidatų sąrašą reitingavo ir partijos taryba, ir visuomenė. Galimybe partijos tinklapyje reitinguoti kandidatus pasinaudojo apie 26 tūkst. žmonių.

Pasak partijos lyderio Gintauto Palucko, visuomenės įsitraukimas sudarant kandidatų sąrašą buvo ypač svarbus.

"Žmonių susidomėjimas buvo milžiniškas ir tai dar kartą rodo, kad visuomenei rūpi, kokius kandidatų sąrašus teikia partijos. Į visuomenės nuomonę atsižvelgėme ir sąrašą pakoregavome — atvirumas ir pasitikėjimas pasiteisino. Džiaugiamės, kad kandidatų sąrašas visuomenės buvo sutiktas palankiai", — sako LSDP pirmininkas Paluckas.

Pirmoje sąrašo vietoje — partijos pirmininkas Gintautas Paluckas, jis kandidatuos Utenos vienmandatėje apygardoje. 

Po partijos pirmininko antroje sąrašo vietoje — LSDP frakcijos Seime seniūnė Rasa Budbergytė (Šeškinės–Šnipiškių vienmandatė). Trečias sąraše yra Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius. Ketvirta — Orinta Leiputė (Kalniečių vienmandatė). Penktas — sociologas, ekonomistas prof. Romas Lazutka (Fabijoniškų vienmandatė).

Šeštoje sąrašo vietoje — parlamentaras Julius Sabatauskas (Alytaus vienmandatė), septintoje — Seimo narė Dovilė Šakalienė (Senamiesčio–Žvėryno vienmandatė). Aštuntoje — Pasaulio lietuvių vienmandatėje dalyvausiantis Linas Jonauskas. Devintoje — Raminta Popovienė (Raudondvario vienmandatė), dešimtas — Seimo narys Algirdas Sysas (Molėtų–Širvintų vienmandatė).

Seimo rinkimai vyks 2020 metų spalio 11 dieną.

Tegai:
Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), Seimas, rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Ekspertas nesitiki santykių su Rusija pokyčių po rinkimų Lenkijoje
Seimas reglamentavo rinkimų organizavimo tvarką ekstremaliosios situacijos metu
Seimas nesuteikė Paksui galimybės kandidatuoti į rinkimus
JAV prezidentas Donaldas Trampas

Žiniasklaida: Trampui rečiau pranešama apie ryšius, "susijusius su Rusijos grėsme"

(atnaujinta 12:55 2020.07.02)
Anksčiau NYT paskelbė straipsnį, kuriame cituodamas anoniminius saugumo pareigūnus teigė, kad Rusijos karo žvalgyba tariamai sudarė sąmokslą su Talibanu ir pasiūlė pinigų su juo susijusiems kovotojams už išpuolius prieš amerikiečių kareivius Afganistane

VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. JAV prezidento Donaldo Trampo patarėjai vis rečiau pasakoja jam apie "su Rusija susijusias grėsmes", praneša "CNN" su nuoroda į buvusius valdininkus, kurie dalyvauja Baltųjų rūmų žvalgybos trumposiose konferencijose ir rengia jiems dokumentus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas
© Sputnik / Алексей Никольский

Anot kanalo šaltinių, nuo pat savo kaip prezidento kadencijos pradžios Trampas "dažnai prarasdavo savikontrolę", kai žvalgybos pareigūnai bandė suteikti jam informacijos apie "grėsmingus Rusijos veiksmus prieš JAV". Jis reikalavo atsakyti, kodėl žvalgyba koncentruojasi tik į Rusiją, taip pat abejojo žvalgybos duomenimis. Dėl to nacionalinio saugumo komanda ėmė vis rečiau informuoti prezidentą apie tokias "grėsmes".

"Prezidentas sukūrė aplinką, kuri atgraso, jei ne uždraudžia, paminėti bet kokią žvalgybos informaciją, nepalankią Rusijai", — kanalas cituoja vieną iš buvusių aukšto rango pareigūnų, užsiimančių nacionalinio saugumo klausimais.

Anksčiau "The New York Times" paskelbė straipsnį, kuriame cituodamas anoniminius saugumo pareigūnus teigė, kad Rusijos karo žvalgyba tariamai sudarė sąmokslą su Talibanu ir pasiūlė pinigų su juo susijusiems kovotojams už išpuolius prieš amerikiečių kareivius Afganistane.

Anot leidinio šaltinių, Trampas buvo apie tai informuotas. Laikraštis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šiuos kaltinimus.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Trampas laiko NYT straipsnį "užsakymu", kuris yra nukreiptas prieš jį ir Respublikonų partiją. Baltieji rūmai, Pentagonas ir žvalgyba teigė, kad nėra įrodymų apie "Rusijos ir Talibano susitarimą" ir kad prezidentas apie tai nebuvo informuotas.

Rusijos užsienio reikalų ministerija straipsnį pavadino suklastotu, o Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigė, kad laikraščio tvirtinimai buvo melagingi, ir apgailestavo, jog kažkada gerbiama didžiosios pasaulio žiniasklaidos priemonė vis labiau "nesigėdija skelbti akivaizdžias "antis".

Tegai:
New York Times, sąmokslas, Afganistanas, Rusija, Donaldas Trampas, JAV
Dar šia tema
Vokietija atmetė JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2"
Trampas papasakojo, kam buvo išgalvota istorija apie Rusijos "sąmokslą" su Talibanu