Dalia Grybauskaitė perdavė Gitanui Nausėdai Prezidento rūmus

Dalia Grybauskaitė perdavė Gitanui Nausėdai Prezidento rūmus

48
(atnaujinta 17:22 2019.07.12)
Naujasis Lietuvos vadovas oficialiai perėmė Prezidentūros rūmus iš kadenciją baigusios Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės ir kreipėsi į Lietuvos žmones

VILNIUS, liepos 12 — Sputnik. Daukanto aikštėje įvyko Prezidento rūmų perdavimo naujajam prezidentui Gitanui Nausėdai ceremonija, praneša Prezidento spaudos tarnyba.

Kadenciją baigusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė perdavė Nausėdai Didįjį valstybės antspaudą ir Lietuvos Konstituciją.

Даля Грибаускйте передает печать новому президенту Литвы Гитанасу Науседе, 12 июля 2019 года
Dalia Grybauskaitė perduoda Gitanui Nausėdai valstybės antspaudą.

Po to buvo nuleista prezidentės Grybauskaitės vėliava. Tada ant Prezidentūros rūmų stogo buvo iškelta nauja — Gitano Nausėdos — vėliava.

Инаугурация нового президента Литвы Гитанаса Науседы, 12 июля 2019 года
Gitanas Nausėda su nauja vėliava

Prezidento rūmų perdavimo ceremonijoje Simono Daukanto aikštėje Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kreipėsi į Lietuvos žmones.

"Brangūs Lietuvos žmonės, mano brangioji Lietuva, sveikinu ir kreipiuosi šiandien į Tave, iš mylinčios širdies ir iš visų jėgų... Šiandien Jūs susirinkote čia — lietuvybės šauklio Simono Daukanto aikštėje, o ir visoje Lietuvoje, — ne šiaip reginį stebėti ir ne įprastų "politinių" pažadų pasiklausyti. Ne. Šiandien Jus ir Mus visus telkia vilties sklidinas lūkestis — kada? Kada žmoniškumas ir meilė šventa neapykantos narsą pakeis čia, pasauly, kada vėl žmogaus čia teisė paminta bus visiems ta pati, lyg gaivinanti saulė?" — pacitavo Nausėda Lietuvos poeto Jono Aisčio žodžius, pasakytus apie praeitame šimtmetyje vykusius karus.

Pasak Nausėdos, šis poeto šauksmas — "ne praeitis, o vis dar mūsų šiandiena".

Nausėda pažymėjo, jog Lietuva dar nepasėkė tos laisvės, kurios siekė, neatėjo į savo Pažadėtąją Žemę — Pažadėtąją Gerovės Lietuvą — visiems.

Lietuvos prezidentas pabrėžė, jog šiandien pragyvenimo lygio kontrastai Lietuvoje yra vis dar ženklūs, dažnai neatsakingas, viešojo intereso neginantis politikavimas menkina piliečių orumą ir socialinį teisingumą, netelkia sutarimo ir skatina nusivylimą savo valstybe.

"Kol šių ligų nepagydėme, kol gerovė mūsų valstybėje netapo visiems prieinamu gėriu ir kol savivertė neužvaldė mūsų širdžių ir protų... tol vis dar nesame laisvi; vis dar nesame nuo vidinių ir išorinių priešų išsivadavusi valstybė", — pareiškė naujas Lietuvos vadovas.

Nausėda pažymėjo, jog jis pasiryžo imtis Lietuvos prezidento atsakomybės, nes jam rūpi sąžiningumo, pagarbos ir atsakomybės politikoje bei visuomenėje įsigalėjimas, jam rūpi socialinis teisingumas ir nuoseklus gerovės visiems kūrimas, jam rūpi vieninga, saugi ir tvarią ateities viziją turinti Lietuva.

"Šiandien manyje kalba ta — Jūsų širdžių šilumos sklidina — Tylioji, tačiau didelę jėgą pademonstravusi ir ypatingai graži savo dvasia Lietuva. Šiandien ši Lietuva klausia — kada? Ir šiandien čia pat ji atsako — dabar! Dabar — pagarba tarp piliečių tetampa Lietuvos gerovės pamatu. Dabar — sąžininga politikų ir valdininkų tarnystė tebūna mūsų kasdienybe. Dabar — Tėvynės meilė teįkvepia mums pasitikėjimo saugia Lietuvos ateitimi. Dabar būkime laisvi, išmintingi ir valingi mūsų bendrojo gėrio, mūsų bendrų namų Lietuvos kūryboje!" — pasakė Nausėda.

Penktadienį Vilniuje Nausėda prisiėmė Lietuvos Respublikos prezidento pareigas. Jis pažadėjo sąžiningai vykdyti savo pareigas, būti sąžiningas, taip pat "stiprinti Lietuvos nepriklausomybę" visomis jėgomis ir tarnauti Lietuvos žmonių gerovei.

Инаугурация нового президента Литвы Гитанаса Науседы, 12 июля 2019 года
Gitanas Nausėdas kreipiasi į tautą iš Prezidentūros.

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė baigė kadenciją, penktadienį ji dalyvavo iškilmingame Seimo susirinkime, kuriame prisiekė išrinktas Lietuvos lyderis Gitanas Nausėda. Grybauskaitė naujajam šalies vadovui papasakojo apie naujas pareigas, atsakomybės naštą ir poreikį saugoti respublikos Konstituciją.

48
Tegai:
Dalia Grybauskaitė, Gitanas Nausėda, Lietuva
Dar šia tema
Vilniuje vyksta išrinktojo prezidento Nausėdos inauguracija
Gitanas Nausėda pradėjo eiti Lietuvos prezidento pareigas
Putinas pasveikino Nausėdą tapus Lietuvos prezidentu
Grybauskaitė papasakojo apie "slaptą Lietuvos Prezidento "tašę" su dokumentais"
Rusijos medikai Italijoje, archyvvinė nuotrauka

Lavrovas: Vakarams draudžiama prašyti Rusijos pagalbos

(atnaujinta 09:21 2020.05.28)
Ministro teigimu, pandemija parodė pasauliui daugybę humanizmo trūkumo pavyzdžių. Jo nuomone, šį deficitą lemia "nepagydomas daugelio šalių ir jų valdančiojo elito egoizmas"

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Vakarų šalys siekia pasinaudoti koronaviruso pandemija ir nubausti vyriausybes, kurios joms nepatinka bei uždrausti COVID-19 paveiktoms šalims kreiptis į Rusiją pagalbos, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas rašė straipsnyje Kinijos laikraščiui "Global Times".

"Ne visi pasirengę atlaikyti pandemijos išbandymus. Net dabartinėmis sąlygomis, kai atrodė, kad visuotinis iššūkis yra verčiantis priversti mus bent trumpam pamiršti prieštaravimus, vėl atgimė grobuoniškas požiūris. Ne visi sugebėjo atsispirti pagundai veikti pagal principą "kiekvienas už save", — sakė jis.

Ministro teigimu, pandemija parodė pasauliui daugybę humanizmo trūkumo pavyzdžių. Jo nuomone, šį deficitą lemia "nepagydomas daugelio šalių ir jų valdančiojo elito egoizmas". Tai labiausiai būdinga tiems, kurie deklaruoja moralinę lyderystę ir demokratines tradicijas, tačiau iš tikrųjų "atsisako elementarių padorumo taisyklių, etikos normų ir pradeda veikti pagal "džiunglių įstatymą".

Kaip pavyzdį užsienio reikalų ministras paminėjo bandymus apkaltinti Kiniją dėl  koronaviruso plitimo, taip pat spekuliacijas dėl Rusijos pagalbos kelioms šalims jų pačių vyriausybių prašymu.

"Mūsų šaliai buvo pateikti absurdiški kaltinimai, kad mes norime panaudoti humanitarinę ir medicininę pagalbą siekdami "sustiprinti geopolitinę įtaką". Prieita iki žeminančių draudimų, kurie prieštarauja pagrindinėms diplomatinėms normoms, kreiptis į Rusiją dėl medicininės ir humanitarinės pagalbos — nepaisant to, kokia kebli situacija, liūdnai pagarsėjęs euroatlantinio modelio solidarumas yra brangesnis nei dešimčių tūkstančių paprastų piliečių gyvybes ir sveikatą", — rašė Lavrovas.

Anot jo, kai kurios šalys bando pasinaudoti esama situacija "Monopolio žaidime" "paisydamos siaurų interesų ir suvedinėdamos sąskaitas su geopolitiniais konkurentais".

Jis atkreipė dėmesį į tai, kad pandemiją paaštrino vyraujančios neigiamos tendencijos ir susikaupę prieštaravimai. Taigi, pasak ministro, prie žmogaus neišvengiamų natūralių koronaviruso plitimo padarinių pridedami "žmogaus sukurti", išprovokuojami žmonijos ar tam tikros jos dalies nesugebėjimo atsisakyti skirstymo "į draugus ir priešus" dvasios net ir bendros nelaimės sąlygomis."

"Kas, jei ne humanitarinių klausimų politizavimas ir noras panaudoti pandemiją nepageidaujamoms vyriausybėms nubausti, gali paaiškinti daugelio Vakarų šalių, kurios daug ginčijasi dėl būtinybės gerbti žmogaus teises, nenorą atsisakyti vienašališkų ekonominių apribojimų taikymo besivystančio pasaulio valstybėms — bent jau iki globalios epidemiologinės normalizacijos. Galų gale, įskaitant JT duomenis, tokios sankcijos, kurios riboja paprastų piliečių galimybes naudotis savo socialinėmis ir ekonominėmis teisėmis, labai apsunkina pastangas apsaugoti visuomenės sveikatą ir smogia pažeidžiamiausiems, neapsaugotiems jos sluoksniams", — teigė Rusijos užsienio reikalų ministras.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronaviruso pandemijos protrūkį. Naujausiais duomenimis, bendras pasaulyje nustatytų COVID-19 atvejų skaičius yra 5 488 825, registruota mirčių — 349 095.

Koronavirusas — mitai ir tiesa
© Sputnik /
Koronavirusas — mitai ir tiesa
Tegai:
pagalba, Rusija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Rusijos deputatas įvertino Trampo žodžius apie bendradarbiavimą su Rusija
ES atstovas paragino subalansuoti ES ir Rusijos santykius
Rusijos gynybos ministras papasakojo apie karo medikų, grįžusių iš Europos, būklę
Vokietijos kanclerė Angela Merkel

Merkel: yra daug priežasčių siekti gerų santykių su Rusija

(atnaujinta 09:12 2020.05.28)
Pasak Vokietijos kanclerės, nuo "pat kanclerio veiklos pradžios" ji siekia konstruktyvaus, bet kritiško dialogo su Rusija ir taikaus sugyvenimo

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Vokietija ir Europos Sąjunga turi daug priežasčių kurti gerus santykius su Rusija, pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

"Tikslas — daugybė svarbių priežasčių siekti gerų santykių su Rusija. Tai apima geografinį artumą ir bendrą istoriją, globalius iššūkius ir daugialypius ekonominius ryšius", — pareiškė Merkel, kalbėdama Konrado Adenauerio fondo renginyje, pristatydama Vokietijos tikslus artėjančio pirmininkavimo ES metu.

Jos manymu, Rusija, kaip didžiausia šalis pasaulyje, taip pat turi daug priežasčių kurti gerus santykius su Europa ir Vokietija.

Merkel pažymėjo, kad "todėl nuo pat kanclerio veiklos pradžios" ji siekia konstruktyvaus, bet kritiško dialogo su Rusija ir taikaus sugyvenimo.

Anot Vokietijos kanclerės, konstruktyvaus dialogo ir taikaus sambūvio pagrindas yra "supratimas, kad tarptautinėje teisėje turi veikti ne stipriųjų, bet įstatymų jėga". Ji pažymėjo, kad tai apima Pasitarimo dėl saugumo ir bendradarbiavimo Europoje baigiamąjį aktą ir Europos žmogaus teisių konvenciją.

Anot jos, Vokietijai pirmininkaujant Europos S1jungoje Rusija ir toliau užims svarbią vietą Berlyno politikoje.

"Ten, kur bus pagrindinės tarptautinės teisės normos, mes apie tai kalbėsime. Jei Minsko procese nebus padaryta pažanga, turėsime išlaikyti sankcijas. Kita vertus, pirmininkavimas ES Taryboje suteikia mums galimybę suteikti naują impulsą santykiams", — pridūrė Merkel.

Tegai:
Rusija, Vokietija
Dar šia tema
Estijos gynybos ministras pareiškė apie Atviro dangaus sutarties svarbą
ES atstovas paragino subalansuoti ES ir Rusijos santykius
Trampas paragino "New York Times" grąžinti gautas Pulicerio premijas
Vamzdžių klojimo laivas Akademik Čerskij, archyvinė nuotrauka

Galintis užbaigti "Nord Stream-2" laivas išplaukė Mukrano uosto

(atnaujinta 11:26 2020.05.28)
Pranešama, kad po beveik dviejų valandų plaukimo į pietryčius laivas vėl nuleido inkarą netoli uosto

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Po trijų savaičių vamzdžių klojimo laivas "Akademik Čerskij" ketvirtadienį išplaukė iš Vokietijos Mukrano uosto, "Nord Stream-2" logistikos bazės, kur saugomi vamzdžiai, skirti dujotiekio tiesimui, ketvirtadienį pranešė "Marine traffick" ir "Myshiptracking".

Nord Stream-2
© Sputnik / Илья Питалев

Po beveik dviejų valandų plaukimo į pietryčius laivas vėl nuleido inkarą netoli uosto.

 "Akademik Čerskij" į Mukraną atplaukė gegužės 8 dieną. Laivas plaukė į Vokietiją ilgu maršrutu per Afriką,  kelionė truko beveik tris mėnesius. Kelionės metu jis kelis kartus pakeitė savo kelionės tikslą.

Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas gruodį pranešė, kad  "Akademik Čerskij" yra viena iš galimybių baigti "Nord Stream-2" statybas, tačiau šiek tiek laiko prireiks papildomam laivo paruošimui.

"Nord Stream-2 "apima dviejų dujotiekių, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. JAV aktyviai priešinasi projektui, reklamuodamos jo suskystintas gamtines dujas ES, taip pat Ukrainoje ir keliose Europos šalyse. Gruodį valstybės įvedė sankcijas projektui, reikalaudamos statybų bendrovių nedelsiant nutraukti statybas. "Swiss Allseas" beveik iškart pranešė apie dujotiekio sustabdymą.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Vokietija, laivas, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Laivas, galintis užbaigti "Nord Stream-2", pasuko Vokietijos link
Žiniasklaida pranešė apie pasirengimą užbaigti "Nord Stream-2"
Ekspertas: lemiamas dramos aktas dėl "Nord Stream-2" dar priešakyje