Aligirdas Paleckis, archyvinė nuotrauka

Paleckis atskleidė, kaip Lietuvos valdžia susidoroja su nepageidaujamais žmonėmis

745
(atnaujinta 13:38 2019.07.16)
Pasak politiko, Lietuvoje pakanka, kad teisėsauga pateiktų įtarimus dėl "šnipinėjimo", kad asmuo būtų sulaikytas ilgiems mėnesiams ar net metams

VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Buvęs Socialistinio liaudies fronto lyderis Algirdas Paleckis parašė laišką apie Lietuvos "represinių organų" taikomus metodus.

Laiškas paskelbtas portale Expertai.eu.

Nuo pernai metų Paleckis sulaikytas dėl įtarimų "šnipinėjimu Rusijos naudai".

Laiške jis rašo apie antrąjį įtariamąjį šioje byloje Deimantą Bertauską, kuris jau paleistas į laisvę. Pats Paleckis apie tai sužinojo iš spaudos.

"Peršasi išvada, kad D. Bertauskas galimai palūžo ir ėmė kolabruoti su organais. Jis "atidirbo", matyt, ir jie paleido šį molį namo, prieš tai sulipdę iš jo, ką reikia. O gal jis nuo pat pradžių tebuvo saugumiečių įrankis?" — komentuoja politikas.

Pasak jo, vienas iš represinių Lietuvos organų metodų yra "įkaitų paėmimas". Teisėsaugos pareigūnai laiko žmogų sulaikytą, kol jis neištvers ir "prisipažins". Tada, anot Paleckio, gal kardomąją priemonę sušvelnins, kalėjimą pakeis namų areštu.

"O kaip lengviausia paimti įkaitą? Pateikus jam labai sunkų įtarimą. Įtarimas šnipinėjimu ir yra toks įtarimas. Pakanka jį pateikti, ir teisėjas, sprendžiantis dėl kardomosios priemonės, iš esmės neturi kitos išeities, kaip tik skirti suėmimą ilgiems mėnesiams, jei ne metams... Organai trina rankas — įkaitas jau kalėjime dar iki tol, kol teismas ims iš esmės nagrinėti bylą", — parašė jis.

Kitas teisėsaugos tikslas, anot Paleckio, buvo parodyti, kad jie "gerai dirba".

"<…> iškart po žinios apie mano suėmimą paskelbė teisėsaugos deleguotas premjeras Saulius Skvernelis, — "neveltui vyriausybė prašo didesnio finansavimo teisėsaugai"", — rašo Paleckis.

Be to, politikas pabrėžia, kad "represinius organus kuruoja ir mokina kuratoriai iš JAV".

Paleckio byla

Lietuvos viešojoje erdvėje ir žiniasklaidoje 2018 metų pabaigoje vyravo šnipinėjimo tema. Gruodžio mėnesį Lietuvos generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis ir policijos generalinis komisaras Linas Pernavas paskelbė apie "šnipų tinklo", kuris vykdė "žvalgybines operacijas Rusijos Federacijos naudai", sulaikymą.

Buvo sulaikytas ir opozicijos politikas Algirdas Paleckis, kuris tariamai susijęs su šiuo tinklu.

Balandžio mėnesį Generalinė prokuratūra patvirtino, kad Paleckis tebėra sulaikytas.

Po kelių šnipinėjimo Rusijos naudai incidentų paminėjimų Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad Lietuva savo veiksmais visiškai paneigia demokratines vertybes, kurias garbino, įstojusi į Europos Sąjungą ir NATO.

Rusų istorikas Valerijus Ivanovas anksčiau pažymėjo, kad Lietuvos valdžia bijo Paleckio ir vertina jį kaip konkurentą, todėl "paslėpė jį kalėjime".

745
Tegai:
Algirdas Paleckis
Temos:
"Šnipinėjimo skandalas" Lietuvoje (55)
Dar šia tema
Nuteisti šnipinėjimu Rusijos naudai kaltinami lietuviai
Specialiosios Baltijos šalių tarnybos persekioja rusakalbius žmogaus teisių gynėjus
Neišmoko pamokos: kodėl "Niekas nenorėjo mirti" tebejaudina lietuvius
Laurynas Kasčiūnas, archyvinė nuotrauka

Kasčiūnas: reikia siekti pagrindinės JAV sąjungininkės regione statuso

(atnaujinta 12:58 2020.07.08)
Be to, strateginė partnerystė su JAV ir dvišalio bendradarbiavimo gynybos srityje stiprinimas papildytų NATO teikiamas saugumo garantijas ir užtikrintų efektyvų grėsmių atgrasymą bei Lietuvos saugumą

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių bei krašto apsaugos ministrą Raimundą Karoblį siūlydamas įtvirtinti strateginę partnerystę su JAV gynybos srityje ir siekti Lietuvos kaip pagrindinės JAV sąjungininkės regione statuso, praneša Seimo spaudos tarnyba.

"Lietuvai labai svarbus kuo didesnis JAV karinių pajėgų buvimas regione, šios valstybės lyderystė užtikrinant regioninę oro gynybą ir bendri sprendimai atremti Kaliningrade esančias karines priemones, galinčias suvaržyti NATO pajėgų manevravimo laisvę", — teigiama pranešime.

Pabrėžiama, kad tai ne tik Lietuvos, bet ir visos transatlantinės bendruomenės saugumo ir apginamumo veiksnys. Tuo pačiu, strateginė partnerystė su JAV ir dvišalio bendradarbiavimo gynybos srityje stiprinimas papildytų NATO teikiamas saugumo garantijas ir užtikrintų efektyvų grėsmių atgrasymą bei Lietuvos saugumą.

"Todėl reikia aktyviai remti JAV karių dislokavimą Lenkijoje ir siekti išnaudoti JAV karių "pergrupavimo" Europoje momentą. JAV karių išvedimo iš Vokietijos nereikia vadinti "NATO silpninimu" ar "JAV įsipareigojimų Europoje mažėjimu, o akcentuoti, kad tai galimybė JAV dalį pajėgų perkelti arčiau rytinio flango, taip stiprinant visos Europos saugumą. Taip pat nedelsti įgyvendinti pažadus dėl sąjungininkų karių mokymosi ir treniravimosi sąlygų gerinimo Lietuvoje. Jei nebus tinkamai paruoštos infrastruktūros, pavyzdžiui, išplėstų poligonų, nerealu tikėtis nuolatinio JAV karių dislokavimo", — teigė Kasčiūnas.

Pasak jo, Lietuva turi gynybai skirti didžiausią BVP dalį regione, tai yra, aktyviau prisidėti prie JAV vykdomų tarptautinių operacijų, didinant siunčiamų karių skaičių, plėtoti strateginius gynybos įsigijimus bendradarbiaujant su JAV. 

Taip pat, kur reikia, remti JAV poziciją saugumo bei gynybos klausimais, užtikrinti, jog 5G ryšio infrastruktūra Lietuvoje būtų plėtojama dalyvaujant tik europinės bei transatlantinės integracijos kriterijus atitinkantiems gamintojams, ateityje sudarant sąlygas netrukdomai keistis gynybine informacija su JAV.

Šiais metais atlikta Lietuvos gyventojų apklausa atskleidė tendenciją, kad mažėja vienos svarbiausių Lietuvos partnerių ir NATO sąjungininkių JAV draugiškumo vertinimas.

Pabrėžiama, kad 74 proc. šalies gyventojų JAV vertina kaip draugišką valstybę. Prieš ketverius metus atliktoje analogiškoje apklausoje šis rodiklis buvo 12 proc. didesnis.

"Tokie JAV vertinimo pokyčiai gali būti sietini su Lietuvos žmonių neigiamu požiūriu į šios šalies prezidentą Donaldą Trampą. Tam įtakos turi ir tai, kad JAV permąsto savo vaidmenį globalių problemų sprendime, didesnį dėmesį kreipia į Kiniją, kurios auganti galia pasaulyje kelia naujų iššūkių, o į Europą pradėjo žiūrėti kaip į atskiras valstybes, bet ne kaip į bendrą regioną", — teigė jis.

Pažymima, kad transatlantinio ryšio silpnėjimą taip pat lemia nepakankamas sąjungininkų Europoje gynybos finansavimas ir nepakankamas naštos pasidalijimas.

NSGK pirmininko pavaduotojo teigimu, Kinija ir Artimieji Rytai artimiausiu metu išliks JAV užsienio ir saugumo politikos strategų dėmesio centre, ir būtent Europos šalių požiūris į Kiniją, jos investicijas ir iš to kylančias rizikas bus vienas svarbiausių veiksnių JAV vertinant savo sąjungininkų ir partnerių patikimumą.

Tegai:
JAV, Lietuva, Laurynas Kasčiūnas
Dar šia tema
JAV Valstybės departamentas patvirtino šešių sraigtasparnių pardavimą Lietuvai
Paviešintas vaizdo įrašas, kaip sulaikomas "Roskosmos" vadovo patarėjas
Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka

Paaiškėjo, kokia partija gali laimėti Seimo rinkimus

(atnaujinta 17:27 2020.07.07)
Apklausa vyko birželio 18–26 dienomis. Joje dalyvavo daugiau nei tūkstantis Lietuvos gyventojų

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Didžiausią šansą laimėti Seimo rinkimus, jei jie vyktų dabar, turėtų opozicinė partija "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai". Apie tai praneša TASS su nuoroda į "Spinter tyrimų" apklausą.

Kad patektų į Seimą, partijai reikia surinkti mažiausiai 5 procentus balsų, rinkimų blokui — 7 procentus. Konservatoriai galėtų gauti 16,4 proc.

Antroje vietoje buvo valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), kurios rezultatas — 12,9 proc. 8,8 proc. respondentų balsuotų už socialdemokratų partiją, 5,2 proc. — už Darbo partiją. Penktoje vietoje liko Liberalų sąjūdis, kuris gautų penkių procentų palaikymą.

Tuo tarpu 16,7 proc. respondentų nebalsuotų. Dar 18,1 proc. respondentų neapsisprendė dėl savo favoritų.

Apklausa vyko nuo birželio 18 iki 26 dienos, joje dalyvavo daugiau nei tūkstantis žmonių.

Seimo rinkimai Lietuvoje vyks spalio 11 dieną. Atsižvelgiant į galimą antrąją koronaviruso pandemijos bangą, imamasi priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Visų pirma svarstoma galimybė rengti balsavimą internetu.

Tegai:
Seimo rinkimai
Dar šia tema
Lietuvos Seimas baigė pavasario sesiją
Vaistai rankose, archyvinė nuotrauka

Siekiama sumažinti pacientų priklausomybę nuo raminamųjų vaistų

(atnaujinta 13:23 2020.07.08)
Pabrėžiama, kad staigus raminamųjų vaistų atsisakymas gali pakenkti pacientui, todėl dokumente pateikiamos laipsniško nutraukimo taisyklės, pakeitimo kitais vaistais tvarka, atvejai, kada nerekomenduojama mažinti arba nutraukti benzodiazepinų vartojimo

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Patvirtintos rekomendacijos, kurios padės gydytojams atsakingiau skirti raminamuosius ir migdomuosius vaistus, vadinamuosius benzodiazepinus, ir palaipsniui mažinti šių bei panašaus veikimo vaistų vartojimą, praneša Sveikatos apsaugos ministerija.

Tokių būdu norima sumažinti pacientų priklausomybę nuo centrinę nervų sistemą slopinančių preparatų.

"Per kelis dešimtmečius benzodiazepinų vartojimas Lietuvoje išaugo tiek, kad šiandien 2–3 kartus lenkia kitas Šiaurės Europos regiono šalis. Be to, vidutinė šių vaistų vartojimo trukmė Lietuvoje siekia daugiau nei 7 metus (86 mėnesius), nors mokslininkai rekomenduoja juos skirti tik trumpalaikiam gydymui", — teigiama pranešime.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos pasirašytas įsakymas nustato tokių vaistų skyrimo principus bei tvarką, taip pat maksimalią rekomenduojamą gydymo trukmę — 12 savaičių (arba 3 mėnesius).

Pabrėžiama, kad staigus raminamųjų vaistų atsisakymas gali pakenkti pacientui, todėl dokumente pateikiamos laipsniško nutraukimo taisyklės, pakeitimo kitais vaistais tvarka, atvejai, kada nerekomenduojama mažinti arba nutraukti benzodiazepinų vartojimo.

Verygos įsakymas apima pacientų grupes, kurioms benzodiazepinus skirti pirmą kartą nerekomenduojama, taip pat pacientų grupes, kurioms vertėtų mažinti arba nutraukti ilgalaikį vartojimą, bei tas grupes, kurioms galima tęsti gydymą šiais vaistais ilgesnį laiką. Tačiau visais atvejais bus skatinama siekti sumažinti ar nutraukti benzodiazepinų vartojimą.

Pažymima, kad siekiant sklandaus šių rekomendacijų įgyvendinimo, bus organizuojami šeimos gydytojų mokymai bei pacientų ir visuomenės švietimas.

Tegai:
vaistai, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM)
Dar šia tema
KT: SAM priimti sprendimai dėl apsaugos priemonių galėjo diskriminuoti privačias įstaigas
Sveikatos apsaugos ministerija parengė rekomendacijas keliautojams